Nijole Bartasiuniene

Karantino metu neturėjome didelės patirties: trūko skaitmeninio turinio, nenuvokėme, kokio kiekio medžiagos reikia pateikti moksleiviams, kiek jie „patempia gyvų“ pamokų ir pan. Krūvis dvyliktokams buvo didžiulis, viskam atlikti labai truko laiko. Tad „kalbančios“ skaidrės, kai gali pasižiūrėti sau patogiu laiku ir pasikartoti kūrinį prieš egzaminą, kai kada tapo visaverčiu vaizdo pamokų pakaitalu. Siūlau Apučio novelę analizuoti istoriniu kodu. Kūriniui aptarti skyriau 2 pamokas, po to rengėmės rašiniui namų tema. Detaliau nagrinėjome novelės pradžią, o likusios dalies prasminius akcentus aiškinau pati.

Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas, tačiau, oi, kaip sunkiai mūsų mokinių skaitomas ir suprantamas. Dar veikia į mūsų sąmonę įdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie būrų gyvenimą, jų vargus ir rūpesčius, šiupinio valgymą, apie metų kaitos grožybes ir vargus. Tai vis dar gyvos sovietmečio interpretacijos. Tad pabandėme kartu su mokiniais perskaityti K. Donelaičio „Metus“ iš naujo ieškodami ne tik sodrios meninės raiškos, bet ir fizikinių dėsnių įvairovės. Dirbdami grupėmis analizavome K. Donelaičio poemos „Metai“ ištraukų tematiką, radome ir paaiškinome menines raiškos priemones, lyginome „Metų“ ištrauką su kitais grožiniais kūriniais, siejome su fizikiniais reiškiniais. Gal kam bus įdomu ir naudinga panaudoti šias užduotis ir savo pamokose.

Labai dažnai mūsų mokiniai pasako, kad jų prioritetai yra susiję su tiksliaisiais mokslais, kad jie neperskaitė kūrinio ar neparašė veikėjo analizės, nes sprendė uždavinius. Išties matematikos mokymas po 2020 metų egzaminų aptariamas net vyriausybiniu lygiu,tad gal idėja,  kad lietuvių literatūra ir matematika gali būti artimos, kad yra nemažai sąlyčio taškų, kad šių dviejų dalykų jungtis gali parodyti pasaulį kitu kampu, tampa aktuali, reikšminga.  Juk visi žinome, kad  ,,matematikas nėra matematikas, jei jis nėra bent šiek tiek poetas”. Žinoma, integruojant lietuvių literatūrą ir matematiką reikia, kad ir matematikos mokytojas būtų, kaip sakoma, „šiek tiek prie meno“.

Siūlau nebijoti matematikos ieškoti  XI-XII klasės literatūros kurse, ieškoti prasminių, vertybinių, galiu net pasakyti, filosofinių ryšių.

Žinoma, iš pirmo žvilgsnio sudėtinga pastebėti V.Mačernio  ryšį su matematika. Bet iš tikrųjų pati poezija pasufleruoja integracijos kelią. Pažiūrėkime į Mačernio poeziją: visiems savo sonetams jis neparašė pavadinimų, įvardijo juos skaičiais. Sonetuose ryškus vienetas – kalbama „aš“ vardu, lyrinis subjektas sprendžia lygtis su begale nežinomųjų. Tekstas pasufleravo sąsają su matematika – susieti soneto prasmes su matematiniu vienetu, lygtimis, begalybe. Rasti soneto tekste žodžius, kurie asocijuotųsi su vienetu. Pateikti kuo daugiau „matematinio vieneto“ pavyzdžių ( įvairios  svarbios matematinės lygybės, taisyklės, teiginiai ir kt., kuriuose  „1“ yra svarbus). Juos užrašyti ir mokėti paaiškinti. Kiekvienu atveju atrasti atsakymą paskutiniuose dviejuose soneto posmuose, kur pasakytas lyrinio subjekto sprendinys.

Pateikiu pamokos, kuri padės parengti mokinius literatūrinei pastraipai apie renesansinį Lietuvos įvaizdį, skaidres. Pamokoje bus lyginami viduramžių raštuose išlikęs šalies įvaizdis su pateiktu Radvano poemoje, (su kontekstu, jo rūšimis ir rėmimosi teorija bei praktika mokiniai supažinti anksčiau) . Patį poemos tekstą ir I -III lygio užduotis galima rasti N. Bartašiūnienės metodiniame leidinyje „Rašinio gidas“ p.32-35. Pamokoje sprendžiami šie klausimai: kaip kuriamas įvaizdis ir iš ko jis susideda? Kodėl Radvanas pažeidžia herojiniams epams būdingą savybę – neskirti dėmesio gamtos aprašymams.