Nijole Bartasiuniene

Analizuojant šį tragedijos skyrių prisimenamos priežastys, dėl kurių Margarita atsiranda kalėjime.  Kontekstas apie viduramžių Vokietijos visuomenės požiūrį į puolusią moterį leidžia mokiniams suprasti ir įvertinti patriarchalinės visuomenės moralines normas bei paskirtą žiaurią bausmę merginai.  Tačiau mokiniams siūloma pasitelkus krikščionišką moralę patvirtinti arba paneigti, jog Margarita yra nusipelniusi Viešpaties malonės. Užpildžius tėkmės žemėlapį, nesunku pamatyti, kaip Margarita keičiasi: nuo bandančios išsisukti iš paskirtos bausmės iki nuoširdžiai atgailaujančios ir pasiryžusios priimti pelnytą bausmę.

Mokiniams siūlomas advokato vaidmuo (scenarijaus problema) ir užduotis – parašyti ginamąją kalbą ar apeliacinį skundą  aukštesnės instancijos teismui, kad būtų sušvelninta paskirta bausmė.

Ši pamoka apie naująjį Fausto pažinimą ir kartu apie Margaritos ir Fausto santykius, jų perspektyvą. Keliama problema, ar herojų tarpusavio santykiai pagrįsti meile ar tik aistra vienas kitam (semantinės ypatybės lentelė padės patiems mokiniams nustatyti, kuo skiriasi šie jausmai). Ar kūniškasis pažinimas turi ribas? Pamokoje panaudojamas video iš garsaus rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo filmo „Faustas“, pateikiamos papildomos lyginimo užduotys, kuriose lyginami Fausto ir Margaritos paveikslai, Gėtės herojė su Šekspyro Ofelija. Šių pamokų metu galima pasiaiškinti lyginimo būdą ir parašyti nuoseklaus ar lygiagretaus lyginimo pastraipą.

Fausto ir Mefistofelio sutarties analizei, jei nuspręstumėte rašyti  pastraipas,  galima skirti net tris pamokas.  Šį filosofinės tragedijos epizodą siūlau analizuoti ir interpretuoti trimis požiūriais – sociologiniu, komunikacijos ir teisiniu. Galutinis analizės tikslas – remiantis atrastomis įžvalgomis parašyti dalykinio stiliaus raštus: charakteristiką, rekomendaciją ir pažymą (kokie šių žanrų reikalavimai ir kokia forma reikėtų susirasti internete mokiniams patiems).

Pamokos pradžioje drauge su mokiniais pasiaiškinamos trys Eimanto Nekrošiaus spektaklio „Faustas“ mizanscenos – savotiškos užuominos, sukursiančios emocinę atmosferą ir padėsiančios nukreipti analizę tinkamu keliu.

Po to mokiniai grupėse analizuoja tą patį tekstą tik, kaip minėjau, skirtingais požiūriais. Pagrindinė sprendžiama problema – kodėl Mefistofeliui pavyksta sugundyti Faustą pasirašyti sutartį?  Ji „suskaldoma“ į smulkesnes. Pirmoji sociologų grupė ieško įrodymų, kad Faustas yra modernėjantis, pokrikščioniškos visuomenės žmogus, kurio gyvenime Dievas nebeegzistuoja, antrieji vadybininkai ieško įrodymų, kad Mefistofelis – puikus prekybos ar reklamos agentas, puikiai besinaudojąs šiuolaikinėmis komunikacijos strategijomis, ir kurio tikslas – įbrukti  Faustui savo paslaugas už aukštą kainą – žmogaus sielą. Treti teisininkai, remdamiesi tarptautinėmis sutarties sudarymo taisyklėmis, turi įvertinti, ar ši sutartis yra teisėta, sudaryta laikantis visų susitarimų, nes, žinoma, kad Faustas gyvenimo pabaigoje ištaria lemtingus žodžius, bet Mefistofelis jo sielos nepasiima (intriga:  gal Gėtė, turėdamas teisinį išsilavinimą, „įvėlė“ kokį kazusą, kuris leido paskui panaikinti sutartyje suderėtas pasekmes?)

Galiausiai siūloma pasamprotauti šiomis temomis: ką modernus žmogus atranda/ praranda atiduodamas sielą už žemišką laimę, ar žmogui lengva atsispirti modernaus pasaulio pagundoms, įpročiams ar įgeidžiams, ar žmogus, turėdamas laisvę rinktis, yra atsakingas už savo pasirinkimą.

Trečioje Gėtės Fausto pamokoje analizuojama pagrindinio veikėjo egzistencinės krizės momentas, kai rankose atsiranda nuodų taurė.  Siūlomos dvi scenarijaus problemos: į Fausto dvasinę kovą pasižiūrėti psichologų akimis (surinkti duomenis anamnezei) ir išminčių žvilgsniu (paieškoti priežasčių, kodėl Faustas netenka gyvenimo prasmės). Vertėtų pabrėžti, kad Faustas yra neeilinis žmogus, jo troškimai pažinti ir karaliauti „tikrajame“ ir dvasiniame pasauliuose yra maksimalistiniai, todėl skaudus realybės suvokimas tampa dar skaudesnis ir aštresnis.