Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.
