Category

Pagrindinis ugdymas

Lilija Bručkienė, Elvyra Kasperavičienė. „Įgūdžiai, kurių reikia ne tik egzaminui. Kaip surasti aukso viduriuką pamokoje?“

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments
LKLMS siūlo išklausyti mokytojų eksperčių Lilijos Bručkienės ir Elvyros Kasperavičienės seminarą „Įgūdžiai, kurių reikia ne tik egzaminui. Kaip surasti aukso viduriuką pamokoje?“
Seminare pristatomi aktyvūs mokymo metodai, lavinantys kūrybiškumą, kritinį mąstymą, skatinantys savianalizės įgūdžius 5-12 kl. Lektorės, aptardamos įvairius integracinius projektus, veiklas netradicinėse erdvėse, analizuodamos grožinius kūrinius įvairiais pjūviais ir juos aktualizuodamos, padės tobulinti dalyko turinio tobulinimo, mokinių motyvavimo, mokymo(si) proceso valdymo įgūdžius, suprast, kaip lavinti kūrybiškumo kompetenciją.
Seminaro įrašą rasite čia: https://bit.ly/3hISgnt, o padalomąją medžiagą galima pasiekti paspaudus čia: https://bit.ly/3O2Ho02.
Pasidalinti puslapiu:

Viktorija Šeina-Vasiliauskienė. „Aukštujų Šimonių likimas: romano sėkmės istorija“

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja, pristatė pranešimą „Aukštujų Šimonių likimas: romano sėkmės istorija“, kuriame pristatytas naujas, archyviniais dokumentais grįstas „Aukštujų Šimonių likimo“ taisymo, leidybos bei premijavimo tyrimas https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g

Pasidalinti puslapiu:

Inga Mitunevičiūtė. „Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga“

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

IBBY Lietuva pirmininkės Ingos Mitunevičiūtės pranešime „Naujausios vaikų ir paauglių literatūros apžvalga“ apžvelgiamos pastarųjų metų vaikų, paauglių ir jaunimo literatūros kryptys, pristatant tyrėjų pastebimas tendencijas ir iliustruojant jas konkrečiais pavyzdžiais, nagrinėjami populiarūs vaikų literatūros fenomenai, apibendrintai pristatoma ryškiausių autorių kūryba https://bit.ly/3G5L0sY

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. V. Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Pamokos tikslas – išsiaiškinti, kaip literatūrinėje pasakoje kuriama perkeltinė prasmė.

Pamokos uždaviniai:

1) paaiškinti, kas yra literatūrinė pasaka;

2) apibrėžti, kas yra perkeltinė prasmė;

3) įvardinti, kokia perkeltinė prasmė sukuriama grožinės literatūros kūrinyje.

 

Pasidalinti puslapiu:

Zina Kuncienė. Pirmoji Antikos ciklo pamoka

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Tai pirmajai Antikos ciklo pamokai skirta medžiaga. Pamokos metu supažindinama su graikų pasakojimu apie pasaulio atsiradimą, išsiaiškinamos mokinių turimos žinios apie Antiką, Graikijos dievus, mitus. Pateiktos lentelės pildomos viso ciklo metu. Mokiniams pateikiamos projekto užduotys, kurių vieną pasirinktą turės pristatyti paskutinę ciklo pamoką

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Mokome interpretuoti analizės pagrindu. I. Šeiniaus Kuprelio sapnas

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Kodėl interpretaciją remiasi analize? Todėl, kad mokiniai dažnai suformuluoja savo įžvalgas, bet nemoka jų pagrįsti tekstu.

 

Kartais skaitant kūrinį ar ištrauką, jaučiama, jog išsiskiria viena, dvi ar trys pagrindinės meninio teksto struktūros. Reikėtų pasirinkti dominuojantį aspektą ar aspektus, kuriems paklūsta likusieji elementai. Šiuo atveju iš viso teksto (iš)renkami reikšminiai žodžiai ir grupuojami pagal pasirinktą(-us) aspektą(-us), o po to aptariami, interpretuojami, siejami su kontekstu. Dominuojantys analizės aspektai gali būti įvairūs: žanras, meninė kalba, tematika, problematika, vertybių sistema ir kt., bet dažniausiai ryškinamas vaizduojamo pasaulio modelis (erdvė, laikas, veikėjo/ lyrinio „aš“ situacija).

 

Tokiu atveju tekstas padalijamas į smulkesnes ištraukėles – segmentus, kurie dažniausiai skiriasi savo tematika. Chronologinė tų tekstų analizė bei interpretacija ir atskleidžia viso kūrinio (ištraukos) meninio pasaulio gelmę. Jei analizuojamas tekstas įkūnija priešybes: jų suvokimas ir aptarimas leis suvokti meninio pasaulio prieštaringumą, dinamiką. Tuomet siūlyčiau sudaryti priešybių (opozicijų) semantinius laukus.

Pasidalinti puslapiu:

Ramunė Galdikienė. Teiginys, argumentavimas ir jo iliustravimas literatūriniu pavyzdžiu

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Kalbos vartojimas, Uncategorized No Comments

Šia medžiaga galima naudotis 9 kl. pradžioje, kai pakeitusius mokyklą gimnazistus pažindiname su pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programa. Tačiau pagrindinė priemonės paskirtis yra mokytis samprotauti iliustruojant literatūra. Galima pagal pateiktas temas ir teiginius rašyti tik pastraipą, galima ir visą rašinį. Literatūros pavyzdžiai pateikti iš 9 kl. literatūros kurso pradžios.

Pasidalinti puslapiu: