ASOCIACIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS  LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJŲ SĄJUNGA

ĮSTATAI

 

I. BENDROJI DALIS

1.1. Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga (toliau Sąjunga) yra savanoriška, ne pelno organizacija, įkurta1935 m. sausio 3 d., priversta nutraukti veiklą okupacijos metais ir atkurta1993 m. gegužės 29 d., veikiant pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.

1.2. Sąjungos teisinė forma – asociacija.

1.3. Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, savo antspaudą ir emblemą.

1.4. Sąjunga veikia neribotą laiką nuo Asociacijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

1.5. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo, kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, šių Įstatų.

1.6. Sąjunga turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga šiems tikslams pasiekti. Sąjungos veiklos ribojimus nustato įstatymai. Sąjunga turi teisę gauti paramą LR Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka.

1.7.  Sąjunga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme ir šiuose Įstatuose.

1.8.  Sąjungos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.9. Pilnas Sąjungos pavadinimas „Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga“,  jo santrumpa – LKLMS.

 

II. SĄJUNGOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS BEI RŪŠYS

2.1. Pagrindinis Sąjungos tikslas – telkti lietuvių kalbos mokytojus ir dėstytojus bendrai veiklai, Švietimo įstatymo, valstybinės švietimo strategijos nuostatoms ir uždaviniams įgyvendinti, organizuoti ir skatinti lietuvių kalbos mokytojų ir dėstytojų bendradarbiavimą bei savitarpio paramą.

2.2. Sąjunga, siekdama šio tikslo, turi tokius uždavinius:

2.2.1. Vykdyti lituanistinę mokslinę, mokomąją ir šviečiamąją veiklą bei teikti siūlymus visais klausimais, susijusiais su lituanistika mokykloje;

2.2.2. Tvirtinti visuomenės gyvenime šiuolaikinę lietuvybę, ugdyti tautinę bei pilietinę tapatybę, puoselėti tautinę ir pilietinę savivertę bei savigarbą;

2.2.3. Bendradarbiauti su valdžios institucijomis, įvairaus lygmens švietimo įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaidos priemonėmis ir kitomis institucijomis bei organizacijomis;

2.2.4. Skatinti naujas ugdymo ir ugdymosi metodikas; analizuoti savo ir kitų šalių gimtosios kalbos mokymo patirtį ir ją skleisti;

2.2.5. Teikti paramą lietuvių kalbos mokytojams ir dėstytojams, dirbantiems už Lietuvos Respublikos ribų;

2.2.6. Vykdyti ekspertavimo veiklą visais su lituanistika susijusiais klausimais;

2.2.7. Siūlyti kandidatus valstybinėms bei kitoms premijoms, stipendijoms gauti;

2.2.8. Koordinuoti veiksmus ir ginti Sąjungos siekius Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis;

2.2.9. Siekti lituanizuoti mokyklą: rūpintis lietuvių kalbos prestižu, mokinių ir pedagogų lituanistinės kompetencijos tobulinimu, daugiau dėmesio skirti mokinių šnekamajai kalbai ugdyti;

2.2.10. Remti savo narius (ar jų grupes), įgyvendinančius Sąjungos tikslus;

2.2.11. Siekti, kad mokykloje būtų atsisakoma lygiavos atlyginant už lituanisto atliktą darbą;

2.3. Pagrindinė Sąjungos veikla:

2.3.1. Skatinti lietuvių kalbos dalyko tyrimus ir dalyvauti mokslinių tyrimų grupėse ir informuoti Sąjungos narius apie atliekamų tyrimų temas ir rezultatus;

2.3.2. Bendradarbiauti su analogiškomis šalies bei užsienio organizacijomis;

2.3.3. Rūpintis lietuvių  kalbos kaip negimtosios mokymo problemomis, skleisti mokytojų, specialistų patirtį;

2.3.4. Rinkti, skelbti ir apibendrinti dokumentinę ir memuarinę medžiagą apie lituanistus periodiniuose leidiniuose;

2.3.5. Su aukštosiomis mokyklomis, kvalifikacijos tobulinimo institucijomis, švietimo skyriais arba savo iniciatyva organizuoti kursus, domėtis lituanistų atestacijos eiga, teikti atestacinėms komisijoms pasiūlymus;

2.3.6. Reikalui esant, padėti ginti Sąjungos narių teises ir interesus, siūlyti kandidatūras mokytojų kategorijų, geriausio mokytojo vardams gauti;

2.3.7. Bendradarbiauti su Lietuvos ir kitų šalių mokytojų sąjungomis, asociacijomis, organizuoti bendrus renginius su Lietuvių kalbos draugija, kitomis lietuvių kalbos labui dirbančiomis įstaigomis ir organizacijomis;

2.3.8. Rengti lietuvių kalbos dalykui aktualias paskaitas, seminarus, diskusijas ir kursus ir išduoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus;

2.3.9. Rengti šalies ir tarptautinius seminarus, simpoziumus, konferencijas, susitikimus, keliones, kvalifikacinius renginius ir kt.

2.3.10. Leisti leidinius lietuvių kalbos dalyko tematika, teikti visuomenei atitinkamą informaciją;

2.3.11. Sudaryti ir publikuoti mokslinių, didaktinių, metodinių straipsnių rinkinius;

2.3.12. Remti ir plėsti edukacinius ryšius, kad supažindintų lietuvių kalbos mokytojus, mokinius, jų tėvus su ugdymo sistemomis ir kitų šalių pedagogine praktika;

2.3.13. Atstovauti Sąjungos nariams šalies ir tarptautiniuose renginiuose ir asociacijose;

2.3.14. Remti veiklą, atitinkančią Sąjungos tikslus;

2.3.15. Teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms valstybinėms valdymo institucijoms dėl ugdymo kaitos;

2.3.16. Atlikti kitas funkcijas, kurios neprieštarauja įstatymams, Sąjungos veiklos principams ir šiems įstatams.

2.3.17. Informacija apie Sąjungos veiklą skelbti svetainėje www.lklms.lt, esant reikalui – tinklalapyje www.kalbam.lt, ir pedagoginėje spaudoje: laikraštyje „Dialogas“ ir žurnale „Gimtasis žodis“.

2.3.18. Sąjungos veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

 

III. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS 

3.1. Sąjungos nariais gali būti visi lituanistai (mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, institutų darbuotojai ir pan.), turintys aukštąjį lituanisto išsilavinimą, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir vykdantys jos programą.

3.2. Norintys įstoti į Sąjungą arba išstoti rašo prašymą skyriaus pirmininkui arba Sąjungos pirmininkui. Nauji nariai priimami Sąjungos, jos grupių, skyrių arba jų valdybų susirinkime.

3.3. Sąjungos nariai turi teisę:

3.3.1. būti renkami į Sąjungos organus, teikti siūlymus Sąjungos veiklai gerinti ir veiklos trūkumams šalinti;

3.3.2. dalyvauti Sąjungos suvažiavimuose, balsuoti, siūlyti įvairius projektus;

3.3.3. dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose Sąjungos renginiuose;

3.3.4. dalyvauti Sąjungos valdybos posėdžiuose;

3.3.5. susipažinti su Sąjungos dokumentais, Sąjungos narių sąrašu ir gauti visą turimą informaciją apie Sąjungos veiklą;

3.3.6. reikalauti sušaukti neeilinį visuotinį suvažiavimą;

3.3.7. naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;

3.3.8. Sąjungos valdybos ir suvažiavimo sprendimus ginčyti teisme;

3.3.9. ginti savo, Sąjungos nario, teises ir teisėtus interesus teismo tvarka tuo atveju, jei minėtos teisės ir interesai buvo pažeisti;

3.3.10. nutraukti savo narystę Sąjungoje;

3.3.11. dalyvauti kitų Sąjungų veikloje;

3.3.12. visų Sąjungos narių teisės yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio mokestį jie moka ar kokio dydžio paramą jie teikia.

3.4. Sąjungos nariai privalo:

3.4.1. laikytis Sąjungos įstatų;

3.4.2. dalyvauti ir balsuoti Sąjungos suvažiavimuose

3.4.3.  nustatyta tvarka laiku sumokėti nario mokestį;

3.4.4. vykdyti Sąjungos valdymo organų priimtus sprendimus ir kitus nario įsipareigojimus;

3.4.5. remti lietuvių kalbos dalyko didaktinius ir metodinius tyrimus ir esant galimybėms juose dalyvauti.

 

IV. SĄJUNGOS NARIŲ PRIĖMIMO, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ SĄJUNGOS TVARKA 

4.1. Į Sąjungą priimami lituanistai – mokytojai, dėstytojai. Stojantieji pateikia stojimo prašymą.

4.2. Iš Sąjungos išstoti galima parašius prašymą Sąjungos valdybai bei atsiskaičius jai už savo veiklą, jei asmeniui buvo pavesta eiti pareigas Sąjungos valdymo organuose. Asmuo netenka Sąjungos nario teisių nuo pareiškimo dėl išstojimo pateikimo valdybai dienos. Išstojus iš Sąjungos nario mokestis negrąžinamas.

4.3. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos valdybos sprendimu, jeigu:

4.3.1  pažeidė Sąjungos įstatus ir/ar vidaus veiklos dokumentus;

4.3.2. be pateisinamos priežasties nemokėjo nario mokesčio daugiau nei metus;

4.3.3. narys užsiima veikla, kuri, Sąjungos valdybos nuomone, yra žalinga ir prieštaraujanti  Sąjungos tikslams;

4.3.4. nariui mirus, jį pripažinus neveiksniu ar nuteisus už tyčinį nusikaltimą;

4.3.5. kitais atvejais, Sąjungos organų ar suvažiavimo pripažintais kaip nepagarbiais ir nedorais.

 

V. SĄJUNGOS VALDYMO ORGANAI 

5.1.   Sąjungą valdo delegatų suvažiavimas ir valdyba.

5.2. Aukščiausias Sąjungos organas  yra Sąjungos delegatų suvažiavimas (toliau – Suvažiavimas):

5.2.1. Suvažiavimas kviečiamas kas dveji metai.  Neeilinis Suvažiavimas šaukiamas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Asociacijos narių ar valdyba.

5.2.2. Suvažiavimas nustato Sąjungos tikslus ir uždavinius, rengia ir tvirtina svarbiausius veiklos dokumentus, darbo kryptis, keičia Sąjungos buveinės adresą, išklauso valdybos darbo ir revizijos komisijos ataskaitas, slaptu balsavimu dvejų metų laikotarpiui renka valdybą bei revizijos komisiją, nustato Sąjungos narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, reikalui esant stojamąjį mokestį. Suvažiavimas turi teisę keisti Sąjungos įstatus, priimti sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo).

5.2.3. Apie Suvažiavimą nariams pranešama ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.  Pranešime apie Suvažiavimą turi būti nurodyta data, laikas, vieta ir Suvažiavimo darbotvarkė. Pranešimas apie Suvažiavimą siunčiamas Sąjungos nariams jų nurodytu elektroninio pašto arba gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas apie Suvažiavimą taip pat skelbiamas interneto Sąjungos svetainėje www.lklms.lt.

5.2.4. Delegatus į Suvažiavimą siunčia Sąjungos skyriai. Nuolatinė Suvažiavimo atstovavimo tvarka – vienas išrinktas atstovas nuo 20 – 25  skyriaus narių.

5.2.5. Kiekvienas Suvažiavimo dalyvis turi vieną balsą. Suvažiavime klausimai sprendžiami paprasta balsų dauguma, išskyrus klausimus dėl įstatų pakeitimo ir papildymo bei Sąjungos reorganizavimo ar likvidavimo. Šiems klausimams reikia 2/3 dalyvaujančių atstovų balsų daugumos. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Pirmininko balsas.

5.2.6. Jeigu Suvažiavime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po mėnesio, bet ne anksčiau kaip po 5 kalendorinių dienų nuo neįvykusio visuotinio narių susirinkimo turi būti sušauktas pakartotinis Suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvauja narių. Apie pakartotinį Suvažiavimą Sąjungos nariai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki pakartotinio Suvažiavimo šių Įstatų 5.2.2. punkte nustatyta tvarka.

5.2.7. Suvažiavime rašomas protokolas, kurį pasirašo Suvažiavimo pirmininkas, sekretorius.

5.2.8. Suvažiavimo dalyviai registruojami pasirašytinai. Dalyvių registravimo sąrašą pasirašo Suvažiavimo pirmininkas ir sekretorius.

5.3. Sąjungos veiklai tarp suvažiavimų vadovauja valdyba (toliau – Valdyba):  

5.3.1. Valdyba vadovauja Sąjungai tarp Suvažiavimų pagal šiuos Įstatus, užtikrina Sąjungos Suvažiavime priimtų nutarimų vykdymą, rengia ir pateikia Suvažiavimui Sąjungos veiklos ataskaitą, Sąjungos vardu pasirašo sutartis ir dokumentus, bendradarbiauja su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis,  priima sprendimus dėl narystės nutraukimo, kai narys pareiškia norą išstoti iš Sąjungos, ir dėl narių pašalinimo iš Sąjungos narių atsako už Sąjungos lėšų panaudojimą, disponuoja Sąjungos turtu ir jį valdo, teikia informaciją ir dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5.3.2.  Valdyba renkama dvejiems metams balsų dauguma iš 11 narių. Pirmajame posėdyje Valdyba išsirenka pirmininką, 1-3 pavaduotojus, sekretorių, iždininką, paskirsto įgaliojimus ir veiklos sritis kitiems nariams;

     5.3.3. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys, jeigu tam raštiškai pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Valdybos posėdžius šaukia ir organizuoja valdybos primininkas. Apie šaukiamą posėdį, jo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę pranešama valdybos nariams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki valdybos posėdžio dienos. Priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Kiekvienas valdybos narys turi po vieną balsą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas;

5.3.4. Valdybos narių kadencijų skaičius nėra ribotas.

5.3.5. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

5.4. Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas (toliau – Pirmininkas):

5.4.1. renkamas pirmajame Valdybos posėdyje po Sąjungos suvažiavimo ir atšaukiamas iš pareigų posėdyje 2/3 Valdybos narių balsų.

5.4.2. atstovauja Sąjungai valstybinėse ir savivaldos institucijose, įstaigose, organizacijose, teismuose ir arbitražuose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis;

5.4.3. priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus, vykdo kasdienę veiklą;

5.4.4. sudaro sandorius Sąjungos vardu;

5.4.5. rengia ir pateikia suvažiavimui veiklos ataskaitą;

5.4.6. organizuoja savanoriškus darbus Vyriausybės nustatyta tvarka;

5.4.7. atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą;

5.4.8. turi Valdybos posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę;

5.4.9. Valdybos pirmininkui nesant ar dėl kitų priežasčių negalint eiti savo pareigų, Pirmininko funkcijas vykdo vienas iš Valdybos pirmininko pavaduotojų arba kitas jo įgaliotas asmuo.

5.5. Sąjungos skyrių steigimas, jų veiklos nutraukimas:   

5.5.1. mieste ir rajone (apskrityje) gali būti steigiamas Sąjungos narių Skyrius, kurį sudaro ne mažiau nei penki nariai. Aukščiausias Skyriaus organas yra narių susirinkimas, kviečiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Ataskaitiniai susirinkimai renka ne mažiau dviejų asmenų valdybą ir pirmininką. Skyrius miesto arba rajono organizacija savo veikloje vadovaujasi Sąjungos įstatais. Jis savarankiškai vykdo asociacijos veiklą mieste, rajone, bet programinius veiklos klausimus derina su Sąjungos valdyba, teikia jai pasiūlymus dėl darbo tobulinimo ir pan. Miesto arba rajono Skyriai nėra juridiniai asmenys.

5.5.2. Tarp Skyriaus susirinkimų Skyriaus darbą koordinuoja Skyriaus pirmininkas ir valdyba.

5.5.3. Kasdienės profesinės veiklos ir organizaciniams Sąjungos klausimams spręsti Sąjungos suvažiavime gali būti sudaroma Sąjungos skyrių atstovų taryba (toliau – Atstovų taryba).

5.5.4. Atstovai į Atstovų tarybą renkami atitinkamos savivaldybės Sąjungos skyrių, jų nesant – metodinių tarybų susirinkimuose. Atstovų taryba apie rinkimų rezultatus raštu informuoja Sąjungos sekretorių.

5.5.5. Už Atstovų tarybos veiklos koordinavimą atsako Sąjungos valdybos įgaliotas narys ir Pirmininkas.

 

VI. SĄJUNGOS LĖŠOS IR TURTAS

6.1. Sąjungos lėšas sudaro:

6.1.1. Sąjungos narių mokesčiai;

6.1.2. Mokestis už rengiamus seminarus;

6.1.3. Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinės lėšos, skirtos konkrečių Sąjungos programų įgyvendinimui;

6.1.4. Sąjungos organizuotų renginių dalyvių mokestis;

6.1.5. fizinių asmenų, labdaros sąjungų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos bei turtas;

6.1.6. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių ir kitų organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;

6.1.7. kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas; skolinto kapitalo lėšos;

6.1.8. pajamos už leidinius ir paslaugas bei kiti teisėti pajamų šaltiniai;

6.1.9. Sąjungos lėšos naudojamos šiuose Įstatuose apibrėžtai veiklai finansuoti Sąjungos valdybos sprendimu.

6.2.0. Sąjungos finansinę veiklą koordinuoja ir prižiūri iždininkas bei Sąjungos valdyba;

6.2.1. Pasibaigus Sąjungos veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų likviduojamos Sąjungos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, Suvažiavimo sprendimu perduodamos kitai ar kitoms visuomeninėms organizacijoms, kurių tikslai artimi likviduojamos Sąjungos įstatuose deklaruotiems tikslams, o jei tokių organizacijų nėra, – kitoms visuomeninėms organizacijoms arba labdaros organizacijoms ir labdaros ir paramos fondams.

 

VII. SĄJUNGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

7.1. Suvažiavimas iš Sąjungos narių renka Revizijos komisijos pirmininką ir du narius dvejiems metams, kad būtų patikrinta, ar Sąjungos lėšos panaudojamos ir apskaitomos tinkamai.

7.2. Revizijos komisija ne rečiau kaip kartą per metus tikrina Sąjungos valdybos finansinę veiklą ir pateikia Suvažiavime Sąjungos finansinės veiklos tikrinimo ataskaitą.

7.3. Revizijos komisijos pirmininkas ir narys negali būti ir Valdybos narys.

7.4. Finansinės veiklos patikrinimo ataskaita tvirtinama Suvažiavime.

 

VIII. SĄJUNGOS ĮSTATŲ REGISTRAVIMAS, PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

8.1. Sąjungos Įstatai registruojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

8.2. Šie Įstatai gali būti pakeisti ar papildyti Suvažiavimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių Sąjungos narių balsų dauguma. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

 

IX. SĄJUNGOS LIKVIDAVIMO TVARKA

9.1. Nutarimas savanoriškai likviduoti Sąjungą gali būti priimtas Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos atstovų suvažiavime, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių, turinčių teisę balsuoti. Nutarimui likviduoti turi būti pritarta absoliučia balsų dauguma.

9.2. Sąjungos likvidavimą atlieka Sąjungos Suvažiavimo paskirtas likvidatorius pagal LR įstatymus.

9.3. Likviduojant Sąjungą, jos turtas likvidacinės komisijos sprendimu skiriamas Sąjungos įsteigtoms programoms vykdyti.