Vidurinis ugdymas41

Kolegė siūlo testą su atsakymais ir vertinimo skale

Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.

Paskutinėje problemos sprendimu grįstoje J. V. Gėtės pamokoje narpliojamas detektyvas: kodėl Fausto siela, ištarus suderėtą frazę, netitenka Mefistofeliui. Ar pažeistos tam tikros sutarties sąlygos (prisiminkime, rašytojo Gėtės išsilavinimas buvo teisinis ir jis tikrai žinojo tam tikrus teisinius niuansus, neleidžiančius sutartims įsigalioti) ar yra kažkokia kita priežastis.

LKLMS taip pat siūlo doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaitą apie literatūros ir šiuolaikinių muzikinių žanrų sintezę! Paskaitoje analizuojami Jono Aisčio eilėraščiai, dzūkų psichodelinis rokas, Žemaitės kt. autorių kūriniai. Parodoma, kaip literatūros pamokoje plėsti kultūrinę kompetenciją įsisąmoninant klasikos ryšius su šiuolaikiniais kultūros tekstais https://bit.ly/3F0qPNC

Doc. dr. Vigmantas Butkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, skaitė pranešimą „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje: bendra apžvalga“, kuriame ieškoma atsakymų, kiek literatūrinėje baltistikoje yra tradicinės imagologijos, kodėl latvių literatūroje lietuvių ir Lietuvos yra gerokai daugiau nei latvių ir Latvijos – lietuvių literatūroje https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g

Vilniaus universiteto profesoriaus Pauliaus V. Subačiaus pranešime „Maironio „Lietuva brangi“: nuo eiliavimo prie eilėraščio“ pristatomas labai įdomus ir mokykloje kiek neįprastas tekstologinis žvilgsnis į Maironio kūrybą (o daugiausiai – eilėraštį „Lietuva brangi“) https://bit.ly/3GvzJD6