Sužinokite daugiau https://www.facebook.com/watch/live?ref=watch_permalink&v=3575521625993083
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus nuo rudens įdiegti atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Anot jos, pirmiausia reikėtų paruošti atnaujintus įrankius, tokius kaip vadovėliai ir metodinė medžiaga, o tik tada diegti programą.
Kolegė Violeta Dumčiuvienė pristato savo abiturientės Medos Dylertaitės kalbą apie komplikuotą ir iš esmės prigimtinį moteriškumo ir motinystės santykį. Šią temą kalbėjimo įskaitai mokinė pasirinko savarankiškai motyvuodama tuo, kad šiandienos kontekste skamba gana aktualiai.
LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame LKLMS pirmininkas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis dalinosi praktinėmis pedagoginėmis įžvalgomis, kaip analizuoti ekranizacijas ar nufilmuotus teatro spektaklius, kad mokiniai įgytų ir literatūros kūrinio, ir vizualiosios kultūros analizės įgūdžių. Jo pranešimo „Vizualieji tekstai literatūros pamokose“ skaidres rasite čia: https://bit.ly/3LOF4dG.
LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame kino analitikė Paulina Drėgvaitė pristatė svarbiausius kino filmo analizės principus, išskyrė esminius kino analizės aspektus, kuriuos svarbu aptarti analizuojant literatūros ekranizacijas ir kitus kino filmus. Pranešimą galite rasti čia: https://bit.ly/3LWcMhr (pranešimo pateiktys čia: https://bit.ly/3ANn2SK).
LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame medijų analitikas, Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Keturakis kalbėjo apie kintantį meno ir komunikacijos pasaulį, knygos medijos situaciją, jos transformacijas ir „knygos pabaigos“ vizualiojoje kultūroje problemą, dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius. Prof. Sauliaus Keturakio pranešimo galima pasiklausyti čia: https://bit.ly/3Nyy8lY.
Šią savaitę, kol moksleiviai atostogauja, mokytojai sudarinėja pamokų planus pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios įsigalios ateinančiais mokslo metais. „Pokyčių bus labai daug ir jiems dar nepasiruošta: vadovėlių nėra, vertinimo sistema – neaiški. Didžiausias permainų krūvis teks pedagogams. Daugelis jų dėl to paliks mokyklas“, – guodėsi „Vakarų ekspreso“ kalbinti Klaipėdos švietimo įstaigų atstovai.
Daugiau skaitykite: https://ve.lt/gyvenimas/mokymo-programu-atnaujinimas-vezimas-statomas-pries-arkli
Dr. Arūnas Šileris pas Jonę Kučinskaitę laidoje „Dešimt balų” pasidalijo disertacijos mintimis apie skaitymą. Toks įkvėpimas, kai mokslininkas tyrinėja ir aprašo tai, kas jį patį „veža” ir ką jis pats išmano bei kuo gyvena. Imkite tatai ir klausykite: https://www.lrt.lt/…/desimt-balu-kaip-privilioti…
Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.
Paskutinėje problemos sprendimu grįstoje J. V. Gėtės pamokoje narpliojamas detektyvas: kodėl Fausto siela, ištarus suderėtą frazę, netitenka Mefistofeliui. Ar pažeistos tam tikros sutarties sąlygos (prisiminkime, rašytojo Gėtės išsilavinimas buvo teisinis ir jis tikrai žinojo tam tikrus teisinius niuansus, neleidžiančius sutartims įsigalioti) ar yra kažkokia kita priežastis.
Naujausi Komentarai