„Metai“ – tautinė poema apie pažemintos tautos išlikimą

Analizuojama, kaip poemoje „Metai“ kuriamas tautinės tapatybės modelis, kuriame tautiškumas grindžiamas etnine priklausomybe lietuvių tautai ir moralinėmis pietistinėmis nuostatomis. Darbą siūloma organizuoti grupėmis, kurios prisiima tam tikrus – teologų, kultūrologų, literatūros kritikų ir antiglobistų – vaidmenis. Poemos ištraukos ir tikslingi įvairių sričių kontekstai padės suformuoti ir argumentuotai pagrįsti požiūrį į tokius klausimus: kodėl svarbu saugoti tautinę tapatybę, nurodykite tautiškumo sąsajas su daugiakultūriškumu, kodėl Donelaitis tapatybę grindžia ponų ir lietuvių priešprieša, kodėl neviežlybi būrai, mėgdžiodami ponus, pasmerkia save neautentiškumui, kodėl tapatybės perkūrimas pagal svetimas tradicijas gali baigtis tuštumos jausmu?