Category

Rašinio kūrimas

Mindaugas Grigaitis. Rašinys „Valdovo paveikslas literatūroje“

By Rašinio kūrimas No Comments

Literatūrinį rašinį tiktų analizuoti išėjus Renesanso literatūrą – V. Šekspyrą ir J. Radvaną. Rašinio įžangoje ir išvadinėje pastraipoje pristatomas tos pačios epochos filosofo ir Italijos politinio veikėjo Nikolo Makiavelio požiūris į šalies valdovus. Analizuojami heroizuotas šaliai atsidavusio Radvilo Rudojo ir vedino savanaudiškų tikslų karaliaus Klaudijaus paveikslai. Jų analizė priešinama su garsia N. Makiavelio traktato „Valdovas“ idėja,  jog kilnus tikslas, visuomenei ir valstybei naudingi sprendimai gali būti pateisinti drastiškiausias priemones.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Kuo problema skiriasi nuo klausimo? Problemos analizė

By Rašinio kūrimas, Vidurinis ugdymas No Comments

Neretai ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai sunkiai skiria problemos analizę nuo paprasčiausiai užduodamo klausimo. Manau, kad tai atsitiko todėl, kad aiškinantis bet kurį tekstą, nustatant jo loginį sluoksnį vartojami terminai – tema, problema ir pagrindinė mintis (tezė). Vėliau problemos sąvoka mokant samprotaujamojo rašinio 11-12 klasėje  virto paprasčiausiu klausimu, kuris buvo tapatinamas su rašinio formuluote. Bet ar tikrai taip? Skaidrėse esanti medžiaga turėtų pagrįsti mano nuomonę, kad klausimas ir problema nėra tas pats. Skaidrėse nėra probleminių pastraipų pavyzdžių, tačiau jas galima rasti „Rašinio gide“.

Pasidalinti puslapiu:

Regina Dilienė. Rašinys „Ar menas gali paveikti tikrovę?“

By Rašinio kūrimas No Comments

Samprotaujamojo rašinio „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ objektas – gyvenimas ir jo sąsaja su menu. Pastarasis suprantamas plačiai, ne tik kaip literatūra (tai svarbu, nes temos raktinis žodis yra MENAS, o ne „literatūra“). Darbe įžvelgiama ir svarstoma problema, kas būna, kai realybė netenkina žmogaus.  Literatūros ir gyvenimo pavyzdžiais teigiama, kad tokiais atvejais bėgama į meną nors trumpam užsimiršti. Svarstoma ir antra problema, kai menas „išnaudojamas“ tam, kad sukurtų geresnės tikrovės iliuziją, leistų manipuliuoti žmonėmis ir jiems įrodytų, jog šie gyvena toje sukurtoje realybėje. Argumentavimui pasitelkiami istoriniai ir publicistiniai pavyzdžiai,  kontekstai.

Darbe galima rasti visų – pirmojo, antrojo ir trečiojo –  lygio gebėjimų.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Pasirengimas literatūriniam rašiniui apie teatrališkumą

By Rašinio kūrimas No Comments

Bebaigę Renesanso epochos autorius jau būname parašę po vieną samprotaujamojo (Mažvydas arba Daukša) ir literatūrinio (Radvanas) rašinio pastraipas. Paskutinę Šekspyro pamoką skiriu pasirengti rašiniams, kuriuos rašysime po Baroko.  Rašinio temų neslepiu, net drauge pasidarome pusę plano (viliuosi, kad jie įvertins planavimo naudą ir mokės įtraukti visų lygių gebėjimus į analizę). Kitą dėstymo pastraipą, įžangą ir, aišku, išvadas planuos savarankiškai.

Word dokumento schemoje galima pasiūlyti mokiniams palikti vietos viršuje ir apačioje, kad 12 –oje klasėje, pabaigus teatrališkumo temai tinkamus autorius, būtų galima tęsti šį žemėlapį.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Literatūrinio rašinio „Buvimo savimi tema pasirinktuose lietuvių literatūros kūriniuose“ temos žemėlapis ir analizė

By Rašinio kūrimas No Comments

Buvusios mokinės Godos rašinys man įdomus tuo, kad ji literatūriniame rašinyje nevengė vertinimo, savos nuomonės išsakymo, kuris, atrodytų, labiau būdingas samprotaujamajam rašiniui (juos dažniau ir rašė). Manyčiau, kad literatūrinis rašinys nuo to tik laimi: esminiai prasmės akcentai neiškraipyti, bet atsiranda individualus santykis su kūriniais ir daug įdomiau skaityti.

Pradžioje siūlyčiau paanalizuoti su mokiniais temos žemėlapį (kol kas temos plėtojimo strategijų panaudojimą, rašinio planavimą mokiniai laiko pertekliniu darbu), paskui skaityti patį rašinį. Jį  analizuoti galima dviem aspektais: gebėjimų bei temos plėtojimo, analizavimo, interpretavimo, dėmesio raiškai, struktūros, konteksto bei pačios rašančiosios stiliaus kriterijais.

Įžanga, pirmoji dėstymo pastraipa (joje mėlynu šriftu išskirti vertinamieji žodžiai) ir išvados išanalizuotos gebėjimų požiūriu, antra dėstymo pastraipa palikta savarankiškam darbui ir pasirinkimui.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Samprotaujamojo rašinio „Ar kvaileliai būtinai kvaili? analizė

By Rašinio kūrimas No Comments

Didžiausias mokinės Gretos egzamininio rašinio privalumas – labai retas mokinių darbuose – holistinis požiūris į nurodytą temą ir problemą (ji ir yra dėmesio centre). Mūsų BE rašinio vertinimo kriterijai ir jų lygių aprašymai daugiau orientuoja į informacijos kiekybę (galima uždirbti gana aukštus balus už daugiastruktūrį atsakymą, jeigu jis pakankamai išsamus), tačiau SOLO taksonomija matuoja samprotavimo kokybę, tai yra pademonstruotų gebėjimų sudėtingumą (nepainiokime su sunkumu).

Kuo turėtų išsiskirti sudėtingiausius gebėjimus rodantis samprotavimas? Aukščiausią mąstymo lygį rodo gebėjimas teorizuoti, t. y. gebėjimas teoriškai aiškinti, kurti teoriją, pasitelkiant faktus. Kuo tie faktai bus iš skirtingesnių kontekstų, tuo kuriama teorija bus svaresne. Vadinasi, plačių ir įvairių kontekstų žinojimas yra bazė teoriniam mąstymui. Asmeninis požiūris yra svarbesnis, t. y. literatūros epizodai yra valdomi rašančiojo minties, o ne atvirkščiai.

Dar vienas požymis, rodantis holistinį mąstymą, drįsčiau teigti iš savo patirties, visada susijęs su kokios nors šalutinės temos svarstymuose atsiradimu. Šiuo konkrečiu atveju – laimės tema. Kaip neprisiminsi pasakų: kvailys išeina laimės ieškoti. Nors Greta šio konteksto nemini, tačiau laimės temos siejimas su kvailumu yra netiesioginis įrodymas, kad teorija turi pagrindą.

Vertinimo instrukcijoje prie 7 taškais vertinamo argumentavimo kriterijaus parašyta: „Kur dera, polemizuojama.“ Tačiau kuriant savo teoriją be kontrargumentų neįmanoma, nes kitaip tai bus „vienos pusės tiesa“ (pagrindinis lygis). Vadinasi, aukščiausiojo lygio darbe polemika tiesiog būtina, matyti reiškinį reikia iš abiejų pusių.

Parsisiųsti
Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Literatūrinio rašinio „ Į kokias vertybes atsiremia katastrofizmo žmogus? Ką apie tai kalba literatūra?“ analizė

By Rašinio kūrimas No Comments

Objektyvi rašinio analizė ir jo vertinimas, nepaisant šio žanro kaip vienintelio brandos egzamine, vis dar lieka mokytojui nelengvai skaldomas riešutėlis.

Pateikiu originalesnį literatūrinį rašinį, kurį galima panagrinėti su mokiniais ne tik turinio, struktūros ir stiliaus, bet, kas dar nėra įprasta mokykloje, gebėjimų požiūriu. (Aišku, mokiniai turėtų būti supažindinti su Bloomo ir Solo taksonomijų pagrindais).

Kai analizavau su mokiniais šį rašinį, daugelis klausė, kaip literatūriniame rašinyje galima rašyti ne tik apie žodžio, bet ir apie dailės kūrinį. Manau, kad mokiniams nebus sunku įrodyti, jog ne S. Dali paveikslas dėmesio centre (jis tampa tik priemone, padedančia interpretuoti grožinius kūrinius). Kitas momentas, vertas dėmesio – gilusis teksto siejimas: tiek analizuojamų aspektų tarpusavyje, tiek dailės kūrinio motyvų varijavimas visose rašinio dalyse.

Parsisiųsti
Pasidalinti puslapiu: