All Posts By

Nijole Bartasiuniene

Joana Jovaišienė. Mačernio sonetai ir matematika. O kodėl ne?

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Labai dažnai mūsų mokiniai pasako, kad jų prioritetai yra susiję su tiksliaisiais mokslais, kad jie neperskaitė kūrinio ar neparašė veikėjo analizės, nes sprendė uždavinius. Išties matematikos mokymas po 2020 metų egzaminų aptariamas net vyriausybiniu lygiu,tad gal idėja,  kad lietuvių literatūra ir matematika gali būti artimos, kad yra nemažai sąlyčio taškų, kad šių dviejų dalykų jungtis gali parodyti pasaulį kitu kampu, tampa aktuali, reikšminga.  Juk visi žinome, kad  ,,matematikas nėra matematikas, jei jis nėra bent šiek tiek poetas“. Žinoma, integruojant lietuvių literatūrą ir matematiką reikia, kad ir matematikos mokytojas būtų, kaip sakoma, „šiek tiek prie meno“.

Siūlau nebijoti matematikos ieškoti  XI-XII klasės literatūros kurse, ieškoti prasminių, vertybinių, galiu net pasakyti, filosofinių ryšių.

Žinoma, iš pirmo žvilgsnio sudėtinga pastebėti V.Mačernio  ryšį su matematika. Bet iš tikrųjų pati poezija pasufleruoja integracijos kelią. Pažiūrėkime į Mačernio poeziją: visiems savo sonetams jis neparašė pavadinimų, įvardijo juos skaičiais. Sonetuose ryškus vienetas – kalbama „aš“ vardu, lyrinis subjektas sprendžia lygtis su begale nežinomųjų. Tekstas pasufleravo sąsają su matematika – susieti soneto prasmes su matematiniu vienetu, lygtimis, begalybe. Rasti soneto tekste žodžius, kurie asocijuotųsi su vienetu. Pateikti kuo daugiau „matematinio vieneto“ pavyzdžių ( įvairios  svarbios matematinės lygybės, taisyklės, teiginiai ir kt., kuriuose  „1“ yra svarbus). Juos užrašyti ir mokėti paaiškinti. Kiekvienu atveju atrasti atsakymą paskutiniuose dviejuose soneto posmuose, kur pasakytas lyrinio subjekto sprendinys.

Parsisiųsti skaidres
Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Literatūrinio rašinio „Buvimo savimi tema pasirinktuose lietuvių literatūros kūriniuose“ temos žemėlapis ir analizė

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Rašinio kūrimas No Comments

Buvusios mokinės Godos rašinys man įdomus tuo, kad ji literatūriniame rašinyje nevengė vertinimo, savos nuomonės išsakymo, kuris, atrodytų, labiau būdingas samprotaujamajam rašiniui (juos dažniau ir rašė). Manyčiau, kad literatūrinis rašinys nuo to tik laimi: esminiai prasmės akcentai neiškraipyti, bet atsiranda individualus santykis su kūriniais ir daug įdomiau skaityti.

Pradžioje siūlyčiau paanalizuoti su mokiniais temos žemėlapį (kol kas temos plėtojimo strategijų panaudojimą, rašinio planavimą mokiniai laiko pertekliniu darbu), paskui skaityti patį rašinį. Jį  analizuoti galima dviem aspektais: gebėjimų bei temos plėtojimo, analizavimo, interpretavimo, dėmesio raiškai, struktūros, konteksto bei pačios rašančiosios stiliaus kriterijais.

Įžanga, pirmoji dėstymo pastraipa (joje mėlynu šriftu išskirti vertinamieji žodžiai) ir išvados išanalizuotos gebėjimų požiūriu, antra dėstymo pastraipa palikta savarankiškam darbui ir pasirinkimui.

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė: Už kiek galima papirkti mokytoją šį rudenį?

By Straipsniai ir Aktualijos No Comments

Rugsėjis mokyklose jau eina į pabaigą. Ir norisi džiugiai sušukti tik viena – išgyvenome ir neužsidarėme. Tiesa, ne visi. Ir turbūt visai ne todėl, kad bandėme reguliuoti srautus (kiek tai išvis įmanoma, pavyzdžiui, didelėse miesto mokykloje), kad „išlaikėme“ atstumus tarp vaikų (klasėse, kuriose mokoma 30 vaikų?), ne todėl, kad buvo (tikrai buvo) padėta dezinfekcinių priemonių, o koridoriuose vaikai vaikščiojo su kaukėmis, mokytojai ir pamokose arba su skydeliais, arba su kaukėmis… Išgyvenome, nes pasisekė, kad į mokyklą neatėjo nė vienas užsikrėtęs COVID-19. Tiesiog… Kitiems pasisekė mažiau.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/lilija-bruckiene-uz-kiek-galima-papirkti-mokytoja-si-rudeni-500-1382792?fbclid=IwAR04RtbtGNellhNUZLxTgCQjU_64GZF7YYkfNTkOkJKc5MhFUFZNwjfIiYg&copied

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. Radvano „Radviliada“ – poetinis Lietuvos pristatymas renesansinei Europai

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Pateikiu pamokos, kuri padės parengti mokinius literatūrinei pastraipai apie renesansinį Lietuvos įvaizdį, skaidres. Pamokoje bus lyginami viduramžių raštuose išlikęs šalies įvaizdis su pateiktu Radvano poemoje, (su kontekstu, jo rūšimis ir rėmimosi teorija bei praktika mokiniai supažinti anksčiau) . Patį poemos tekstą ir I -III lygio užduotis galima rasti N. Bartašiūnienės metodiniame leidinyje „Rašinio gidas“ p.32-35. Pamokoje sprendžiami šie klausimai: kaip kuriamas įvaizdis ir iš ko jis susideda? Kodėl Radvanas pažeidžia herojiniams epams būdingą savybę – neskirti dėmesio gamtos aprašymams.

Pasidalinti puslapiu: