Kai kurių Lietuvos mokyklų mokytojai per pamokas naudojasi mąstymo žemėlapiais. Trumpai pristatysiu juos ir pateiksiu pavyzdžių, kaip juos galima panaudoti. Labiausiai jie tinkami struktūruoti surinktą informaciją, suprasti, kas didžiuliame informacijos sraute (tekste) yra svarbiausia.

Mąstymo žemėlapių sudarymas – pakankamai efektyvios mokymosi strategijos, leidžiančios susisteminti medžiagą, aiškiai ją išdėstyti, palengvinti įsiminimą. Aišku, išrinkti iš teksto reikalingą informaciją ir ją struktūruoti yra žemesniojo lygio mąstymo reikalaujantis gebėjimas, tačiau tolimesnis darbas su šia informaciją, pvz., lyginimas, detalesnis aplinkybių tyrimas, išvadų darymas, siejimas su kontekstu ir pan. leis pereiti į aukštesnį gebėjimų lygį. Jūsų tikslas bus pasiektas, jei mokiniai užduočiai atlikti savarankiškai pasirinktų tinkamiausią mąstymo žemėlapį.

Patirtis rodo, kad vis tiek atsiranda mokinių, kurie ir toliau savo užrašuose nori naudotis nuoseklaus, rišalus teksto konspektu nei žemėlapiais, tuomet reikėtų paieškoti argumentų ir įrodyti šių strategijų įvaldymo būtinumą J.

Iš visų pateiktų 8 mąstymo žemėlapių asmeniškai man mažiausiai naudingas paskutinis – tilto žemėlapis, nes analogijai kurti naudojuosi kita strategija.

Parsisiųsti Skaidres: Mąstymo žemėlapių panaudojimas lietuvių kalbos pamokose - N.Bartašiūnienė
Parsisiųsti PDF #1
Parsisiųsti PDF #2
Pasidalinti puslapiu:
Administratorius

Author Administratorius

More posts by Administratorius

Leave a Reply