Šį sykį analizuojamas filosofinis Donelaičio poemos „Metai“ lygmuo: žmogaus požiūris į Dievo siunčiamus likimo sunkumus, jo trapumą ir laikinumą. Ieškoma atsakymų į klausimus: kaip žmogus turėdamas nelabai didelį pasirinkimą turėtų nugyventi, kaip žmogaus gyvenimas dera su gamtos – tobula Dievo kūrinija.
Pateikiamos ir skaidrės, kuriose apibendrinama visos poemos analizė.
