All Posts By

Nijole Bartasiuniene

Mokytoja Bručkienė pažėrė kritikos atnaujintų mokymo programų diegimui: statome pastatą nuo stogo

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus nuo rudens įdiegti atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Anot jos, pirmiausia reikėtų paruošti atnaujintus įrankius, tokius kaip vadovėliai ir metodinė medžiaga, o tik tada diegti programą.

Skaitykite daugiau https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1980375/mokytoja-bruckiene-pazere-kritikos-atnaujintu-mokymo-programu-diegimui-statome-pastata-nuo-stogo?fbclid=IwAR3DxbmqJLk7JBRLtBfSDrx4Cmgi064RfhJ4BloygALwlm4ns0B9268YP8k

Pasidalinti puslapiu:

Violeta Dumčiuvienė. Kalba „Moteriškumo ir motinystės samplaika lietuvių literatūroje“

By Rašinio kūrimas, Vidurinis ugdymas No Comments

Kolegė Violeta Dumčiuvienė pristato savo abiturientės Medos Dylertaitės kalbą apie komplikuotą ir iš esmės prigimtinį moteriškumo ir motinystės santykį. Šią temą kalbėjimo įskaitai mokinė pasirinko savarankiškai motyvuodama tuo, kad šiandienos kontekste  skamba gana aktualiai.

Parsisiųsti tekstą
Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. „Vizualieji tekstai literatūros pamokose“

By Metodinis kampelis No Comments

LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame LKLMS pirmininkas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis dalinosi praktinėmis pedagoginėmis įžvalgomis, kaip analizuoti ekranizacijas ar nufilmuotus teatro spektaklius, kad mokiniai įgytų ir literatūros kūrinio, ir vizualiosios kultūros analizės įgūdžių. Jo pranešimo „Vizualieji tekstai literatūros pamokose“ skaidres rasite čia: https://bit.ly/3LOF4dG.

Pasidalinti puslapiu:

Paulina Drėgvaitė. „Kinas pamokoje: žinios, kūrybiškumas ir empatija“

By Metodinis kampelis No Comments

LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame kino analitikė Paulina Drėgvaitė pristatė svarbiausius kino filmo analizės principus, išskyrė esminius kino analizės aspektus, kuriuos svarbu aptarti analizuojant literatūros ekranizacijas ir kitus kino filmus. Pranešimą galite rasti čia: https://bit.ly/3LWcMhr (pranešimo pateiktys čia: https://bit.ly/3ANn2SK).

Pasidalinti puslapiu:

Saulius Keturakis. „Medijų kovos: ar vizualinė kultūra jau nugalėjo knygos kultūrą?“

By Metodinis kampelis, Uncategorized No Comments

LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame medijų analitikas, Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Keturakis kalbėjo apie kintantį meno ir komunikacijos pasaulį, knygos medijos situaciją, jos transformacijas ir „knygos pabaigos“ vizualiojoje kultūroje problemą, dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius. Prof. Sauliaus Keturakio pranešimo galima pasiklausyti čia: https://bit.ly/3Nyy8lY.

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė. Mokymo programų atnaujinimas: vežimas statomas prieš arklį

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Šią savaitę, kol moksleiviai atostogauja, mokytojai sudarinėja pamokų planus pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios įsigalios ateinančiais mokslo metais. „Pokyčių bus labai daug ir jiems dar nepasiruošta: vadovėlių nėra, vertinimo sistema – neaiški. Didžiausias permainų krūvis teks pedagogams. Daugelis jų dėl to paliks mokyklas“, – guodėsi „Vakarų ekspreso“ kalbinti Klaipėdos švietimo įstaigų atstovai.

Daugiau skaitykite: https://ve.lt/gyvenimas/mokymo-programu-atnaujinimas-vezimas-statomas-pries-arkli

 

Pasidalinti puslapiu:

Rita Barniškienė. Miesto įvaizdis Č. Milošo ir V. Papievio kūryboje

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Fausto” pabaiga. Apibendrinimo užduotys

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Paskutinėje problemos sprendimu grįstoje J. V. Gėtės pamokoje narpliojamas detektyvas: kodėl Fausto siela, ištarus suderėtą frazę, netitenka Mefistofeliui. Ar pažeistos tam tikros sutarties sąlygos (prisiminkime, rašytojo Gėtės išsilavinimas buvo teisinis ir jis tikrai žinojo tam tikrus teisinius niuansus, neleidžiančius sutartims įsigalioti) ar yra kažkokia kita priežastis.

Pasidalinti puslapiu: