All Posts By

Nijole Bartasiuniene

Paulius Gritėnas. Berniukams – mezgimo vadovėlis, mergaitėms – Plutarchas

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Mano dėstytojas ir vienas žymiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris yra pasakęs: „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas. Nes Plutarchas auklėjo ištisas Vakarų Europos kartas. Ir auklėjo pavyzdžiais.“ Bet aš su juo nesutinku.

Skaitykite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/berniukams-mezgimo-vadovelis-mergaitems-plutarchas?fbclid=IwAR1aab9wVqLzwZX3WuNEdrC7dixKY1VE1U443Z2f10XCDCImzan1ZXnbous

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Tradicija ir modernumas. Karinės liaudies dainos ir modernaus eilėraščio lyginimas

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Nelengva sudominti liaudies dainomis šiuolaikinį jaunuolį. Karinę istorinę dainą „Lietuvos broliai į vainą jojo“ galima analizuoti drauge su šmaikščiu keturvėjininko Salio Šemerio eilėraščiu „Čem – Čemerem!“ . Mokiniai tikrai nesunkiai įžvelgs akivaizdų skirtumą tiek turinio, tiek raiškos požiūriu.

 

Po analizės ir lyginimo pamokos siūlyčiau aptarti tradicinius bernelio ir mergelės įvaizdžius bei palyginti su šiuolaikiniais. Po to prasminga būtų rašyti pastraipą remiantis kultūrine patirtimi.  

 

Užduotis sukurta prieš dešimtį metų, tad  tikrai reikalauja tam tikrų korekcijų.                   

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Poema „Metai“: temų ir kalbėjimo būdų įvairovė

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Antroje pamokoje stengiamasi atskleisti K. Donelaičio „Metų“ nestereotipiškumą. Išsiaiškinama, nestereotipinio kalbėjimo būdo intencijas, dominuojančią XVIII amžiuje didaktinę tendenciją, panašumą su herojiniais epais bei paliečiamas ir filosofinis poemos aspektas – bandymas sukurti vieningo pasaulio viziją.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Rašinys „Valdovo paveikslas literatūroje“

By Rašinio kūrimas No Comments

Literatūrinį rašinį tiktų analizuoti išėjus Renesanso literatūrą – V. Šekspyrą ir J. Radvaną. Rašinio įžangoje ir išvadinėje pastraipoje pristatomas tos pačios epochos filosofo ir Italijos politinio veikėjo Nikolo Makiavelio požiūris į šalies valdovus. Analizuojami heroizuotas šaliai atsidavusio Radvilo Rudojo ir vedino savanaudiškų tikslų karaliaus Klaudijaus paveikslai. Jų analizė priešinama su garsia N. Makiavelio traktato „Valdovas“ idėja,  jog kilnus tikslas, visuomenei ir valstybei naudingi sprendimai gali būti pateisinti drastiškiausias priemones.

Pasidalinti puslapiu:

Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2020“

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ – jau penkioliktasis.  Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos iniciatyva pirmasis surengtas 2006 metais. Tradiciškai konkursai prasidėdavo metų pabaigoje, o finalinis renginys – nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas – Vilniaus knygų mugės išvakarėse. Šiais metais viskas vyks šiek tiek kitaip.

Knygos konkurse dalyvaujančių knygų pristatymai – susitikimai su autoriais ar leidėjais – pradedami jau gruodžio 17 d., šį ketvirtadienį, o konkurso finalinis renginys nukeliamas į balandžio pabaigą.

Pirmasis renginys įvyks gruodžio 17 d. 17 val. Bus pristatoma Lilijos Bručkienės knyga „Be 5 minučių prestižinė“. Tai leidinys, kuriame parodomos mūsų švietimo žaizdos. Aprašomi 2018 metų streiko, kurio metu pedagogai trims savaitėms apsigyveno LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, įvykiai.

Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos Youtube kanale, nuoroda: https://youtu.be/o1J7ZMdTS90

Knyga yra konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ nominantė.

Balsavimo pradžia bus paskelbta po karantino.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Gėtės „Faustas“. Kalėjimas

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Analizuojant šį tragedijos skyrių prisimenamos priežastys, dėl kurių Margarita atsiranda kalėjime.  Kontekstas apie viduramžių Vokietijos visuomenės požiūrį į puolusią moterį leidžia mokiniams suprasti ir įvertinti patriarchalinės visuomenės moralines normas bei paskirtą žiaurią bausmę merginai.  Tačiau mokiniams siūloma pasitelkus krikščionišką moralę patvirtinti arba paneigti, jog Margarita yra nusipelniusi Viešpaties malonės. Užpildžius tėkmės žemėlapį, nesunku pamatyti, kaip Margarita keičiasi: nuo bandančios išsisukti iš paskirtos bausmės iki nuoširdžiai atgailaujančios ir pasiryžusios priimti pelnytą bausmę.

Mokiniams siūlomas advokato vaidmuo (scenarijaus problema) ir užduotis – parašyti ginamąją kalbą ar apeliacinį skundą  aukštesnės instancijos teismui, kad būtų sušvelninta paskirta bausmė.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Ola miške

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Ši pamoka apie naująjį Fausto pažinimą ir kartu apie Margaritos ir Fausto santykius, jų perspektyvą. Keliama problema, ar herojų tarpusavio santykiai pagrįsti meile ar tik aistra vienas kitam (semantinės ypatybės lentelė padės patiems mokiniams nustatyti, kuo skiriasi šie jausmai). Ar kūniškasis pažinimas turi ribas? Pamokoje panaudojamas video iš garsaus rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo filmo „Faustas“, pateikiamos papildomos lyginimo užduotys, kuriose lyginami Fausto ir Margaritos paveikslai, Gėtės herojė su Šekspyro Ofelija. Šių pamokų metu galima pasiaiškinti lyginimo būdą ir parašyti nuoseklaus ar lygiagretaus lyginimo pastraipą.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Lietuvių grožinės literatūros pradžia. K. Donelaičio kontekstai

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Per pirmąją pamoką siūloma susipažinti su istoriniais, kultūriniais, religiniais bei biografiniais pirmojo lietuvių grožinio kūrinio pasirodymo kontekstais. Perskaičius pateikiamą teorinę medžiagą reikia užpildyti kontekstų temos žemėlapio schemą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“ . Fausto darbo kambarys

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Fausto ir Mefistofelio sutarties analizei, jei nuspręstumėte rašyti  pastraipas,  galima skirti net tris pamokas.  Šį filosofinės tragedijos epizodą siūlau analizuoti ir interpretuoti trimis požiūriais – sociologiniu, komunikacijos ir teisiniu. Galutinis analizės tikslas – remiantis atrastomis įžvalgomis parašyti dalykinio stiliaus raštus: charakteristiką, rekomendaciją ir pažymą (kokie šių žanrų reikalavimai ir kokia forma reikėtų susirasti internete mokiniams patiems).

Pamokos pradžioje drauge su mokiniais pasiaiškinamos trys Eimanto Nekrošiaus spektaklio „Faustas“ mizanscenos – savotiškos užuominos, sukursiančios emocinę atmosferą ir padėsiančios nukreipti analizę tinkamu keliu.

Po to mokiniai grupėse analizuoja tą patį tekstą tik, kaip minėjau, skirtingais požiūriais. Pagrindinė sprendžiama problema – kodėl Mefistofeliui pavyksta sugundyti Faustą pasirašyti sutartį?  Ji „suskaldoma“ į smulkesnes. Pirmoji sociologų grupė ieško įrodymų, kad Faustas yra modernėjantis, pokrikščioniškos visuomenės žmogus, kurio gyvenime Dievas nebeegzistuoja, antrieji vadybininkai ieško įrodymų, kad Mefistofelis – puikus prekybos ar reklamos agentas, puikiai besinaudojąs šiuolaikinėmis komunikacijos strategijomis, ir kurio tikslas – įbrukti  Faustui savo paslaugas už aukštą kainą – žmogaus sielą. Treti teisininkai, remdamiesi tarptautinėmis sutarties sudarymo taisyklėmis, turi įvertinti, ar ši sutartis yra teisėta, sudaryta laikantis visų susitarimų, nes, žinoma, kad Faustas gyvenimo pabaigoje ištaria lemtingus žodžius, bet Mefistofelis jo sielos nepasiima (intriga:  gal Gėtė, turėdamas teisinį išsilavinimą, „įvėlė“ kokį kazusą, kuris leido paskui panaikinti sutartyje suderėtas pasekmes?)

Galiausiai siūloma pasamprotauti šiomis temomis: ką modernus žmogus atranda/ praranda atiduodamas sielą už žemišką laimę, ar žmogui lengva atsispirti modernaus pasaulio pagundoms, įpročiams ar įgeidžiams, ar žmogus, turėdamas laisvę rinktis, yra atsakingas už savo pasirinkimą.

Pasidalinti puslapiu:

Dalia Satkauskytė. Kaip aš sulaužiau pažadą

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Po ilgų kovų dėl dabar galiojančių lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ir pagrindinio ugdymo programų, po rašytų prieš keletą metų peticijų ir vizitų į ministeriją, kur autoritetingu kumščiu buvom bandomi pastatyti į vietą, nes atseit diskusijos, viešai išsakyta kita nuomonė prieštarauja laisvos tautos idėjai ir liudija, kad nesubrendom laisvei, pažadėjau sau į mokyklinės lituanistikos reikalus nebesikišti. Ne tik todėl, kad turiu per daug visokių akademinių reikalų, bet ir todėl, kad tose per kraują išsireikalautose diskusijose supratau: esu iš kito pasaulio.

Skaitykite daugiau:  https://literaturairmenas.lt/s-keltininkai/dalia-satkauskyte-kaip-as-sulauziau-pazada?fbclid=IwAR1aio8MVMGNCdDkKsUNyPtzvRyHmwwsP-bt3Lbu51eqJWrzSo0huQEU4lE

Pasidalinti puslapiu: