All Posts By

Nijole Bartasiuniene

Nijolė Bartašiūnienė. Gėtės „Faustas“. Naktis

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Trečioje Gėtės Fausto pamokoje analizuojama pagrindinio veikėjo egzistencinės krizės momentas, kai rankose atsiranda nuodų taurė.  Siūlomos dvi scenarijaus problemos: į Fausto dvasinę kovą pasižiūrėti psichologų akimis (surinkti duomenis anamnezei) ir išminčių žvilgsniu (paieškoti priežasčių, kodėl Faustas netenka gyvenimo prasmės). Vertėtų pabrėžti, kad Faustas yra neeilinis žmogus, jo troškimai pažinti ir karaliauti „tikrajame“ ir dvasiniame pasauliuose yra maksimalistiniai, todėl skaudus realybės suvokimas tampa dar skaudesnis ir aštresnis.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Prologas danguje

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Antroje „Fausto“ pamokoje  analizuojamas tekstas „Prologas danguje“ siejamas su bibliniu kontekstu – pasakojimu apie Jobą. Aptariamas skirtingas Dievo ir Mefistofelio požiūris į žmogų, jų lažybas. Būtent iš šio momento ir turėtų išplaukti probleminis aspektas: kodėl abu – Dievas ir šėtonas Mefistofelis – tikisi laimėti lažybas? Ar jų galimybės sulaukti pergalės vienodos? Kodėl? (kiek keistoka antroji užduotis ir yra susijusi su šiuo probleminiu aspektu – lažybų „teisingumo principo“ įvertinimu).

Demonstruojama nuotrauka iš E. Nekrošiaus režisuoto spektaklio „Faustas“, kurioje Dievas (akt. Povilas Budrys) sunkiai stumia sūpynes. Reikėtų paklausti mokinių, o kodėl velnias šias sūpynes stumia lengvai, net pasišokinėdamas. Ilgai atsakymo laukti tikrai nereikės:  daryti nuodėmes, gyventi tenkinant kūniškus poreikius daug lengviau nei laikytis 10 Dievo įsakymų.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Kuo problema skiriasi nuo klausimo? Problemos analizė

By Rašinio kūrimas, Vidurinis ugdymas No Comments

Neretai ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai sunkiai skiria problemos analizę nuo paprasčiausiai užduodamo klausimo. Manau, kad tai atsitiko todėl, kad aiškinantis bet kurį tekstą, nustatant jo loginį sluoksnį vartojami terminai – tema, problema ir pagrindinė mintis (tezė). Vėliau problemos sąvoka mokant samprotaujamojo rašinio 11-12 klasėje  virto paprasčiausiu klausimu, kuris buvo tapatinamas su rašinio formuluote. Bet ar tikrai taip? Skaidrėse esanti medžiaga turėtų pagrįsti mano nuomonę, kad klausimas ir problema nėra tas pats. Skaidrėse nėra probleminių pastraipų pavyzdžių, tačiau jas galima rasti „Rašinio gide“.

Pasidalinti puslapiu:

Regina Dilienė. Rašinys „Ar menas gali paveikti tikrovę?“

By Rašinio kūrimas No Comments

Samprotaujamojo rašinio „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ objektas – gyvenimas ir jo sąsaja su menu. Pastarasis suprantamas plačiai, ne tik kaip literatūra (tai svarbu, nes temos raktinis žodis yra MENAS, o ne „literatūra“). Darbe įžvelgiama ir svarstoma problema, kas būna, kai realybė netenkina žmogaus.  Literatūros ir gyvenimo pavyzdžiais teigiama, kad tokiais atvejais bėgama į meną nors trumpam užsimiršti. Svarstoma ir antra problema, kai menas „išnaudojamas“ tam, kad sukurtų geresnės tikrovės iliuziją, leistų manipuliuoti žmonėmis ir jiems įrodytų, jog šie gyvena toje sukurtoje realybėje. Argumentavimui pasitelkiami istoriniai ir publicistiniai pavyzdžiai,  kontekstai.

Darbe galima rasti visų – pirmojo, antrojo ir trečiojo –  lygio gebėjimų.

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė: Švietimo sistema kaip šimtagalvis drakonas. Ar išdrįs kas tai keisti?

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

„Ar ministrė bus tas lyderis, kuris pradės keisti / mažinti drakono galvas, mokys jas susikalbėti ir derinti sprendimus?

Nuo pavasario (o gal dešimtmečius) besiklostanti situacija parodė – naivu tikėtis pokyčių, kai pati šimtagalvio prigimtis ir darbo įgūdžiai tam prieštarauja. Todėl straipsnio pradžioje (jeigu jį kas prisimena ir ištvėrė iki pabaigos) ir palinkėjau drąsos, nugalinčios savisaugos instinktą – manau, kad mažiausiai kokios 95 galvos tikrai prieštaraus pokyčiams…

Skaitykite daugiau:  https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/lilija-bruckiene-svietimo-sistema-kaip-simtagalvis-drakonas-ar-isdris-kas-tai-keisti-500-1411680?fbclid=IwAR0wUVyZKGAFCs2_9a4Mw8u4zwt4CAPYdaowcqCPNeS8t6HR08Ttp8joics&copied

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Pasirengimas literatūriniam rašiniui apie teatrališkumą

By Rašinio kūrimas No Comments

Bebaigę Renesanso epochos autorius jau būname parašę po vieną samprotaujamojo (Mažvydas arba Daukša) ir literatūrinio (Radvanas) rašinio pastraipas. Paskutinę Šekspyro pamoką skiriu pasirengti rašiniams, kuriuos rašysime po Baroko.  Rašinio temų neslepiu, net drauge pasidarome pusę plano (viliuosi, kad jie įvertins planavimo naudą ir mokės įtraukti visų lygių gebėjimus į analizę). Kitą dėstymo pastraipą, įžangą ir, aišku, išvadas planuos savarankiškai.

Word dokumento schemoje galima pasiūlyti mokiniams palikti vietos viršuje ir apačioje, kad 12 –oje klasėje, pabaigus teatrališkumo temai tinkamus autorius, būtų galima tęsti šį žemėlapį.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Antikos mitai šiandien

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Pamokoje trimis grupėmis lyginami klasikiniai Sofoklio, Šekspyro ir R. M. Rilkės  tekstai su šiuolaikinėmis antikos mitų interpretacijomis. Siūloma pasinaudojus paveikslų ir skulptūrų supratimo strategijomis pagilinti mitų apie Prometėją, Narcizą bei  Orfėją ir Euridikę supratimą, susieti verbalinius tekstus su vizualiais.

Pasidalinti puslapiu:

Jupiterių ir jaučių kova atnaujinamų mokyklinių programų kontekste (straipsnių ciklas)

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Straipsnių ciklas, kuriame išryškėja ne tik skirtingas požiūris į literatūros vaidmenį jauno žmogaus gyvenime, bet ir į patį mokytoją, jo teisę turėti šiuolaikiniu mokslu grindžiamą nuomonę, būti savarankiškam ir kūrybiškam. Tikrai visai jau nedaug, Lilijos Bručkienės žodžiais tariant, beliko iki prestižinės.

Ką vaikai skaitys per lietuvių kalbos pamokas: programos autoriai nori ugdyti mąstymą, kritikai sako, kad augs mankurtai.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1249590/ka-vaikai-skaitys-per-lietuviu-kalbos-pamokas-programos-autoriai-nori-ugdyti-mastyma-kritikai-sako-kad-augs-mankurtai

Lietuvių literatūros programa įžiebė konfliktą: priekaištauja dėl skubos, vienakrypčio moteriško požiūrio, neaiškių tikslų.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1263339/lietuviu-literaturos-programa-iziebe-konflikta-priekaistauja-del-skubos-vienakrypcio-moterisko-poziurio-neaiskiu-tikslu

Diskusijos apie literatūros programą kiekvieną kartą mane išmuša iš vėžių. Be tų nuolat girdimų raktinių žodelių – „tauta“, „tapatybė“, „laisvė“ – taip laisvai svaidžiojamų, kur tik papuola, atsiranda ir naujų argumentų, pastebėjimų, atrodo, atrastų gerokai pakasinėjus atgyvenusias socialinių santykių relikvijas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1265960/indre-bruckute-5-minutes-spiegimo-is-siaubo-perskaicius-kuolio-mintis

Ruduo atėjo su savais rūpesčiais, darbais ir ribojimais. Ir nors gresiantis karantinas įnešė naujų (tamsesnių) atspalvių, tam tikri darbai nestoja ir lekia finišo tiesiosios link. Vis diskusijų ar aistrų sukeliantis literatūros ugdymo turinys mokyklose dešimtmečiais naujinamas, atnaujinamas, panaujinamas, nunaujinamas ar pernaujinamas. Galėtume sukurti visokių žodžių darinių – ir visi jie tiktų apibūdinti tai situacijai, kuri yra susiklosčiusi.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/lilija-bruckiene-jupiteriu-ir-jauciu-kova-atnaujinamu-mokykliniu-programu-kontekste-500-1400126?fbclid=IwAR0DuJChSrFh6OZ9tfdrBlT-Ye4doc1SwRi58ClpBGosmX6U2yT7bsshPp4&copied

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Apšvietos epocha. Fausto tema. J. V. Gėtės asmenybė (pirmoji pamoka)

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Pirmoje Apšvietos ciklo pamokoje sprendžiamos nedidelės trys problemos: 1) kaip parašyti enciklopedinį tekstą apie epochą? 2) ar kultūros epocha lemia Fausto tematiką, pagrindinio herojaus interpretaciją? 3) ar teisus Gėtė sakydamas, kad „Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti.“  Medžiaga orientuota į probleminio mokymo(si) pradmenis, kai procesui dar vadovauja mokytojas, tačiau stengiamasi iš pačių vaikų išgauti atsakymą, kaip šie nori spręsti iškeltą uždavinį.

Kadangi labai trūksta skaitmeninio turinio, siūlau savąjį: epochos lenteles (nuoroda skaidrėse) ir  kelis reikalingus šaltinius.

Pasidalinti puslapiu:

Zina Kuncienė. Rėdos ratas ir Kristijono Donelaičio „Metai“ (2 pamokos)

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Viena iš integruojamų į lietuvių kalbos dalyką programų yra etninė kultūra. Sunku sugalvoti, kaip tai pateikti mokiniams, kuriems šis dalykas dažnai tolimas, nesuprantamas.  Šiame dviejų pamokų cikle bandėme pažiūrėti, kaip žmogaus gyvenimas susijęs su gamtos ciklu, kokie pagrindiniai virsmai gamtoje ir gyvenime. Tai puiki proga ne tik susipažinti su Rėdos ratu, bet ir šiek tiek giliau pažvelgti į K. Donelaičio „Metus“. Šios pamokos galėtų būti skirtos ciklo apibendrinimui, po to galima skirti pamoką pasiruošimui rašyti rašinį, mokiniai galės ne tik remtis literatūra, bet ir sieti ją su tautosakiniu, mitologiniu kontekstu.

 

Pasidalinti puslapiu: