Didžiausias mokinės Gretos egzamininio rašinio privalumas – labai retas mokinių darbuose – holistinis požiūris į nurodytą temą ir problemą (ji ir yra dėmesio centre). Mūsų BE rašinio vertinimo kriterijai ir jų lygių aprašymai daugiau orientuoja į informacijos kiekybę (galima uždirbti gana aukštus balus už daugiastruktūrį atsakymą, jeigu jis pakankamai išsamus), tačiau SOLO taksonomija matuoja samprotavimo kokybę, tai yra pademonstruotų gebėjimų sudėtingumą (nepainiokime su sunkumu).
Kuo turėtų išsiskirti sudėtingiausius gebėjimus rodantis samprotavimas? Aukščiausią mąstymo lygį rodo gebėjimas teorizuoti, t. y. gebėjimas teoriškai aiškinti, kurti teoriją, pasitelkiant faktus. Kuo tie faktai bus iš skirtingesnių kontekstų, tuo kuriama teorija bus svaresne. Vadinasi, plačių ir įvairių kontekstų žinojimas yra bazė teoriniam mąstymui. Asmeninis požiūris yra svarbesnis, t. y. literatūros epizodai yra valdomi rašančiojo minties, o ne atvirkščiai.
Dar vienas požymis, rodantis holistinį mąstymą, drįsčiau teigti iš savo patirties, visada susijęs su kokios nors šalutinės temos svarstymuose atsiradimu. Šiuo konkrečiu atveju – laimės tema. Kaip neprisiminsi pasakų: kvailys išeina laimės ieškoti. Nors Greta šio konteksto nemini, tačiau laimės temos siejimas su kvailumu yra netiesioginis įrodymas, kad teorija turi pagrindą.
Vertinimo instrukcijoje prie 7 taškais vertinamo argumentavimo kriterijaus parašyta: „Kur dera, polemizuojama.“ Tačiau kuriant savo teoriją be kontrargumentų neįmanoma, nes kitaip tai bus „vienos pusės tiesa“ (pagrindinis lygis). Vadinasi, aukščiausiojo lygio darbe polemika tiesiog būtina, matyti reiškinį reikia iš abiejų pusių.
