LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame medijų analitikas, Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Keturakis kalbėjo apie kintantį meno ir komunikacijos pasaulį, knygos medijos situaciją, jos transformacijas ir „knygos pabaigos“ vizualiojoje kultūroje problemą, dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius. Prof. Sauliaus Keturakio pranešimo galima pasiklausyti čia: https://bit.ly/3Nyy8lY.
Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.
LKLMS valdybos narė Jolita Večkienė dalinasi savo gerąja patirtimi. Kviečiame žiūrėti jos video seminarą „Mokymasis ciklais – galimybė išmokti daugiau“ (https://youtu.be/-CCG1Wvp7r4).
LKLMS valdybos narė Jolita Večkienė dalinasi savo įžvalgomis apie įsivertinimo strategijas. Kviečiame žiūrėti jos video seminarą „Motyvuojantis į(si)vertinimas“ (https://youtu.be/4g5WKLGdFEQ).
Mokytojos Zinos Kuncienės užduotys, skirtos Henriko Radausko eilėraščio „Dainos gimimas” analizei.
Į švietimo kalną, rodos, pagaliau įritintas Sizifo akmuo. Patvirtintos naujos bendrojo ugdymo programos, pagal kurias mūsų vaikai turėtų mokytis bent artimiausią dešimtmetį. Tačiau kaip mituose, taip ir gyvenime. Nespėjus pasidžiaugti nuveiktu darbu, akmenį tenka ritinti darkart, tik šįkart tai – skaitmeninis ugdymo turinys…
Daugiau skaitykite: https://www.bernardinai.lt/skaitmeninis-sizifo-akmuo-svietimo-sistemoje/?fbclid=IwAR0-J_YtRp7Dc9UpXpvIuriNWjlESfNLmT00LVMEPuCpFgfxsa0kpCKtwd0
LKLMS taip pat siūlo doc. dr. Žydronės Kolevinskienės paskaitą apie literatūros ir šiuolaikinių muzikinių žanrų sintezę! Paskaitoje analizuojami Jono Aisčio eilėraščiai, dzūkų psichodelinis rokas, Žemaitės kt. autorių kūriniai. Parodoma, kaip literatūros pamokoje plėsti kultūrinę kompetenciją įsisąmoninant klasikos ryšius su šiuolaikiniais kultūros tekstais https://bit.ly/3F0qPNC
Dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja, pristatė pranešimą „Aukštujų Šimonių likimas: romano sėkmės istorija“, kuriame pristatytas naujas, archyviniais dokumentais grįstas „Aukštujų Šimonių likimo“ taisymo, leidybos bei premijavimo tyrimas https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g
Doc. dr. Vigmantas Butkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, skaitė pranešimą „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje: bendra apžvalga“, kuriame ieškoma atsakymų, kiek literatūrinėje baltistikoje yra tradicinės imagologijos, kodėl latvių literatūroje lietuvių ir Lietuvos yra gerokai daugiau nei latvių ir Latvijos – lietuvių literatūroje https://youtu.be/-9C5Q9-N-0g