Pamokos pradžioje siūlau susipažinti su faustiškojo (modernaus) žmogaus kontekstu. Aptariamas Apšvietos epochos žmogaus santykis su Dievu ir šėtonu, mokslu, morale. Bulgakovo romano didžioji veikėjų dalis nutolę nuo Dievo dar toliau nei Apšvietos. Jiems tinka rusų filosofo V. Solovjovo sukurtas terminas – dievažmogis. Kai dievo nebelieka širdyje, žmogus pats tampa dievu.
Vėliau galima bendromis jėgomis (žiūrint skaidres) arba duoti mokiniams savarankiškai užpildyti 1 užduoties lentelę, kurioje lyginamas Gėtės „Faustas” ir Bulgakovo romanas.
Paskutinė rašto užduotis skirta namų darbams – pagal pasiūlytus aspektus palyginti skirtingų autorių Margaritas.
