Neretai ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai sunkiai skiria problemos analizę nuo paprasčiausiai užduodamo klausimo. Manau, kad tai atsitiko todėl, kad aiškinantis bet kurį tekstą, nustatant jo loginį sluoksnį vartojami terminai – tema, problema ir pagrindinė mintis (tezė). Vėliau problemos sąvoka mokant samprotaujamojo rašinio 11-12 klasėje virto paprasčiausiu klausimu, kuris buvo tapatinamas su rašinio formuluote. Bet ar tikrai taip? Skaidrėse esanti medžiaga turėtų pagrįsti mano nuomonę, kad klausimas ir problema nėra tas pats. Skaidrėse nėra probleminių pastraipų pavyzdžių, tačiau jas galima rasti „Rašinio gide“.
You May Also Like
Lituanistus ir lituanistes, kuriems įgriso neatsakingas ŠMSM ir NŠA elgesys dėl naujos egzaminų sistemos
Tiek lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų išreikštė pritarimą! Lituanistus ir lituanistes, kuriems įgriso neatsakingas ŠMSM…
Mindaugas Grigaitis20 sausio, 2024
M. Martinaičio baladė „Kaip Kukutis protą atgavo”
Kolegė siūlo testą su atsakymais ir vertinimo skale
Solveiga Laučienė8 rugpjūčio, 2023
Violeta Dumčiuvienė. Kalba „Moteriškumo ir motinystės samplaika lietuvių literatūroje“
Kolegė Violeta Dumčiuvienė pristato savo abiturientės Medos Dylertaitės kalbą apie komplikuotą ir iš esmės prigimtinį…
Administratorius3 gegužės, 2023