Būsimų vienuoliktokų mokytojai sako ir šiandien, jau gegužę, nežinantys, kaip reikės mokyti šių klasių vaikus. Vienuoliktokai – vieni iš tų, kurie kitus mokslo metus pradės pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, be to, jų jau lauks ir tarpinis patikrinimas. Pedagogai nuogąstauja, kad nei vadovėlių, nei mokymo priemonių, nei pamokų planų ar konkrečių patikrinimų pavyzdžių dar nėra, nors ant nosies jau vasara, o ir rugsėjis nebe už kalnų.
Kolegė Violeta Dumčiuvienė pristato savo abiturientės Medos Dylertaitės kalbą apie komplikuotą ir iš esmės prigimtinį moteriškumo ir motinystės santykį. Šią temą kalbėjimo įskaitai mokinė pasirinko savarankiškai motyvuodama tuo, kad šiandienos kontekste skamba gana aktualiai.
LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame medijų analitikas, Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Keturakis kalbėjo apie kintantį meno ir komunikacijos pasaulį, knygos medijos situaciją, jos transformacijas ir „knygos pabaigos“ vizualiojoje kultūroje problemą, dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius. Prof. Sauliaus Keturakio pranešimo galima pasiklausyti čia: https://bit.ly/3Nyy8lY.
Mintis palyginti Č .Milošo ir V. Papievio tekstus kilo klausantis V. Papievio knygos „Ėko“ pristatymo. Jis pats kalbėjo apie savijautą karantino metu ir pasikeitusį miestą. Pagalvojau, kad bėgimas nuo savęs visada ir visiems artima tema. Su 12 klasės mokiniais analizuojame J. Vaičiūnaitės eilėraštį „Vilnius. Miesto vartai“ sakralizuodami istoriją, miesto sienas ir vartus. Č. Milošo eilėraštis „Niekad tavęs, mieste“ kalba apie atmintį ir negalėjimą pabėgti nuo svarbių mums vietų, o V. Papievio romanas vaizduoja miestą tarsi gyvą organizmą, tik apleistą ir liūdną. Karantino metu mes visi taip jautėmės. Todėl kilo mintis pasiūlyti mokiniams rašyti literatūrinį rašinį „Miesto tema literatūroje“ ir paieškoti, kuo skiriasi rašytojų patirtys ir miesto įvaizdžiai. Č. Milošo eilėraščio analizei pasinaudojau O. Baumilienės sudarytais klausimais, o V. Papievio romano ištraukoms nagrinėti sudariau savo klausimus. Mokiniams kūrinių gretinimas patiko, pavyko rasti panašumų ir skirtumų, sudarėme dvigubo burbulo žemėlapį, dirbome „Durstinio“ metodu grupėmis ir porose; pakartojome literatūrinio rašinio ir jo pastraipų struktūrą, rašėme lyginamąją pastraipą.
LKLMS valdybos narė Jolita Večkienė dalinasi savo gerąja patirtimi. Kviečiame žiūrėti jos video seminarą „Mokymasis ciklais – galimybė išmokti daugiau“ (https://youtu.be/-CCG1Wvp7r4).
LKLMS valdybos narė Jolita Večkienė dalinasi savo įžvalgomis apie įsivertinimo strategijas. Kviečiame žiūrėti jos video seminarą „Motyvuojantis į(si)vertinimas“ (https://youtu.be/4g5WKLGdFEQ).
Mokytojos Zinos Kuncienės užduotys, skirtos Henriko Radausko eilėraščio „Dainos gimimas” analizei.
Į švietimo kalną, rodos, pagaliau įritintas Sizifo akmuo. Patvirtintos naujos bendrojo ugdymo programos, pagal kurias mūsų vaikai turėtų mokytis bent artimiausią dešimtmetį. Tačiau kaip mituose, taip ir gyvenime. Nespėjus pasidžiaugti nuveiktu darbu, akmenį tenka ritinti darkart, tik šįkart tai – skaitmeninis ugdymo turinys…
Daugiau skaitykite: https://www.bernardinai.lt/skaitmeninis-sizifo-akmuo-svietimo-sistemoje/?fbclid=IwAR0-J_YtRp7Dc9UpXpvIuriNWjlESfNLmT00LVMEPuCpFgfxsa0kpCKtwd0
