Skip to main content
Avatar photo

Nijole Bartasiuniene

Mokytoja ekspertė, metodinių leidinių autorė, ilgametė valstybinio egzamino vyresnioji vertintoja, švietimo konsultantė, lektorė.

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Prologas danguje

By Literatūra, Vidurinis ugdymasNo Comments

Antroje „Fausto“ pamokoje  analizuojamas tekstas „Prologas danguje” siejamas su bibliniu kontekstu – pasakojimu apie Jobą. Aptariamas skirtingas Dievo ir Mefistofelio požiūris į žmogų, jų lažybas. Būtent iš šio momento ir turėtų išplaukti probleminis aspektas: kodėl abu – Dievas ir šėtonas Mefistofelis – tikisi laimėti lažybas? Ar jų galimybės sulaukti pergalės vienodos? Kodėl? (kiek keistoka antroji užduotis ir yra susijusi su šiuo probleminiu aspektu – lažybų „teisingumo principo“ įvertinimu).

Demonstruojama nuotrauka iš E. Nekrošiaus režisuoto spektaklio „Faustas“, kurioje Dievas (akt. Povilas Budrys) sunkiai stumia sūpynes. Reikėtų paklausti mokinių, o kodėl velnias šias sūpynes stumia lengvai, net pasišokinėdamas. Ilgai atsakymo laukti tikrai nereikės:  daryti nuodėmes, gyventi tenkinant kūniškus poreikius daug lengviau nei laikytis 10 Dievo įsakymų.

Nijolė Bartašiūnienė. Kuo problema skiriasi nuo klausimo? Problemos analizė

By Rašinio kūrimas, Vidurinis ugdymasNo Comments

Neretai ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai sunkiai skiria problemos analizę nuo paprasčiausiai užduodamo klausimo. Manau, kad tai atsitiko todėl, kad aiškinantis bet kurį tekstą, nustatant jo loginį sluoksnį vartojami terminai – tema, problema ir pagrindinė mintis (tezė). Vėliau problemos sąvoka mokant samprotaujamojo rašinio 11-12 klasėje  virto paprasčiausiu klausimu, kuris buvo tapatinamas su rašinio formuluote. Bet ar tikrai taip? Skaidrėse esanti medžiaga turėtų pagrįsti mano nuomonę, kad klausimas ir problema nėra tas pats. Skaidrėse nėra probleminių pastraipų pavyzdžių, tačiau jas galima rasti „Rašinio gide“.

Regina Dilienė. Rašinys „Ar menas gali paveikti tikrovę?”

By Rašinio kūrimasNo Comments

Samprotaujamojo rašinio „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ objektas – gyvenimas ir jo sąsaja su menu. Pastarasis suprantamas plačiai, ne tik kaip literatūra (tai svarbu, nes temos raktinis žodis yra MENAS, o ne „literatūra“). Darbe įžvelgiama ir svarstoma problema, kas būna, kai realybė netenkina žmogaus.  Literatūros ir gyvenimo pavyzdžiais teigiama, kad tokiais atvejais bėgama į meną nors trumpam užsimiršti. Svarstoma ir antra problema, kai menas „išnaudojamas“ tam, kad sukurtų geresnės tikrovės iliuziją, leistų manipuliuoti žmonėmis ir jiems įrodytų, jog šie gyvena toje sukurtoje realybėje. Argumentavimui pasitelkiami istoriniai ir publicistiniai pavyzdžiai,  kontekstai.

Darbe galima rasti visų – pirmojo, antrojo ir trečiojo –  lygio gebėjimų.

Nijolė Bartašiūnienė. Pasirengimas literatūriniam rašiniui apie teatrališkumą

By Rašinio kūrimasNo Comments

Bebaigę Renesanso epochos autorius jau būname parašę po vieną samprotaujamojo (Mažvydas arba Daukša) ir literatūrinio (Radvanas) rašinio pastraipas. Paskutinę Šekspyro pamoką skiriu pasirengti rašiniams, kuriuos rašysime po Baroko.  Rašinio temų neslepiu, net drauge pasidarome pusę plano (viliuosi, kad jie įvertins planavimo naudą ir mokės įtraukti visų lygių gebėjimus į analizę). Kitą dėstymo pastraipą, įžangą ir, aišku, išvadas planuos savarankiškai.

Word dokumento schemoje galima pasiūlyti mokiniams palikti vietos viršuje ir apačioje, kad 12 –oje klasėje, pabaigus teatrališkumo temai tinkamus autorius, būtų galima tęsti šį žemėlapį.

Nijolė Bartašiūnienė. Antikos mitai šiandien

By Literatūra, Pagrindinis ugdymasNo Comments

Pamokoje trimis grupėmis lyginami klasikiniai Sofoklio, Šekspyro ir R. M. Rilkės  tekstai su šiuolaikinėmis antikos mitų interpretacijomis. Siūloma pasinaudojus paveikslų ir skulptūrų supratimo strategijomis pagilinti mitų apie Prometėją, Narcizą bei  Orfėją ir Euridikę supratimą, susieti verbalinius tekstus su vizualiais.

Nijolė Bartašiūnienė. Apšvietos epocha. Fausto tema. J. V. Gėtės asmenybė (pirma pamoka)

By Literatūra, Vidurinis ugdymasNo Comments

Pirmoje Apšvietos ciklo pamokoje sprendžiamos nedidelės trys problemos: 1) kaip parašyti enciklopedinį tekstą apie epochą? 2) ar kultūros epocha lemia Fausto tematiką, pagrindinio herojaus interpretaciją? 3) ar teisus Gėtė sakydamas, kad „Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti.“  Medžiaga orientuota į probleminio mokymo(si) pradmenis, kai procesui dar vadovauja mokytojas, tačiau stengiamasi iš pačių vaikų išgauti atsakymą, kaip šie nori spręsti iškeltą uždavinį.

Kadangi labai trūksta skaitmeninio turinio, siūlau savąjį: epochos lenteles (nuoroda skaidrėse) ir  kelis reikalingus šaltinius.

Zina Kuncienė. Rėdos ratas ir Kristijono Donelaičio „Metai“ (2 pamokos)

By Literatūra, Vidurinis ugdymasNo Comments

Viena iš integruojamų į lietuvių kalbos dalyką programų yra etninė kultūra. Sunku sugalvoti, kaip tai pateikti mokiniams, kuriems šis dalykas dažnai tolimas, nesuprantamas.  Šiame dviejų pamokų cikle bandėme pažiūrėti, kaip žmogaus gyvenimas susijęs su gamtos ciklu, kokie pagrindiniai virsmai gamtoje ir gyvenime. Tai puiki proga ne tik susipažinti su Rėdos ratu, bet ir šiek tiek giliau pažvelgti į K. Donelaičio „Metus”. Šios pamokos galėtų būti skirtos ciklo apibendrinimui, po to galima skirti pamoką pasiruošimui rašyti rašinį, mokiniai galės ne tik remtis literatūra, bet ir sieti ją su tautosakiniu, mitologiniu kontekstu.

 

Nijolė Bartašiūnienė. Problemų sprendimu grįstas literatūros mokymas

By Metodinis kampelisNo Comments

Noriu supažindinti su problemų sprendimu grįstu literatūros mokymu, kuris motyvuoja mokinių EGO sistemą, skatina jų kūrybiškumą, savarankiškumą, daug labiau įtraukia į pažinimo procesą nei  akademinės pamokos. Aišku, kad mokiniai gebėtų savarankiškai kelti ir spręsti problemas, reikia turėti šiokį tokį įdirbį ne tik pačiam mokytojui (kartais net sukurti problemą tampa nelengvu iššūkiu), bet ir mokiniams išgyventi šio ugdymo(si) evoliuciją: nuo didesnės mokytojo pagalbos iki visiško savarankiškumo.

Skaidrėse turėtumėte matyti skirtumą tarp tradicinės ir problemų sprendimu grįstos pamokos, pateikiamos problemų rūšys ir jų pavyzdžiai. Šis ugdymas leidžia sieti klasikinę kūrinio medžiagą su modernesne arba su gyvenimu, su tais gebėjimais ir kompetencijomis, kurių reikės XXI a. gyvenančiam žmogui.

2020-10-23 Konferencija „Naujas sovietmečio ir išeivijos literatūros bei kultūros perskaitymas“

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Konferencijos tikslas – reflektuoti sovietmečio ir trijų nepriklausomybės dešimtmečių lietuvių literatūros ir kultūros raidą: kokie tekstai, kokie autoriai, kokie humanitarų atradimai būtų reikšmingi mokyklai, mokyklinei lituanistikai.

Nuo 3 val. 34 min. – diskusija apie programas.

Žiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=_c3VqhoJBTI&fbclid=IwAR1pvG1fUsUVpnwrUq691z8jwlw1VZhainp-ecKx4lwDiS28N9BJC1BZ2ZA&ab_channel=AtvirasSeimas

 

Pranešimas žiniasklaidai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=272868

 

Konferencijos programa: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=26397

Su švietimu Seime dirbsianti V.Targamadzė: „Nujaučiau, kad pateksiu“

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Su socialdemokratais Seimo rinkimuose dalyvavusi nepartinė kandidatė, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorė Vilija Targamadzė sako nujautusi, jog gaus tautos pasitikėjimą bei mandatą. Seime ji bus naujokė ir žada imtis iniciatyvų švietimo srityje, siekti nacionalinio susitarimo. O ką V.Targamadzė mąsto apie postą Vyriausybėje? Socialdemokratų partijos sąraše V.Targamadzės pavardė atsirado kiek netikėtai – čia ji vasaros pabaigoje pakeitė ekonomistą Romą Lazutką, kuris dėl rinkimų persigalvojo. Daugiamandatės apygardos sąraše partija V.Targamadzei patikėjo penktąją vietą, po rinkimų ir reitingavo sąraše ji atsidūrė šeštoje vietoje, bet į Seimą vis tiek pateko. Vienmandatėje apygardoje mokslininkė nekandidatavo. Seimo nario priesaiką V.Targamadzė sakys pirmąjį kartą, tačiau parlamento rūmų koridoriuose ji neturėtų pasiklysti – edukologę ir anksčiau buvo galima išvysti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose, plenarinių posėdžių salėje.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/su-svietimu-seime-dirbsianti-v-targamadze-nujauciau-kad-pateksiu-56-1390594?copied