Pamokoje keliamos ir sprendžiamos dvi problemos: pirma susijusi su realistų kūryboje dažnu autobiografiškumu, antra – su dialogiškumu. Pirmoje apysakos pamokoje, nagrinėjant pratarmę „Baltasai šešėlis“, stengiamasi suprasti, kodėl dominuoja liūdna, bet drauge ir šviesi nuotaika, kaip ji susijusi su paties rašytojo gyvenimo situacija. Analizuojamas vienas iš paskutinių laiškų, rašytų žmonos motinai (uošvienei), o po to pereinama prie grožinio teksto. Šiai probleminei situacijai sukurti galima pasitelkti amerikiečių rašytojo T. Vailderio pjesės „Mūsų miestelis“ siužetinę situaciją (ją rasite prie komentarų) ir klausimą, o ką veiktų jūsų mokiniai, jei sužinotų, kad liko gyvenimo labai nedaug…
Antra problema susijusi su dialogo dialogiškumu – ar skaitytojo-rašytojo ir Juozapoto pirmas susitikimas ir įvykęs dialogas yra dialogiškas. Siūlau suimprovizuoti ne tokią retą mokyklinę situaciją, kai kalbame klišėmis („Kaip gyveni?“ „Kaip laikaisi?“), nors tikslas – gauti nusirašyti namų darbus.
