Category

Vidurinis ugdymas

Mindaugas Grigaitis. Donelaičio „Metai“ – poema apie pasaulį kaip harmoningą kosmosą

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Nors  „Metuose“ moralizuojantis balsas skamba garsiausiai, tačiau kartai jis nurimsta ir moralas virsta lyrišku gamtos aprašymu. „Metuose“ kuriamas ryškus kontrastas tarp gamtos ir socialinio gyvenimo. Gamta poemoje yra tobulas Dievo pasaulis, bet žmogaus nuodėmingumas neleidžia tos tobulybės perkelti ir į socialinius santykius.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Donelaičio „Metų“ veikėjai – ne viskas tik juoda ir balta

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Pamokoje aiškinamasi, ar tikrai klasikiniame kūrinyje visada brėžiamos griežtos gėrio ir blogio ribos.  Kodėl „Metuose“ didžioji dalis ponų ir svetimtaučių vaizduojami neigiamai? Kokios dvi neviežlybų būrų pasisakymų funkcijos? Kaip „Metų“ veikėjų sistema matoma tautinės tapatybės gynimo kontekste? Ir kt.

Darbas organizuojamas grupėmis.  Mitologai, literatūrologai, kultūrologai ir dekonstruktyvistai  analizuodami grožines ištraukas ir tikslingus konteksto tekstus sprendžia scenarijaus problemas.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Donelaičio poema „Metai“ kaip didaktinis epas

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Šioje Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ analizės pamokoje aptariami moralizavimo tikslai – užtikrinti fizinę, socialinę ir dvasinę būrų harmoniją. Paanalizavus ištraukas prašoma užpildyti lentelę, kurioje reikia  didaktines intencijas susieti su pateiktomis ištraukomis ir raiškos priemonėmis.

Parsisiųsti tekstą ir užduotis
Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. „Metai“ – tautinė poema apie pažemintos tautos išlikimą

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Analizuojama, kaip poemoje „Metai“ kuriamas tautinės tapatybės modelis, kuriame tautiškumas grindžiamas etnine priklausomybe lietuvių tautai ir moralinėmis pietistinėmis nuostatomis. Darbą siūloma organizuoti grupėmis, kurios prisiima tam tikrus – teologų, kultūrologų, literatūros kritikų ir antiglobistų – vaidmenis. Poemos ištraukos ir tikslingi įvairių sričių kontekstai padės suformuoti ir argumentuotai pagrįsti požiūrį į tokius klausimus: kodėl svarbu saugoti tautinę tapatybę, nurodykite tautiškumo sąsajas su daugiakultūriškumu, kodėl Donelaitis tapatybę grindžia ponų ir lietuvių priešprieša, kodėl neviežlybi būrai, mėgdžiodami ponus, pasmerkia save neautentiškumui, kodėl tapatybės perkūrimas pagal svetimas tradicijas gali baigtis tuštumos jausmu?

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Poema „Metai“: temų ir kalbėjimo būdų įvairovė

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Antroje pamokoje stengiamasi atskleisti K. Donelaičio „Metų“ nestereotipiškumą. Išsiaiškinama, nestereotipinio kalbėjimo būdo intencijas, dominuojančią XVIII amžiuje didaktinę tendenciją, panašumą su herojiniais epais bei paliečiamas ir filosofinis poemos aspektas – bandymas sukurti vieningo pasaulio viziją.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Gėtės „Faustas“. Kalėjimas

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Analizuojant šį tragedijos skyrių prisimenamos priežastys, dėl kurių Margarita atsiranda kalėjime.  Kontekstas apie viduramžių Vokietijos visuomenės požiūrį į puolusią moterį leidžia mokiniams suprasti ir įvertinti patriarchalinės visuomenės moralines normas bei paskirtą žiaurią bausmę merginai.  Tačiau mokiniams siūloma pasitelkus krikščionišką moralę patvirtinti arba paneigti, jog Margarita yra nusipelniusi Viešpaties malonės. Užpildžius tėkmės žemėlapį, nesunku pamatyti, kaip Margarita keičiasi: nuo bandančios išsisukti iš paskirtos bausmės iki nuoširdžiai atgailaujančios ir pasiryžusios priimti pelnytą bausmę.

Mokiniams siūlomas advokato vaidmuo (scenarijaus problema) ir užduotis – parašyti ginamąją kalbą ar apeliacinį skundą  aukštesnės instancijos teismui, kad būtų sušvelninta paskirta bausmė.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Ola miške

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Ši pamoka apie naująjį Fausto pažinimą ir kartu apie Margaritos ir Fausto santykius, jų perspektyvą. Keliama problema, ar herojų tarpusavio santykiai pagrįsti meile ar tik aistra vienas kitam (semantinės ypatybės lentelė padės patiems mokiniams nustatyti, kuo skiriasi šie jausmai). Ar kūniškasis pažinimas turi ribas? Pamokoje panaudojamas video iš garsaus rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo filmo „Faustas“, pateikiamos papildomos lyginimo užduotys, kuriose lyginami Fausto ir Margaritos paveikslai, Gėtės herojė su Šekspyro Ofelija. Šių pamokų metu galima pasiaiškinti lyginimo būdą ir parašyti nuoseklaus ar lygiagretaus lyginimo pastraipą.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Lietuvių grožinės literatūros pradžia. K. Donelaičio kontekstai

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Per pirmąją pamoką siūloma susipažinti su istoriniais, kultūriniais, religiniais bei biografiniais pirmojo lietuvių grožinio kūrinio pasirodymo kontekstais. Perskaičius pateikiamą teorinę medžiagą reikia užpildyti kontekstų temos žemėlapio schemą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“ . Fausto darbo kambarys

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Fausto ir Mefistofelio sutarties analizei, jei nuspręstumėte rašyti  pastraipas,  galima skirti net tris pamokas.  Šį filosofinės tragedijos epizodą siūlau analizuoti ir interpretuoti trimis požiūriais – sociologiniu, komunikacijos ir teisiniu. Galutinis analizės tikslas – remiantis atrastomis įžvalgomis parašyti dalykinio stiliaus raštus: charakteristiką, rekomendaciją ir pažymą (kokie šių žanrų reikalavimai ir kokia forma reikėtų susirasti internete mokiniams patiems).

Pamokos pradžioje drauge su mokiniais pasiaiškinamos trys Eimanto Nekrošiaus spektaklio „Faustas“ mizanscenos – savotiškos užuominos, sukursiančios emocinę atmosferą ir padėsiančios nukreipti analizę tinkamu keliu.

Po to mokiniai grupėse analizuoja tą patį tekstą tik, kaip minėjau, skirtingais požiūriais. Pagrindinė sprendžiama problema – kodėl Mefistofeliui pavyksta sugundyti Faustą pasirašyti sutartį?  Ji „suskaldoma“ į smulkesnes. Pirmoji sociologų grupė ieško įrodymų, kad Faustas yra modernėjantis, pokrikščioniškos visuomenės žmogus, kurio gyvenime Dievas nebeegzistuoja, antrieji vadybininkai ieško įrodymų, kad Mefistofelis – puikus prekybos ar reklamos agentas, puikiai besinaudojąs šiuolaikinėmis komunikacijos strategijomis, ir kurio tikslas – įbrukti  Faustui savo paslaugas už aukštą kainą – žmogaus sielą. Treti teisininkai, remdamiesi tarptautinėmis sutarties sudarymo taisyklėmis, turi įvertinti, ar ši sutartis yra teisėta, sudaryta laikantis visų susitarimų, nes, žinoma, kad Faustas gyvenimo pabaigoje ištaria lemtingus žodžius, bet Mefistofelis jo sielos nepasiima (intriga:  gal Gėtė, turėdamas teisinį išsilavinimą, „įvėlė“ kokį kazusą, kuris leido paskui panaikinti sutartyje suderėtas pasekmes?)

Galiausiai siūloma pasamprotauti šiomis temomis: ką modernus žmogus atranda/ praranda atiduodamas sielą už žemišką laimę, ar žmogui lengva atsispirti modernaus pasaulio pagundoms, įpročiams ar įgeidžiams, ar žmogus, turėdamas laisvę rinktis, yra atsakingas už savo pasirinkimą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Gėtės „Faustas“. Naktis

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Trečioje Gėtės Fausto pamokoje analizuojama pagrindinio veikėjo egzistencinės krizės momentas, kai rankose atsiranda nuodų taurė.  Siūlomos dvi scenarijaus problemos: į Fausto dvasinę kovą pasižiūrėti psichologų akimis (surinkti duomenis anamnezei) ir išminčių žvilgsniu (paieškoti priežasčių, kodėl Faustas netenka gyvenimo prasmės). Vertėtų pabrėžti, kad Faustas yra neeilinis žmogus, jo troškimai pažinti ir karaliauti „tikrajame“ ir dvasiniame pasauliuose yra maksimalistiniai, todėl skaudus realybės suvokimas tampa dar skaudesnis ir aštresnis.

Pasidalinti puslapiu: