Vidurinis ugdymas

LKLMS taip pat siūlo doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaitą apie literatūros ir šiuolaikinių muzikinių žanrų sintezę! Paskaitoje analizuojami Jono Aisčio eilėraščiai, dzūkų psichodelinis rokas, Žemaitės kt. autorių kūriniai. Parodoma, kaip literatūros pamokoje plėsti kultūrinę kompetenciją įsisąmoninant klasikos ryšius su šiuolaikiniais kultūros tekstais https://bit.ly/3F0qPNC

Doc. dr. Vigmantas Butkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, skaitė pranešimą „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje: bendra apžvalga“, kuriame ieškoma atsakymų, kiek literatūrinėje baltistikoje yra tradicinės imagologijos, kodėl latvių literatūroje lietuvių ir Lietuvos yra gerokai daugiau nei latvių ir Latvijos – lietuvių literatūroje https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g

Vilniaus universiteto profesoriaus Pauliaus V. Subačiaus pranešime „Maironio „Lietuva brangi“: nuo eiliavimo prie eilėraščio“ pristatomas labai įdomus ir mokykloje kiek neįprastas tekstologinis žvilgsnis į Maironio kūrybą (o daugiausiai – eilėraštį „Lietuva brangi“) https://bit.ly/3GvzJD6

Alberas Kamiu. „Svetimas:“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/svetimas.html

Antanas Škėma. „Balta drobulė: https://www.patogupirkti.lt/knyga/balta-drobule-serija-mazos-dideles-knygos.html

Kitos Antano Škėmos knygos: https://www.patogupirkti.lt/antanas-skema-knygos/

Balys Sruoga. „Dievų miškas“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/dievu-miskas-serija-mazos-dideles-knygos.html

Kitos Balio Sruogos knygos: https://www.patogupirkti.lt/balys-sruoga-knygos/

Francas Kafka (įvairūs kūriniai): https://www.patogupirkti.lt/franz-kafka-knygos/

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai: https://www.patogupirkti.lt/henrikas-radauskas-knygos/

Johanas Volfgangas fon Gėtė. „Faustas“ I-II dalys: https://www.patogupirkti.lt/knyga/faustas-i-ii-dalys.html

Jonas Biliūnas (įvairūs kūriniai): https://www.patogupirkti.lt/jonas-biliunas-knygos/

Jurgis Kunčinas. „Tūla“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/tula-6-as-leidimas.html

Kristijonas Donelaitis. „Metai”: https://www.patogupirkti.lt/knyga/metai-37255.html

Marius Katiliškis. „Miškais ateina ruduo“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/miskais-ateina-ruduo-2-as-leidimas.html

Šatrijos Ragana. „Irkos tragedija. Sename dvare“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/irkos-tragedija-sename-dvare.html

Viljamas Šekspyras. „Hamletas“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/hamletas.html

Kitos Viljamo Šekspyro knygos:  https://www.patogupirkti.lt/viljamas-sekspyras-william-shakespeare-knygos/

Vincas Krėvė. „Skirgaila“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/skirgaila.html

Kitos Vinco Krėvės knygos:  https://www.patogupirkti.lt/vincas-kreve-knygos/

Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/altoriu-sesely.html

Kitos Vinco Mykolaičio-Putino knygos:  https://www.patogupirkti.lt/vincas-mykolaitis-putinas-knygos/

Pamokoje keliamos ir sprendžiamos dvi problemos: pirma susijusi su realistų kūryboje dažnu autobiografiškumu, antra – su dialogiškumu. Pirmoje apysakos pamokoje, nagrinėjant pratarmę „Baltasai šešėlis“, stengiamasi suprasti, kodėl dominuoja liūdna, bet drauge ir šviesi nuotaika, kaip ji susijusi su paties rašytojo gyvenimo situacija. Analizuojamas vienas iš paskutinių laiškų, rašytų žmonos motinai (uošvienei), o po to pereinama prie grožinio teksto. Šiai probleminei situacijai sukurti galima pasitelkti amerikiečių rašytojo T. Vailderio pjesės „Mūsų miestelis“ siužetinę situaciją (ją rasite prie komentarų) ir klausimą, o ką veiktų jūsų mokiniai, jei sužinotų, kad liko gyvenimo labai nedaug…

Antra problema susijusi su dialogo dialogiškumu – ar skaitytojo-rašytojo ir Juozapoto pirmas susitikimas ir įvykęs dialogas yra dialogiškas. Siūlau suimprovizuoti ne tokią retą mokyklinę situaciją, kai kalbame klišėmis („Kaip gyveni?“ „Kaip laikaisi?“), nors tikslas – gauti nusirašyti namų darbus.

Kelionę  po Romantizmo epochą su mokiniais pradedame nuo Adomo Mickevičiaus, pasaulinio garso poeto. Pragmatiškos, vartotojiškos pasaulėjautos XXI a. žmogui galbūt keisti atrodo anos epochos asmenybės potyriai, nepaaiškinami racionaliais, materialiais kriterijais. Subjektyvus, jausmingas poeto santykis su tuo, kas protu nepaaiškinama, atskleidžia mums dvasingą, taurų žmogaus ryšį su gamtos didybe, padedančia suvokti savo būties trapumą ir tikrąją prigimtį. Antgamtinės mitinės būtybės ir jų transcendentinis sąlytis su žmogaus būtimi liudija ir žmogaus vaizduotės galią. O juk ta jausena atsikartoja ir Vytauto Mačernio slaptingose „Vizijose“.

Šį sykį analizuojamas filosofinis Donelaičio poemos „Metai“ lygmuo: žmogaus požiūris į Dievo siunčiamus likimo sunkumus, jo trapumą ir laikinumą. Ieškoma atsakymų į klausimus: kaip žmogus turėdamas nelabai didelį pasirinkimą turėtų nugyventi, kaip žmogaus gyvenimas dera su gamtos – tobula Dievo  kūrinija.

Pateikiamos ir skaidrės, kuriose apibendrinama visos poemos analizė.

Nors  „Metuose“ moralizuojantis balsas skamba garsiausiai, tačiau kartai jis nurimsta ir moralas virsta lyrišku gamtos aprašymu. „Metuose“ kuriamas ryškus kontrastas tarp gamtos ir socialinio gyvenimo. Gamta poemoje yra tobulas Dievo pasaulis, bet žmogaus nuodėmingumas neleidžia tos tobulybės perkelti ir į socialinius santykius.

Pamokoje aiškinamasi, ar tikrai klasikiniame kūrinyje visada brėžiamos griežtos gėrio ir blogio ribos.  Kodėl „Metuose“ didžioji dalis ponų ir svetimtaučių vaizduojami neigiamai? Kokios dvi neviežlybų būrų pasisakymų funkcijos? Kaip „Metų“ veikėjų sistema matoma tautinės tapatybės gynimo kontekste? Ir kt.

Darbas organizuojamas grupėmis.  Mitologai, literatūrologai, kultūrologai ir dekonstruktyvistai  analizuodami grožines ištraukas ir tikslingus konteksto tekstus sprendžia scenarijaus problemas.