Category

Vidurinis ugdymas

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Ola miške

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Ši pamoka apie naująjį Fausto pažinimą ir kartu apie Margaritos ir Fausto santykius, jų perspektyvą. Keliama problema, ar herojų tarpusavio santykiai pagrįsti meile ar tik aistra vienas kitam (semantinės ypatybės lentelė padės patiems mokiniams nustatyti, kuo skiriasi šie jausmai). Ar kūniškasis pažinimas turi ribas? Pamokoje panaudojamas video iš garsaus rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo filmo „Faustas“, pateikiamos papildomos lyginimo užduotys, kuriose lyginami Fausto ir Margaritos paveikslai, Gėtės herojė su Šekspyro Ofelija. Šių pamokų metu galima pasiaiškinti lyginimo būdą ir parašyti nuoseklaus ar lygiagretaus lyginimo pastraipą.

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Lietuvių grožinės literatūros pradžia. K. Donelaičio kontekstai

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Per pirmąją pamoką siūloma susipažinti su istoriniais, kultūriniais, religiniais bei biografiniais pirmojo lietuvių grožinio kūrinio pasirodymo kontekstais. Perskaičius pateikiamą teorinę medžiagą reikia užpildyti kontekstų temos žemėlapio schemą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“ . Fausto darbo kambarys

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Fausto ir Mefistofelio sutarties analizei, jei nuspręstumėte rašyti  pastraipas,  galima skirti net tris pamokas.  Šį filosofinės tragedijos epizodą siūlau analizuoti ir interpretuoti trimis požiūriais – sociologiniu, komunikacijos ir teisiniu. Galutinis analizės tikslas – remiantis atrastomis įžvalgomis parašyti dalykinio stiliaus raštus: charakteristiką, rekomendaciją ir pažymą (kokie šių žanrų reikalavimai ir kokia forma reikėtų susirasti internete mokiniams patiems).

Pamokos pradžioje drauge su mokiniais pasiaiškinamos trys Eimanto Nekrošiaus spektaklio „Faustas“ mizanscenos – savotiškos užuominos, sukursiančios emocinę atmosferą ir padėsiančios nukreipti analizę tinkamu keliu.

Po to mokiniai grupėse analizuoja tą patį tekstą tik, kaip minėjau, skirtingais požiūriais. Pagrindinė sprendžiama problema – kodėl Mefistofeliui pavyksta sugundyti Faustą pasirašyti sutartį?  Ji „suskaldoma“ į smulkesnes. Pirmoji sociologų grupė ieško įrodymų, kad Faustas yra modernėjantis, pokrikščioniškos visuomenės žmogus, kurio gyvenime Dievas nebeegzistuoja, antrieji vadybininkai ieško įrodymų, kad Mefistofelis – puikus prekybos ar reklamos agentas, puikiai besinaudojąs šiuolaikinėmis komunikacijos strategijomis, ir kurio tikslas – įbrukti  Faustui savo paslaugas už aukštą kainą – žmogaus sielą. Treti teisininkai, remdamiesi tarptautinėmis sutarties sudarymo taisyklėmis, turi įvertinti, ar ši sutartis yra teisėta, sudaryta laikantis visų susitarimų, nes, žinoma, kad Faustas gyvenimo pabaigoje ištaria lemtingus žodžius, bet Mefistofelis jo sielos nepasiima (intriga:  gal Gėtė, turėdamas teisinį išsilavinimą, „įvėlė“ kokį kazusą, kuris leido paskui panaikinti sutartyje suderėtas pasekmes?)

Galiausiai siūloma pasamprotauti šiomis temomis: ką modernus žmogus atranda/ praranda atiduodamas sielą už žemišką laimę, ar žmogui lengva atsispirti modernaus pasaulio pagundoms, įpročiams ar įgeidžiams, ar žmogus, turėdamas laisvę rinktis, yra atsakingas už savo pasirinkimą.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Gėtės „Faustas“. Naktis

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Trečioje Gėtės Fausto pamokoje analizuojama pagrindinio veikėjo egzistencinės krizės momentas, kai rankose atsiranda nuodų taurė.  Siūlomos dvi scenarijaus problemos: į Fausto dvasinę kovą pasižiūrėti psichologų akimis (surinkti duomenis anamnezei) ir išminčių žvilgsniu (paieškoti priežasčių, kodėl Faustas netenka gyvenimo prasmės). Vertėtų pabrėžti, kad Faustas yra neeilinis žmogus, jo troškimai pažinti ir karaliauti „tikrajame“ ir dvasiniame pasauliuose yra maksimalistiniai, todėl skaudus realybės suvokimas tampa dar skaudesnis ir aštresnis.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. V. Gėtės „Faustas“. Prologas danguje

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Antroje „Fausto“ pamokoje  analizuojamas tekstas „Prologas danguje“ siejamas su bibliniu kontekstu – pasakojimu apie Jobą. Aptariamas skirtingas Dievo ir Mefistofelio požiūris į žmogų, jų lažybas. Būtent iš šio momento ir turėtų išplaukti probleminis aspektas: kodėl abu – Dievas ir šėtonas Mefistofelis – tikisi laimėti lažybas? Ar jų galimybės sulaukti pergalės vienodos? Kodėl? (kiek keistoka antroji užduotis ir yra susijusi su šiuo probleminiu aspektu – lažybų „teisingumo principo“ įvertinimu).

Demonstruojama nuotrauka iš E. Nekrošiaus režisuoto spektaklio „Faustas“, kurioje Dievas (akt. Povilas Budrys) sunkiai stumia sūpynes. Reikėtų paklausti mokinių, o kodėl velnias šias sūpynes stumia lengvai, net pasišokinėdamas. Ilgai atsakymo laukti tikrai nereikės:  daryti nuodėmes, gyventi tenkinant kūniškus poreikius daug lengviau nei laikytis 10 Dievo įsakymų.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Kuo problema skiriasi nuo klausimo? Problemos analizė

By Rašinio kūrimas, Vidurinis ugdymas No Comments

Neretai ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai sunkiai skiria problemos analizę nuo paprasčiausiai užduodamo klausimo. Manau, kad tai atsitiko todėl, kad aiškinantis bet kurį tekstą, nustatant jo loginį sluoksnį vartojami terminai – tema, problema ir pagrindinė mintis (tezė). Vėliau problemos sąvoka mokant samprotaujamojo rašinio 11-12 klasėje  virto paprasčiausiu klausimu, kuris buvo tapatinamas su rašinio formuluote. Bet ar tikrai taip? Skaidrėse esanti medžiaga turėtų pagrįsti mano nuomonę, kad klausimas ir problema nėra tas pats. Skaidrėse nėra probleminių pastraipų pavyzdžių, tačiau jas galima rasti „Rašinio gide“.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Apšvietos epocha. Fausto tema. J. V. Gėtės asmenybė (pirmoji pamoka)

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Pirmoje Apšvietos ciklo pamokoje sprendžiamos nedidelės trys problemos: 1) kaip parašyti enciklopedinį tekstą apie epochą? 2) ar kultūros epocha lemia Fausto tematiką, pagrindinio herojaus interpretaciją? 3) ar teisus Gėtė sakydamas, kad „Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti.“  Medžiaga orientuota į probleminio mokymo(si) pradmenis, kai procesui dar vadovauja mokytojas, tačiau stengiamasi iš pačių vaikų išgauti atsakymą, kaip šie nori spręsti iškeltą uždavinį.

Kadangi labai trūksta skaitmeninio turinio, siūlau savąjį: epochos lenteles (nuoroda skaidrėse) ir  kelis reikalingus šaltinius.

Pasidalinti puslapiu:

Zina Kuncienė. Rėdos ratas ir Kristijono Donelaičio „Metai“ (2 pamokos)

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Viena iš integruojamų į lietuvių kalbos dalyką programų yra etninė kultūra. Sunku sugalvoti, kaip tai pateikti mokiniams, kuriems šis dalykas dažnai tolimas, nesuprantamas.  Šiame dviejų pamokų cikle bandėme pažiūrėti, kaip žmogaus gyvenimas susijęs su gamtos ciklu, kokie pagrindiniai virsmai gamtoje ir gyvenime. Tai puiki proga ne tik susipažinti su Rėdos ratu, bet ir šiek tiek giliau pažvelgti į K. Donelaičio „Metus“. Šios pamokos galėtų būti skirtos ciklo apibendrinimui, po to galima skirti pamoką pasiruošimui rašyti rašinį, mokiniai galės ne tik remtis literatūra, bet ir sieti ją su tautosakiniu, mitologiniu kontekstu.

 

Pasidalinti puslapiu:

Violeta Dumčiuvienė. Pamokų ciklas „M. K. Sarbievijaus lyrika – galimybė apmąstyti žmogaus ir pasaulio prieštaringumą“

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Skiriama 10 pamokų, pateikta 4 pamokų medžiaga. Pirmos dvi pamokos – Baroko epochos pristatymas, remiantis Jostein Gaarder kūriniu „Sofijos pasaulis“, Kristinos Sabaliauskaitės romanu „Silva rerum“, G. Vaitkūno straipsniu „Švietimo epochos estetinės kultūros metmenys“. Visa ši medžiaga iš karto siejama su M.K. Sarbievijaus etinėmis odėmis. Toliau pristatoma M. K. Sarbievijaus biografija ir kūrybos principai, išsiaiškinama etinių odžių samprata (pateiktos skaidrės). Kitose pamokose nagrinėjamos etinės odės „Telefui Likui“ (užduotys pateiktos), „Krispui Levinijui“, „Janui Libinijui“, „Pauliui Kozlovijui“ (užduotis galima parengti pagal Onutės Baumilienės straipsnį, publikuotą „Gimtajame žodyje“). Vieną pamoką skiriu mokyti rašyti samprotavimo rašinį (skaidrės pateiktos), 2 pamokos – kontroliniam darbui.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Karantino metu neturėjome didelės patirties: trūko skaitmeninio turinio, nenuvokėme, kokio kiekio medžiagos reikia pateikti moksleiviams, kiek jie „patempia gyvų“ pamokų ir pan. Krūvis dvyliktokams buvo didžiulis, viskam atlikti labai truko laiko. Tad „kalbančios“ skaidrės, kai gali pasižiūrėti sau patogiu laiku ir pasikartoti kūrinį prieš egzaminą, kai kada tapo visaverčiu vaizdo pamokų pakaitalu. Siūlau Apučio novelę analizuoti istoriniu kodu. Kūriniui aptarti skyriau 2 pamokas, po to rengėmės rašiniui namų tema. Detaliau nagrinėjome novelės pradžią, o likusios dalies prasminius akcentus aiškinau pati.

Pasidalinti puslapiu: