Apie nuotolinio mokymo sukeltas problemas, didžiausius iššūkius, kokios pagalbos sulaukė mokytojai staiga pasikeitus ugdymo procesui kalbamės su Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene.
Mokyklos gyvena nuotolinio mokymosi ritmu ir joms greitu laiku negresia sugrįžti į kitokį. Bent jau pagrindinėms ir gimnazijos klasėms. Virtualioje erdvėje sklando įvairių nuomonių, bet aišku viena – kaip mes besugalvotume reguliuoti srautus, neišleisti / išleisti per pertraukas vaikus iš kabinetų – visa tai kaip pleistras, kai yra atviras lūžis. Todėl nuotolinis kol kas vienintelė išeitis.
Tačiau visuomenėje vis netyla diskusijos apie tai, ar deramai mokytojai veda pamokas, ar tik šita karta nebus prarastoji, nes nieko neišmoks, ar tėveliai, padedantys vaikams, verti mokytojų algų, ar išvis tie mokytojai ką nors veikia ir t.t.
Dabar atnaujinamos visų dalykų mokymo mokykloje programos. Bene daugiausia diskusijų kyla, kokia turi būti lietuvių kalbos ir literatūros programa. Prie jos kūrimo vienaip ar kitaip prisidedantys lituanistai dažnai jaučiasi kaip karo lauke. Vieni iš jų teigia, kad sudarant programą svarbiausia perduoti tautinį pasakojimą, saugoti lietuvių kultūrą, o kiti pirmiausia kalba apie skaitymo malonumą, dėmesį kiekvienam vaikui. Susiklosčiusi situacija primena estetiniuose posūkiuose vykusias diskusijas apie literatūros vertės kriterijus. Tik dabar nesiginčijama, kas yra gera literatūra, kas ją daro vertingą, kiek ją veikia kintantis gyvenimas. Tiesiog be jokių skaitymo įpročių tyrimų, remiantis intuicija ar, dar blogiau, pasidavus ambicijoms įtvirtinti savo poziciją švietimo politikos lauke, kovojama, kokią literatūrą turi skaityti Lietuvos mokiniai.
Nors dėl nusivylimo švietimo sistema ir konstruktyvių diskusijų trūkumo mokykline lituanistika besidominčių kultūrininkų gretos mąžta – emocinė atmosfera kaista. Norėtųsi, kad pagaliau būtų atsiribota nuo jausmų ir pradėta kalbėti, ko iš literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikimasi mokykloje. Tikimės, kad šie klausimai ir atsakymai į juos taps impulsu tokiai diskusijai, juoba kad jie susiję su mūsų vaikų, anūkų, taigi apskritai šalies ateitimi.
Gerbiami kolegos lituanistai,
Telšių Žemaitės gimnazija, kaip ir visa Lietuva, birželio mėnesį minės poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines. Kviečiame Jūsų mokinius dalyvauti trumpųjų fotonovelių konkurse „Mėlyno sapno svajinga šalis“ pagal poeto „Metų“ sonetus.
Jums gali būti naudinga ši medžiaga: Vaizdo ir teksto koegzistencija | Diena.lt
arba RAŠYTOJAI.LT – Literatūros Kultūros Platforma (rasytojai.lt)
Mano dėstytojas ir vienas žymiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris yra pasakęs: „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas. Nes Plutarchas auklėjo ištisas Vakarų Europos kartas. Ir auklėjo pavyzdžiais.“ Bet aš su juo nesutinku.
Skaitykite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/berniukams-mezgimo-vadovelis-mergaitems-plutarchas?fbclid=IwAR1aab9wVqLzwZX3WuNEdrC7dixKY1VE1U443Z2f10XCDCImzan1ZXnbous
Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ – jau penkioliktasis. Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos iniciatyva pirmasis surengtas 2006 metais. Tradiciškai konkursai prasidėdavo metų pabaigoje, o finalinis renginys – nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas – Vilniaus knygų mugės išvakarėse. Šiais metais viskas vyks šiek tiek kitaip.
Knygos konkurse dalyvaujančių knygų pristatymai – susitikimai su autoriais ar leidėjais – pradedami jau gruodžio 17 d., šį ketvirtadienį, o konkurso finalinis renginys nukeliamas į balandžio pabaigą.
Pirmasis renginys įvyks gruodžio 17 d. 17 val. Bus pristatoma Lilijos Bručkienės knyga „Be 5 minučių prestižinė“. Tai leidinys, kuriame parodomos mūsų švietimo žaizdos. Aprašomi 2018 metų streiko, kurio metu pedagogai trims savaitėms apsigyveno LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, įvykiai.
Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos Youtube kanale, nuoroda: https://youtu.be/o1J7ZMdTS90
Knyga yra konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ nominantė.
Balsavimo pradžia bus paskelbta po karantino.
Po ilgų kovų dėl dabar galiojančių lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ir pagrindinio ugdymo programų, po rašytų prieš keletą metų peticijų ir vizitų į ministeriją, kur autoritetingu kumščiu buvom bandomi pastatyti į vietą, nes atseit diskusijos, viešai išsakyta kita nuomonė prieštarauja laisvos tautos idėjai ir liudija, kad nesubrendom laisvei, pažadėjau sau į mokyklinės lituanistikos reikalus nebesikišti. Ne tik todėl, kad turiu per daug visokių akademinių reikalų, bet ir todėl, kad tose per kraują išsireikalautose diskusijose supratau: esu iš kito pasaulio.
Skaitykite daugiau: https://literaturairmenas.lt/s-keltininkai/dalia-satkauskyte-kaip-as-sulauziau-pazada?fbclid=IwAR1aio8MVMGNCdDkKsUNyPtzvRyHmwwsP-bt3Lbu51eqJWrzSo0huQEU4lE
„Ar ministrė bus tas lyderis, kuris pradės keisti / mažinti drakono galvas, mokys jas susikalbėti ir derinti sprendimus?
Nuo pavasario (o gal dešimtmečius) besiklostanti situacija parodė – naivu tikėtis pokyčių, kai pati šimtagalvio prigimtis ir darbo įgūdžiai tam prieštarauja. Todėl straipsnio pradžioje (jeigu jį kas prisimena ir ištvėrė iki pabaigos) ir palinkėjau drąsos, nugalinčios savisaugos instinktą – manau, kad mažiausiai kokios 95 galvos tikrai prieštaraus pokyčiams…
Gal kam pritrūko idėjų, ką Jums ar draugams galėtų padovanoti šios šventės?
Be 5 minučių prestižinė“ – taip pavadinta aktyvios klaipėdietės, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, itin aktyviai mokytojų streike dalyvavusios Lilijos Bručkienės knyga. Moteris atstovavo Klaipėdos pedagogams sostinėje ir tris savaites gyveno ministerijoje. Puikiai pamena, kaip pažadėjusi vyrui sugrįžti trečiadienio vėlų vakarą ji ir sugrįžo trečiadienį, tik po trijų savaičių. Ministerijoje mokytojai miegojo mokinių atvežtuose miegmaišiuose, dėvėjo geradarių padovanotas šlepetes, valgė palaikiusių streiką žmonių atneštą maistą. Mokytojos patirtis bei švietimo reformų peripetijos nugulė knygoje.
Visą interviu su autore apie knygą skaitykite https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/knygoje-intriguojanciu-pavadinimu-l-bruckiene-sugulde-mokytoju-streiko-peripetijas-tokio-etapo-daugiau-nebus-56-1363524
Įsigyti knygą galite https://www.patogupirkti.lt/knyga/be-5-minuciu-prestizine.html
Straipsnių ciklas, kuriame išryškėja ne tik skirtingas požiūris į literatūros vaidmenį jauno žmogaus gyvenime, bet ir į patį mokytoją, jo teisę turėti šiuolaikiniu mokslu grindžiamą nuomonę, būti savarankiškam ir kūrybiškam. Tikrai visai jau nedaug, Lilijos Bručkienės žodžiais tariant, beliko iki prestižinės.
Ką vaikai skaitys per lietuvių kalbos pamokas: programos autoriai nori ugdyti mąstymą, kritikai sako, kad augs mankurtai.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1249590/ka-vaikai-skaitys-per-lietuviu-kalbos-pamokas-programos-autoriai-nori-ugdyti-mastyma-kritikai-sako-kad-augs-mankurtai
Lietuvių literatūros programa įžiebė konfliktą: priekaištauja dėl skubos, vienakrypčio moteriško požiūrio, neaiškių tikslų.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1263339/lietuviu-literaturos-programa-iziebe-konflikta-priekaistauja-del-skubos-vienakrypcio-moterisko-poziurio-neaiskiu-tikslu
Diskusijos apie literatūros programą kiekvieną kartą mane išmuša iš vėžių. Be tų nuolat girdimų raktinių žodelių – „tauta“, „tapatybė“, „laisvė“ – taip laisvai svaidžiojamų, kur tik papuola, atsiranda ir naujų argumentų, pastebėjimų, atrodo, atrastų gerokai pakasinėjus atgyvenusias socialinių santykių relikvijas.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1265960/indre-bruckute-5-minutes-spiegimo-is-siaubo-perskaicius-kuolio-mintis
Ruduo atėjo su savais rūpesčiais, darbais ir ribojimais. Ir nors gresiantis karantinas įnešė naujų (tamsesnių) atspalvių, tam tikri darbai nestoja ir lekia finišo tiesiosios link. Vis diskusijų ar aistrų sukeliantis literatūros ugdymo turinys mokyklose dešimtmečiais naujinamas, atnaujinamas, panaujinamas, nunaujinamas ar pernaujinamas. Galėtume sukurti visokių žodžių darinių – ir visi jie tiktų apibūdinti tai situacijai, kuri yra susiklosčiusi.
Naujausi Komentarai