Šį sykį analizuojamas filosofinis Donelaičio poemos „Metai“ lygmuo: žmogaus požiūris į Dievo siunčiamus likimo sunkumus, jo trapumą ir laikinumą. Ieškoma atsakymų į klausimus: kaip žmogus turėdamas nelabai didelį pasirinkimą turėtų nugyventi, kaip žmogaus gyvenimas dera su gamtos – tobula Dievo  kūrinija.

Pateikiamos ir skaidrės, kuriose apibendrinama visos poemos analizė.

Pasidalinti puslapiu:
Nijole Bartasiuniene

Author Nijole Bartasiuniene

More posts by Nijole Bartasiuniene

Leave a Reply