Vidurinis ugdymas

Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.

Paskutinėje problemos sprendimu grįstoje J. V. Gėtės pamokoje narpliojamas detektyvas: kodėl Fausto siela, ištarus suderėtą frazę, netitenka Mefistofeliui. Ar pažeistos tam tikros sutarties sąlygos (prisiminkime, rašytojo Gėtės išsilavinimas buvo teisinis ir jis tikrai žinojo tam tikrus teisinius niuansus, neleidžiančius sutartims įsigalioti) ar yra kažkokia kita priežastis.

LKLMS taip pat siūlo doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaitą apie literatūros ir šiuolaikinių muzikinių žanrų sintezę! Paskaitoje analizuojami Jono Aisčio eilėraščiai, dzūkų psichodelinis rokas, Žemaitės kt. autorių kūriniai. Parodoma, kaip literatūros pamokoje plėsti kultūrinę kompetenciją įsisąmoninant klasikos ryšius su šiuolaikiniais kultūros tekstais https://bit.ly/3F0qPNC

Doc. dr. Vigmantas Butkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, skaitė pranešimą „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje: bendra apžvalga“, kuriame ieškoma atsakymų, kiek literatūrinėje baltistikoje yra tradicinės imagologijos, kodėl latvių literatūroje lietuvių ir Lietuvos yra gerokai daugiau nei latvių ir Latvijos – lietuvių literatūroje https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g

Vilniaus universiteto profesoriaus Pauliaus V. Subačiaus pranešime „Maironio „Lietuva brangi“: nuo eiliavimo prie eilėraščio“ pristatomas labai įdomus ir mokykloje kiek neįprastas tekstologinis žvilgsnis į Maironio kūrybą (o daugiausiai – eilėraštį „Lietuva brangi“) https://bit.ly/3GvzJD6

Alberas Kamiu. „Svetimas:“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/svetimas.html

Antanas Škėma. „Balta drobulė: https://www.patogupirkti.lt/knyga/balta-drobule-serija-mazos-dideles-knygos.html

Kitos Antano Škėmos knygos: https://www.patogupirkti.lt/antanas-skema-knygos/

Balys Sruoga. „Dievų miškas“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/dievu-miskas-serija-mazos-dideles-knygos.html

Kitos Balio Sruogos knygos: https://www.patogupirkti.lt/balys-sruoga-knygos/

Francas Kafka (įvairūs kūriniai): https://www.patogupirkti.lt/franz-kafka-knygos/

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai: https://www.patogupirkti.lt/henrikas-radauskas-knygos/

Johanas Volfgangas fon Gėtė. „Faustas“ I-II dalys: https://www.patogupirkti.lt/knyga/faustas-i-ii-dalys.html

Jonas Biliūnas (įvairūs kūriniai): https://www.patogupirkti.lt/jonas-biliunas-knygos/

Jurgis Kunčinas. „Tūla“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/tula-6-as-leidimas.html

Kristijonas Donelaitis. „Metai”: https://www.patogupirkti.lt/knyga/metai-37255.html

Marius Katiliškis. „Miškais ateina ruduo“: https://www.patogupirkti.lt/knyga/miskais-ateina-ruduo-2-as-leidimas.html

Šatrijos Ragana. „Irkos tragedija. Sename dvare“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/irkos-tragedija-sename-dvare.html

Viljamas Šekspyras. „Hamletas“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/hamletas.html

Kitos Viljamo Šekspyro knygos:  https://www.patogupirkti.lt/viljamas-sekspyras-william-shakespeare-knygos/

Vincas Krėvė. „Skirgaila“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/skirgaila.html

Kitos Vinco Krėvės knygos:  https://www.patogupirkti.lt/vincas-kreve-knygos/

Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“:  https://www.patogupirkti.lt/knyga/altoriu-sesely.html

Kitos Vinco Mykolaičio-Putino knygos:  https://www.patogupirkti.lt/vincas-mykolaitis-putinas-knygos/

Pamokoje keliamos ir sprendžiamos dvi problemos: pirma susijusi su realistų kūryboje dažnu autobiografiškumu, antra – su dialogiškumu. Pirmoje apysakos pamokoje, nagrinėjant pratarmę „Baltasai šešėlis“, stengiamasi suprasti, kodėl dominuoja liūdna, bet drauge ir šviesi nuotaika, kaip ji susijusi su paties rašytojo gyvenimo situacija. Analizuojamas vienas iš paskutinių laiškų, rašytų žmonos motinai (uošvienei), o po to pereinama prie grožinio teksto. Šiai probleminei situacijai sukurti galima pasitelkti amerikiečių rašytojo T. Vailderio pjesės „Mūsų miestelis“ siužetinę situaciją (ją rasite prie komentarų) ir klausimą, o ką veiktų jūsų mokiniai, jei sužinotų, kad liko gyvenimo labai nedaug…

Antra problema susijusi su dialogo dialogiškumu – ar skaitytojo-rašytojo ir Juozapoto pirmas susitikimas ir įvykęs dialogas yra dialogiškas. Siūlau suimprovizuoti ne tokią retą mokyklinę situaciją, kai kalbame klišėmis („Kaip gyveni?“ „Kaip laikaisi?“), nors tikslas – gauti nusirašyti namų darbus.

Kelionę  po Romantizmo epochą su mokiniais pradedame nuo Adomo Mickevičiaus, pasaulinio garso poeto. Pragmatiškos, vartotojiškos pasaulėjautos XXI a. žmogui galbūt keisti atrodo anos epochos asmenybės potyriai, nepaaiškinami racionaliais, materialiais kriterijais. Subjektyvus, jausmingas poeto santykis su tuo, kas protu nepaaiškinama, atskleidžia mums dvasingą, taurų žmogaus ryšį su gamtos didybe, padedančia suvokti savo būties trapumą ir tikrąją prigimtį. Antgamtinės mitinės būtybės ir jų transcendentinis sąlytis su žmogaus būtimi liudija ir žmogaus vaizduotės galią. O juk ta jausena atsikartoja ir Vytauto Mačernio slaptingose „Vizijose“.