Labai dažnai mūsų mokiniai pasako, kad jų prioritetai yra susiję su tiksliaisiais mokslais, kad jie neperskaitė kūrinio ar neparašė veikėjo analizės, nes sprendė uždavinius. Išties matematikos mokymas po 2020 metų egzaminų aptariamas net vyriausybiniu lygiu,tad gal idėja, kad lietuvių literatūra ir matematika gali būti artimos, kad yra nemažai sąlyčio taškų, kad šių dviejų dalykų jungtis gali parodyti pasaulį kitu kampu, tampa aktuali, reikšminga. Juk visi žinome, kad ,,matematikas nėra matematikas, jei jis nėra bent šiek tiek poetas”. Žinoma, integruojant lietuvių literatūrą ir matematiką reikia, kad ir matematikos mokytojas būtų, kaip sakoma, „šiek tiek prie meno“.
Siūlau nebijoti matematikos ieškoti XI-XII klasės literatūros kurse, ieškoti prasminių, vertybinių, galiu net pasakyti, filosofinių ryšių.
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio sudėtinga pastebėti V.Mačernio ryšį su matematika. Bet iš tikrųjų pati poezija pasufleruoja integracijos kelią. Pažiūrėkime į Mačernio poeziją: visiems savo sonetams jis neparašė pavadinimų, įvardijo juos skaičiais. Sonetuose ryškus vienetas – kalbama „aš“ vardu, lyrinis subjektas sprendžia lygtis su begale nežinomųjų. Tekstas pasufleravo sąsają su matematika – susieti soneto prasmes su matematiniu vienetu, lygtimis, begalybe. Rasti soneto tekste žodžius, kurie asocijuotųsi su vienetu. Pateikti kuo daugiau „matematinio vieneto“ pavyzdžių ( įvairios svarbios matematinės lygybės, taisyklės, teiginiai ir kt., kuriuose „1“ yra svarbus). Juos užrašyti ir mokėti paaiškinti. Kiekvienu atveju atrasti atsakymą paskutiniuose dviejuose soneto posmuose, kur pasakytas lyrinio subjekto sprendinys.
