Category

Vidurinis Ugdymas – Literatūra

Violeta Dumčiuvienė. Pamokų ciklas „M. K. Sarbievijaus lyrika – galimybė apmąstyti žmogaus ir pasaulio prieštaringumą“

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Skiriama 10 pamokų, pateikta 4 pamokų medžiaga. Pirmos dvi pamokos – Baroko epochos pristatymas, remiantis Jostein Gaarder kūriniu „Sofijos pasaulis“, Kristinos Sabaliauskaitės romanu „Silva rerum“, G. Vaitkūno straipsniu „Švietimo epochos estetinės kultūros metmenys“. Visa ši medžiaga iš karto siejama su M.K. Sarbievijaus etinėmis odėmis. Toliau pristatoma M. K. Sarbievijaus biografija ir kūrybos principai, išsiaiškinama etinių odžių samprata (pateiktos skaidrės). Kitose pamokose nagrinėjamos etinės odės „Telefui Likui“ (užduotys pateiktos), „Krispui Levinijui“, „Janui Libinijui“, „Pauliui Kozlovijui“ (užduotis galima parengti pagal Onutės Baumilienės straipsnį, publikuotą „Gimtajame žodyje“). Vieną pamoką skiriu mokyti rašyti samprotavimo rašinį (skaidrės pateiktos), 2 pamokos – kontroliniam darbui.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Karantino metu neturėjome didelės patirties: trūko skaitmeninio turinio, nenuvokėme, kokio kiekio medžiagos reikia pateikti moksleiviams, kiek jie „patempia gyvų“ pamokų ir pan. Krūvis dvyliktokams buvo didžiulis, viskam atlikti labai truko laiko. Tad „kalbančios“ skaidrės, kai gali pasižiūrėti sau patogiu laiku ir pasikartoti kūrinį prieš egzaminą, kai kada tapo visaverčiu vaizdo pamokų pakaitalu. Siūlau Apučio novelę analizuoti istoriniu kodu. Kūriniui aptarti skyriau 2 pamokas, po to rengėmės rašiniui namų tema. Detaliau nagrinėjome novelės pradžią, o likusios dalies prasminius akcentus aiškinau pati.

Pasidalinti puslapiu:

Lina Daujotė. Donelaitiškos gamtos metaforos ir fizikos dėsniai

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas, tačiau, oi, kaip sunkiai mūsų mokinių skaitomas ir suprantamas. Dar veikia į mūsų sąmonę įdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie būrų gyvenimą, jų vargus ir rūpesčius, šiupinio valgymą, apie metų kaitos grožybes ir vargus. Tai vis dar gyvos sovietmečio interpretacijos. Tad pabandėme kartu su mokiniais perskaityti K. Donelaičio „Metus“ iš naujo ieškodami ne tik sodrios meninės raiškos, bet ir fizikinių dėsnių įvairovės. Dirbdami grupėmis analizavome K. Donelaičio poemos „Metai“ ištraukų tematiką, radome ir paaiškinome menines raiškos priemones, lyginome „Metų“ ištrauką su kitais grožiniais kūriniais, siejome su fizikiniais reiškiniais. Gal kam bus įdomu ir naudinga panaudoti šias užduotis ir savo pamokose.

Pasidalinti puslapiu:

Joana Jovaišienė. Mačernio sonetai ir matematika. O kodėl ne?

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Labai dažnai mūsų mokiniai pasako, kad jų prioritetai yra susiję su tiksliaisiais mokslais, kad jie neperskaitė kūrinio ar neparašė veikėjo analizės, nes sprendė uždavinius. Išties matematikos mokymas po 2020 metų egzaminų aptariamas net vyriausybiniu lygiu,tad gal idėja,  kad lietuvių literatūra ir matematika gali būti artimos, kad yra nemažai sąlyčio taškų, kad šių dviejų dalykų jungtis gali parodyti pasaulį kitu kampu, tampa aktuali, reikšminga.  Juk visi žinome, kad  ,,matematikas nėra matematikas, jei jis nėra bent šiek tiek poetas“. Žinoma, integruojant lietuvių literatūrą ir matematiką reikia, kad ir matematikos mokytojas būtų, kaip sakoma, „šiek tiek prie meno“.

Siūlau nebijoti matematikos ieškoti  XI-XII klasės literatūros kurse, ieškoti prasminių, vertybinių, galiu net pasakyti, filosofinių ryšių.

Žinoma, iš pirmo žvilgsnio sudėtinga pastebėti V.Mačernio  ryšį su matematika. Bet iš tikrųjų pati poezija pasufleruoja integracijos kelią. Pažiūrėkime į Mačernio poeziją: visiems savo sonetams jis neparašė pavadinimų, įvardijo juos skaičiais. Sonetuose ryškus vienetas – kalbama „aš“ vardu, lyrinis subjektas sprendžia lygtis su begale nežinomųjų. Tekstas pasufleravo sąsają su matematika – susieti soneto prasmes su matematiniu vienetu, lygtimis, begalybe. Rasti soneto tekste žodžius, kurie asocijuotųsi su vienetu. Pateikti kuo daugiau „matematinio vieneto“ pavyzdžių ( įvairios  svarbios matematinės lygybės, taisyklės, teiginiai ir kt., kuriuose  „1“ yra svarbus). Juos užrašyti ir mokėti paaiškinti. Kiekvienu atveju atrasti atsakymą paskutiniuose dviejuose soneto posmuose, kur pasakytas lyrinio subjekto sprendinys.

Parsisiųsti skaidres
Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. Radvano „Radviliada“ – poetinis Lietuvos pristatymas renesansinei Europai

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Pateikiu pamokos, kuri padės parengti mokinius literatūrinei pastraipai apie renesansinį Lietuvos įvaizdį, skaidres. Pamokoje bus lyginami viduramžių raštuose išlikęs šalies įvaizdis su pateiktu Radvano poemoje, (su kontekstu, jo rūšimis ir rėmimosi teorija bei praktika mokiniai supažinti anksčiau) . Patį poemos tekstą ir I -III lygio užduotis galima rasti N. Bartašiūnienės metodiniame leidinyje „Rašinio gidas“ p.32-35. Pamokoje sprendžiami šie klausimai: kaip kuriamas įvaizdis ir iš ko jis susideda? Kodėl Radvanas pažeidžia herojiniams epams būdingą savybę – neskirti dėmesio gamtos aprašymams.

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. „Kultūros epochų ir literatūros srovių lenteles“

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Kaip jomis galima naudotis?

Lentelių turinys – puikus kontekstas rašant tiek samprotavimo, tiek literatūrinį rašinį. Kiekvienai epochai ir srovei skirtas vienas lapas, kuriame yra tokie skyriai:

1) terminas;

2) filosofinis pagrindas;

3) reprezentacinės sritys;

4) estetikos principai;

5) atstovai;

6) būdingesni posakiai.

Estetikos principai – pagrindinis kontekstas rašantiems literatūrinį rašinį. Kita informacija padeda praplėsti analizuojamą temą bei pasinaudoti samprotaujant, aiškinant, iš kur ir kodėl atsirado vienas ar kitas reiškinys. Žymesni posakiai, iliustruojantys epochos ir srovės dvasią, gali tapti samprotaujamuosiuose rašiniuose argumentais arba epigrafu.

Parsisiųsti
Pasidalinti puslapiu:

Regina Dilienė. Asmenybės bruožai (Hamleto charakterio analizė: herojus ar lepus nevykėlis?) Literatūra ir psichologija – kas bendra? (straipsnis)

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Tarp literatūros ir psichologijos dalykų mokykloje yra labai daug bendra – tiek vienas, tiek kitas dalykas savo objektu dažniausiai pasirenka žmogaus vidinį pasaulį. Dėl menkos gyvenimiškos patirties moksleiviai dažnai nagrinėja kino ar grožinės literatūros kūrinių veikėjų vidinį pasaulį ir charakterio bruožus, laikydamiesi nuostatos, kad tai, ko nėra gyvenime, nėra ir literatūroje ar kine.

Iš psichologinio požiūrio bandoma aptarti V. Šekspyro Hamleto asmenybę.

ASMENYBĖS BRUOŽAI (HAMLETO CHARAKTERIO ANALIZĖ: HEROJUS AR LEPUS NEVYKĖLIS?) Literatūra ir psichologija – kas bendra?

Tarp literatūros ir psichologijos dalykų mokykloje yra labai daug bendra – tiek vienas, tiek kitas dalykas savo objektu dažniausiai pasirenka žmogaus vidinį pasaulį. Dėl menkos gyvenimiškos patirties moksleiviai dažnai nagrinėja kino ar grožinės literatūros kūrinių veikėjų vidinį pasaulį ir charakterio bruožus, laikydamiesi nuostatos, kad tai, ko nėra gyvenime, nėra ir literatūroje ar kine.

Iš Socialinio ugdymo (psichologijos) vidurinio ugdymo programos:

11.1.2. psichologijos dalyko paskirtis – ugdyti mokinių bendrąsias ir dalyko kompetencijas: supažindin­ti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis ir jų žinių pagrindais ir rengti mokinius šias žinias taikyti kasdieniame gyvenime, mokant geriau suprasti save ir kitus, analizuoti psichologines žmonių elgesio priežas­tis, planuoti, tobulinti savo veiklą, numatyti ateities pasirinkimus.

11.3.1. Integravimo galimybės

11.3.1.3. psichologijos dalyko programoje yra temų, kurios gali būti integruojamos su literatūra bei filoso­fija, nes jas sieja universali gyvenimiška bei egzistencinė problematika ir panašūs žmogaus prigimties klausi­mai.

Ugdomi gebėjimai:

3.5. nurodyti asmeny­bės individualumo raiš­kos tobulinimo būdus:

3.5.1. atpažinti ir analizuoti savo emocijas, išbandyti kelis socialiai priimtinus jų raiškos būdus.

3.5.2. atpažinti ir analizuoti savo elgesio motyvus, išbandyti atsakingo elgesio ugdymosi būdus.

3.5.3. analizuoti savo savivertę, išbandyti savivertės didinimo strategijas.

3.5.4. paaiškinti psichologinio atsparumo įtampai, stresui, asmenybinėms kri­zėms, priklausomybėms ugdymosi būdus, išbandyti sau tinkamus psichologinio atsparumo ugdymosi būdus.

3.5.5. analizuoti savęs pažinimo, saviugdos įgūdžius, išbandyti jų tobulinimo bū­dus

 

Truputis psichologijos teorijos:  asmenybės bruožai

Siekiant suprasti asmenybę reikia aptarti penkias pagrindines bruožų grupes: neurotiškumą, ekstravertiškumą, atvirumą, sutarimą su kitais ir sąmoningumą, nes bruožai, kaip teigiama D.Gailienės ir kt. vadovėlyje XI – XII kl. „Asmenybės ir bendravimo psichologija“, yra tarytum statybiniai blokai, iš kurių įvairiai komponuojasi skirtingi statiniai – asmenybės.

Emociškai stabilūs žmonės neurotiškumo skalėje surenka mažai taškų, t.y. jie ramūs, nesusierzinę, atsipalaidavę, susidūrimas su stresinėmis situacijomis neišveda jų iš pusiausvyros. Neurotiškiems asmenims būdingas nerimastingumas, priešiškumas, depresyvumas, impulsyvumas ir pažeidžiamumas.

Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, mėgsta bendrauti su žmonėmis, yra atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs. Intravertai yra uždari, savo energiją jie dažniausiai nukreipia į vidinį savo pasaulį, jie daug laiko skiria išgyvenimams, mintims, vaizdiniams.

Asmenys, kuriems būdingas atvirumas, yra smalsūs, lengvai priima įvairią patirtį ir įvairias vertybes. Tie, kurių atvirumo balas žemas, yra linkę elgtis tradiciškai, pasižymi konservatyviu požiūriu, jiems priimtinesni pažįstami dalykai nei naujovės, jų emocinė reakcija į situaciją prislopinta.

Sutarimas su kitais, kurio sudedamosiomis dalimis tampa patikimumas, altruistiškumas, nuolaidumas, atjauta, matuoja tarpasmeninių santykių kokybę.

Sąmoningumas siejamas su impulsų kontrole.

Kiekvienam žmogui svarbu ne priskirti save kokiai nors kategorijai – gerai ar blogai, – o save pažinti, tobulinti tas asmenybės puses, kurios trukdo gyventi ir džiaugtis gyvenimu.

Kaip tam tikrą jauno žmogaus tipą panagrinėkime Šekspyro dramos „Hamletas“ pagrindinį veikėją princą Hamletą bei jo aplinką (beje, psichologijoje tam tikras asmenybės tipas ir vadinamas Hamletu).

Literatūros kritikoje įprasta Hamletą įsivaizduoti kaip maištininką, pasipiktinusį pasaulio blogybėmis ir ketinantį tą pasaulį padaryti jei ne geresnį, tai bent jau teisingesnį. Tačiau kaip psichologiškai paaiškinti, kodėl Hamletas imasi tokio vaidmens, nors aiškiai suvokia, jog tai ne jo jėgoms („Išgverusi gadynė! Ir, deja, / Aš gimęs tam,kad pataisyčiau ją”)?  Kokie charakterio bruožai ir kokios aplinkybės verčia jaunuolį apversti savo įprastą pasaulį aukštyn kojomis?

Atsakymo į šį klausimą paieškokime skaitydami dramos I veiksmą.

 

Dramos „Hamletas“ pradžią visi puikiai žinome: Hamletas, jaunasis Danijos princas, po netikėtos tėvo mirties grįžta iš mokslų Vitenbergo universitete į savo šalį  ir čia  susiduria su itin nemalonia situacija – nepraėjus nė dviem mėnesiams po vyro mirties, karalienė, Hamleto  motina, išteka už naujojo karaliaus – savo vyro brolio Klaudijaus, Hamleto dėdės. Hamletas sukrėstas.

Mirtis, arba ribinė situacija

Įprastinis kasdienis gyvenimas panašus į ramią upės tėkmę – viskas žinoma, viskas aišku ir prognozuojama, arba į gerą spektaklį, kur žmonės lyg puikūs aktoriai, gerai mokantys savo vaidmenis, vaidina inertiškai, neįdėdami per daug pastangų. Tačiau yra situacijų, kurios gyvenime staiga viską sujaukia, išardo, sugriauna, o svarbiausia – nuplėšia visas kaukes, priverčia žmogų „išsiduoti“, parodyti, kas ir koks jis yra iš tikrųjų, kai nesislepia už tam tikrų vaidmenų ir kaukių. Viena iš tokių situacijų, pateikiama ir „Hamlete“, – tai mirtis. Žmogaus, ypač šeimos nario, mirtis visada sukrečia, ankstesni tarpusavio ryšiai nutrūksta, kiekvienam šeimos nariui  tenka juos kurti iš naujo, persiskirstyti socialinius ir psichologinius vaidmenis. Pažiūrėkime, kaip į tėvo mirtį reaguoja Hamletas.

Natūralu, kad mirusysis idealizuojamas – tad ir Hamletas apie tėvą (ne karalių!) kalba tik gražiausius dalykus, nors dvariškiai senąjį Hamletą charakterizuoja jau kitaip – jie vertina jo, kaip karaliaus, ypatybes : Taip pat rūstus, menu jo žvilgsnis buvo, / Kai apmaudu netverdamas, ant ledo / Iš rogių lenkus išmetė jisai.“ Užtat Hamletas nekalba apie tėvą, kaip karalių, jam svarbesnė šeima, tėvo ir motinos tarpusavio ryšys – būtent jį jaunuolis idealizuoja ir hiperbolizuoja: Jis mano motiną mylėjo taip, / Jog veido jos užgaut nebūtų leidęs / Padangių vėjui. O, dangau ir žeme! / Kaip aš galiu užmiršti? Ji nė mirksniui / Nuo jo neatsitraukdavo, lyg alkis / Malšinamas didėtų vis labiau.“

Kai žmogui sunku, jis pirmiausia atsiremia į šeimą. Šeimą, kaip pamatinę, netgi nekintamą vertybę nurodo ir daugelis psichologų, pavyzdžiui, Tomas Girdzijauskas sako: prie žmogiškų vertybių pirmiausia reikia priskirti šeimą ir viską, kas sukasi apie šeimą – iš dalies ir draugai, tikėjimas bei gal net darbas kaip savirealizacija ir tarnystė kitiems. Mirus tėvui, dvasine atrama Hamletui turėtų būti motina – artimiausias šeimos narys, tačiau ji išteka už naujojo karaliaus. Hamletas tai traktuoja kaip išdavystę. Kai šeima, kaip nekvestionuojama vertybė, subyra, visos kitos vertybės staiga irgi tampa neaiškios.

Būtent motinos „išdavystė“ ir yra ta priežastis, kuri verčia Hamletą neapkęsti gyvenimo ir mąstyti apie savižudybę – dar net nežinodamas tėvo mirties priežasties, nesusitikęs su šmėkla, jis jau sako:

Ak, jeigu tik praamžis mums nebūtų

Uždraudęs įsakmiai savižudybės!

O, Dieve! Dieve! Koks nereikalingas,

Beprasmiškas blankus ir nuobodus

Man visas šis gyvenimas atrodo!

Kas per šlykštybė! Tai užžėlęs sodas,

Kur usnys vien ir piktžolės nuodingos

Laisvai keroja.

Tarsi to dar būtų negana, pykdamas ant motinos visas moteris nuo šiol apibendrintai Hamletas vertina taip: Menkybe, tu vadiniesi moteris! – ir šis vertinimas akivaizdus tiek santykiuose su motina, tiek santykiuose su mylimąja (?) Ofelija.

Taigi – kokį Hamleto charakterį išryškina minėtoji kritinė situacija – tėvo mirtis? Sena lotyniška patarlė sako: „Tiesą galima įžiūrėti tik mirties akimis“.

Idėjos kitiems darbams

Galima panagrinėti, kokias gyvenimo tiesas ir kokį žmogaus egzistencijos tikslą atrado žmonės, atsidūrę akistatoje su mirtimi: J.Biliūnas; J.Ivanauskaitė; prancūzų „mažasis princas“ dainininkas Gregory Lemarchal ir kt.

Hamletas – neurotinio charakterio pavyzdys

Hamleto charakteris akivaizdžiai neurotinis: jis nerimastingas, t.y. nuolat įsitempęs, nervingas, nuogąstaujantis; priešiškas (jaučia pyktį); depresyvus (jaučia kaltę, liūdesį, beviltiškumo ir vienišumo jausmus); impulsyvus – negeba kontroliuoti veiksmų ir troškimų  (Polonijaus nužudymas), pažeidžiamas, t.y. neatsparus stresui.

Pagal R.Hawkinso pateikiamą žmogaus sąmonės lygmenų hierarchiją: gėda, kaltė, apatija, sielvartas, baimė, troškimas, pyktis, puikybė, drąsa, neutralumas, pasiryžimas, priėmimas, intelektas, meilė, džiaugsmas, ramybė, nušvitimas, – Hamletas pasiekęs ir įstrigęs PYKČIO lygmenyje – pykčio, kurio priežastis – neįgyvendinti praėjusių lygmenų troškimai, kai trokštama  įvykdyti tėvo valią – atkeršyti žudikui (Troškimų lygmuo), kai pasaulis atrodo pavojingas ir nesaugus (Baimės lygmuo), kai persekioja nuolatinė liūdesio ir praradimo būsena (Sielvarto lygmuo), kai nepaaiškinama kaltė gimdo mintis apie savižudybę (Kaltės lygmuo).

Tiek psichologai, tiek literatūrologai dažnai akcentuoja Hamleto charakterio savotišką moteriškumą – akivaizdu, kad jaunuolį valdo emocijos, o ne protas, tos emocijos nuolat kintančios, o ginklai, pasirinkti kovai „prieš marias nelaimių“, yra emocinio – psichologinio spaudimo, o ne atviros ginkluotos (vyriškos) kovos. Ne veltui ražisierius E.Nekrošius teigia: „Hamletas neturi lyties. Shakespear‘as parašė pojūčių pjesę. Tai, ką jaučia Hamletas, gali jausti ir mergina. Šaltis yra šaltis, skausmas yra skausmas, keršto jausmas yra keršto jausmas. Lytis čia niekuo dėta. Tai ir yra viena iš „Hamleto“ universalumo priežasčių.” Beje,   pasaulio teatro istorijoje Hamletą tikrai yra vaidinusi moteris…

 

Statuso našta, arba Po karaliaus ženklu

Hamletas nėra eilinis Danijos karalystės gyventojas, jis – princas. Tai kartu ir privilegija, ir našta. Saistomas daugybės vaidmenų (princo, sūnaus, vyro), Hamletas ir labai norėdamas negali būti savimi, negali išgyventi to, ką natūraliai jaučia, viskas nustumiamą ir tarsi užrakinama pasąmonėje. Tai ypač ryšku iš karaliaus pamokymų Hamletui:

Taip sielvartauti vyrui nepritinka;

Tai ženklas dvasios, niekinančios dangų,

Suglebusios širdies, maištingo būdo,

Paikų ir nedrausmingų smegenų.

Kaip matome, Hamletas tiesiog spraudžiamas į tam tikro stereotipo rėmus – jam nurodoma, kaip princas privalo gedėti, kaip jausti, kaip mąstyti, net kaip tikėti. Hamletui tai nėra priimtina, į savo asmenybę jis dabar negali integruoti to, kas Jungo psichologijoje vadinama Kauke (Persona). Kaukė yra asmenybės dalis, aiškinanti prisitaikymą prie visuomenės. Tai dirbtinis, neidentiškas individualumui statusas, reglamentuojantis asmens vietą sociume. Kaukė palengvina visuomenės narių bendravimą, pašalina konfliktines situacijas, tačiau situacija tampa sudėtingesnė, kai individas atsisako jam netinkančios ar nepatinkančios Kaukės – tokiu atveju sociumas jam tampa priešiškas. Ši situacija dažna jauno žmogaus gyvenime – visi pamokymai ir paliepimai: būk vyras / elkis kaip gimnazistas / nesielk kaip kaimietis / panelei tai netinka / gerų tėvų vaikai taip nesielgia ir t.t., yra ne kas kita, kaip Kaukės matavimas(is)…

Hamletas, nesutikdamas priimti duodamų Kaukių (Karalius: „…tegul pasaulis žino, / Jog tu – pats artimiausias mūsų sostui“), pasirinkdamas kitas, pavyzdžiui, Bepročio, tampa nepažinus dvaro aplinkai ir netgi pavojingas.

Kita vertus, prisiminkime Polonijaus ar Laerto pamokymus Ofelijai, kur skamba vienas leitmotyvas – negalima tikėti princu; ši situacija rodo, kad bet koks Hamleto nuoširdumas rūmuose vis vien bus priimta ir interpretuota kaip Kaukė:

Laertas

Tačiau bijok: didžiūnai niekuomet

Nebūna šeimininkai savo norų.

Jisai yra kilmės savosios vergas

<…>

Tai būk protinga ir tikėk juo tiek,

Kiek vardas ir aukšta jo padėtis

Jam ištesėti leidžia duotą žodį.

Be abejo, tokia situacija, kai žmogus kitų priimamas tik kaip socialinis vaidmuo, kaip Kaukė, yra nepalanki stresui išgyventi. Teisingam streso įveikimui reikia kalbėtis su draugais, atsiverti artimiems žmonėms, medituoti (t. y. nuraminti savo jausmus, emocijas), kažką veikti kartu su kitais. Deja, Hamletas ne tik atstumiamas kitų, bet ir pats atstumia visus, kurie tik prie jo bando „priartėti“. Tai tipiškas neteisingas bandymas įveikti stresą. Be jau minėtų požymių, jam priklausytų ir pykčio protrūkiai, tyčinis, net deklaratyvus savęs nesaugojimas ir kiti provokaciniai veiksmai. 

Susitikimas su Šmėkla, arba Hamleto asmenybės Šešėlis (Schatten)

Labai svarbus žmogaus psichikos elementas yra Šešėlis (Schatten) – tai kita, nepažintoji, nustumtoji mūsų asmenybės pusė, „tamsusis brolis“. Šešėliu ji vadinama todėl, kad glūdi individualioje pasąmonėje, yra neskaidri, neaiškių ribų ir formų. Savęs pažinimui labai svarbus yra savojo Šešėlio pažinimas ir pripažinimas, nes neišsakyti ir neįvykdyti norai bei ketinimai patenka į Šešėlio dispoziciją.

Hamleto susitikimą su tėvo Šmėkla taip pat galime vadinti susitikimu su savuoju Šešėliu. Kodėl?

Hamletas mokosi Vitenbergo universitete – renesanso, reformacijos ir humanistinių idėjų sklaidos centre. Idėjos apie pasitikėjimą žmogumi, jo protu ir galimybėmis, be abejo, paveikę jaunuolį, tad jam sunku  dabar ne tik pažinti tamsiąją – žemąją, nuodėmingąją – žmogaus pusę, bet ir kovoti prieš ją. Hamletas užaugęs kaip gėlė šiltnamyje, realaus pasaulio jis dar „neragavęs“, tad naiviai skamba jo „atradimai“, kad pasaulis panašus į kalėjimą, o žmogus – į galviją, tesirūpinantį valgymu ir miegu… Juk pasaulis nepasikeitė per vieną dieną ar vieną mėnesį (kad ir po karaliaus mirties), pasaulis jau seniai toks buvo!

Iš pradžių Hamletas, įžeistas motinos „išdavystės“ – santuokos su naujuoju karaliumi Klaudijumi, – visą pyktį nukreipia į save ir net svajoja apie savižudybę. O tai yra vienas iš neteisingo reagavimo į stresą požymių!

Be to, Hamletas „atsisako“ matyti pasaulio ženklus, paklusti intuicijai, sakančiai, jog už asmeninių nuoskaudų fasado glūdi kur kas rūstesnė tiesa – tiesa apie daugelio žmonių nuodėmingumą, paklusimą ir tarnavimą žemiausiesiems poreikiams ir instinktams. Kokie gi tie ženklai?  Pirma, karalius mielai leidžia kanclerio Polonijaus sūnui grįžti į Prancūziją, o sūnėnui Hamletui išvykti neleidžia (nori jį kontroliuoti? Pražudyti?): „…O dėl grįžimo / Atgal į Vitenbergą tęsti mokslų, / Tai šitoks tavo noras mūsų valiai / Nėra priimtinas; todėl sutik / Meilingoj mūsų žvilgsnių globoje / Palikti ir toliau čionai, prie dvaro, / Kaip gerbiamas gentainis ir sūnus.“ Antra, karalius primygtinai reikalauja pamiršti gedulą ir priimti dabartinę situaciją kaip normalią, įprastą. Kad Hamletas numano arba bent jau jaučia, jog rūmuose susiklosčiusi situacija nėra natūrali ir normali, liudija jo paties  žodžiai Šmėklai:

Šmėkla:   Tačiau žinok, taurusis jaunikaiti:

Angis, pakirtusi tavajam tėvui

Gyvybę, dėvi šiandien jo karūną.

Hamletas: O pranašinga mano siela! – Dėdė?..

Taigi, Hamletas, pasirodo, daug ką nujautė. Beje, Šmėkla, kaip Hamleto asmenybės Šešėlis, iš tikrųjų kaltę mato ne tą, jog buvo užimtas sostas, jog šalis dabar neteisėtai ir gal neteisingai valdoma, o tą, kad buvo „pasisavinta“ karalienė. Panagrinėkime Šmėklos kalbą išsamiau ir atidžiau:

Šmėkla: Taip, tas žvėris pablūdęs, tas žagikas

Burtinga savo išmonės jėga

Ir dovanom vylingom (o, težūva

Ta dovana ar išmonė, kuri

Taip gali suviliot!) palenkt mokėjo

Nešvankiai valiai savo geidulių,

Kaip rodės, tokią skaisčią mano žmoną.

O Hamletai, koks tai kritimas buvo!

Mane, kurio kilnioji meilė ėjo

Petis į petį su ištikimybe,

Per jungtuves žadėtąją šventai,

Ji iškeitė į visišką menkystą,

Kurs prigimtinėm savo dovanom

Iš tolo neprilygsta man.

Kad ir kaip nesinorėtų, tenka konstatuoti, kad Šmėkla kalba kaip eilinis išdavystės įžeistas, įskaudintas ir net įsiutintas vyras: jis paniekinamai kalba apie konkurentą (žvėris pablūdęs, žagikas, valdomas nešvankių geidulių, menkysta, neprilygstantis jam  prigimtinėmis savybėmis), pabrėžia savo pranašumą (kilni meilė, ištikimybė, dosnios prigimtinės savybės). Jei tai ne vidinis Hamleto balsas, ne Šešėlis, o tiesiog atskira figūra – karaliaus šmėkla, kodėl jo kalboje nėra nė mažiausios užuominos apie valstybės valdymą, valstybės likimą? Ir kodėl vieninteliu uždaviniu Hamletui jis nurodo kerštą?..

Dar vienas dalykas, patvirtantis tėvo šmėklos ir Šešėlio, kaip Hamleto pasąmonęs figūros,  sutapimą yra tas, kad keršto sąlyga yra… neliesti motinos:

Bet, griebdamasis keršto, nesutepk

Širdies savos ir apmaudo negiežki

Ant savo motinos, nes jai užteks

Bausmės dangaus ir tų dyglių slaptingų,

Kurie taip žiauriai drasko jai krūtinę.

Ryšys su motina yra prigimtinis. Akivaizdu, kad Hamletui, kaip dažnam skausmo dėl netekties apakintam jaunuoliui, tampa būtinybe nuoskaudą išlieti, o tam reikia preteksto. Deja, bet taip būna dažnai, kai žmogus supainioja pretekstą ir tikrąją priežastį. Šmėklos žodžiai šiuo atveju ir yra tas pretekstas keršyti, nors iš tikrųjų tai tik Hamleto neįsisąmonintas troškimas, vidinis balsas (deja, ne sąžinė, apie ją sakoma, kad tai Dievo balsas žmoguje, šiuo atveju tai labiau velnio balsas – gundymas nuodėmei atlikti). Paklusti šiam balsui yra labai pavojinga ir neteisinga. Ir jeigu panagrinėsime visą dramą, pamatysime, kad Hamletas, apsėstas keršto, peržengia visas ribas – jis griauna ir žudo, nejausdamas už tai jokios atsakomybės (atsitiktinai nudūręs Polonijų jis paslepia jo kūną ir neatiduoda gedintiems artimiesiems, jis pasmerkia Rozenkrancą ir Gildensterną mirčiai, jo atstumta, išduota, netekusi visko, kas jai gyvenime brangiausia, žūsta Ofelija – ir čia tik „šalutinis“ Hamleto siautėjimo poveikis). O ką Hamletas savo kerštu pasiekė, sukūrė? Nieko! Ar jis pataisė „išgverusią gadynę“? Ne! Nes kerštas niekada nieko nekuria ir netaiso, jis tik griauna, žudo, naikina.

Ko jaunas žmogus gali pasimokyti iš Hamleto situacijos?

  1. Savęs pažinimo ir pripažinimo
  2. Tinkamo streso įveikimo

Bet kurioje gyvenimo situacijoje labai svarbu pažinti save, suprasti, kurios tavo asmenybės dalys ar kurios Kaukės imasi veikti. Įprasta žmogaus psichikoje išskirti tris dalis: tėvo ego, suaugusiojo ego ir vaiko ego. Bendraudamas su kitu (psichologijoje tai vadinama transakcija) ar tiesiog veikdamas, žmogus operuoja tik viena iš trijų ego būsenų, ją lengviausia nustatyti iš žmogaus kalbos – žodžių ir garsų – bei veiksmų. Vaiko ego, kaip teigia Claude M.Steiner, niekada nebūna vyresnis nei septynerių metų, jam būdingas nepastovumas, judrumas, nevaldomos ir garsiai reiškiamos emocijos, nejautimas jokios atsakomybės (už vaikus juk atsako suaugusieji), ši būsena, kaip teigia minėtasis psichologas, pastebima ir tarp „normalių“ žmonių didžiulio streso, skausmo ar džiaugsmo atvejais. Suaugusiojo ego yra racionalus, bet neturi emocijų. Tėvo ego grindžiama dviem tendencijomis – rūpintis ir ginti, tačiau tai sunkiausiai pagaunama, nuolat varijuojanti, nesuvokianti ir nekognityvi asmenybės pusė, perimta iš tėvų ar kitų autoritetų.

Hamleto atveju problema ta, kad tikroji jo asmenybė, tikrasis „aš“, galbūt suaugusiojo ego, negali veikti, gali tik stebėti, o veikia vaikiškasis ego. Vidinis konfliktas, vidiniai dialogai ir tai, ką psichologai vadina galvoje skambančiais balsais, šioje situacijoje yra neišvengiamas dalykas, juo labiau, kad ir kiti Hamletą supantys asmenys apsimeta, maskuoja savo ego, pavyzdžiui, jau anksčiau cituotame karaliaus ir Hamleto pokalbyje karalius, būdamas suaugusiojo ego būsenos, t.y. griežtas, valdingas, be emocijų, maskuojasi tėviškuoju ego – žiūrėkite vartojamus žodžius: sutik / Meilingoj mūsų žvilgsnių globoje / Palikti ir toliau čionai, prie dvaro, / Kaip gerbiamas gentainis ir sūnus.“ Kad tai tik maskuotė, įrodo Super ego, t.y. sąžinės, nebuvimas.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad Hamletas nuolat save verčia, ragina, net tyčiojasi iš savo neryžtingumo, taip ignoruodamas vidinio pasaulio pasipriešinimą prisimtai misijai: Matyti, aš turiu karvelio širdį,/ ir nėr many tulžies, jei nejuntu/ skriaudos kartumo viso… Gyvenime dažnai tokiose situacijose žmogus raginamas paklausyti savo širdies ar sąžinės, o ne proto balso, tačiau Hamletas kalbasi tik pats su savimi, kitiems jo vidinis pasaulis aklinai uždarytas.

Ir jei jau kalbame apie tai, ko iš Hamleto situacijos galime pasimokyti, tai neleisti neatsakingajai būsenai – vaikiškajam ego – imtis lemiamų veiksmų ir sprendimų, nes tikslas tikrai ne visada pateisina priemones.

Sąsajos su literatūra ( epochų idėjos)

Šekspyro drama „Hamletas“ parašyta 1601 m., kai tikėjimas renesanso epochos iškeltais idealais, ypač humanizmu, pamažu blėso. Tai matome ne tik iš Hamleto žlugusio tikėjimo žmogumi (Koksai nepaprastas kūrinys – žmogus! Koks prakilnus savo protu! Koks neaprėpiamas savo gabumais! Savo judesiais ir išvaizda – koks įspūdingas ir nuostabus! Savo veiksmais  – kaip panašus į angelą! Savo išmone – kaip panašus į dievą! Pasaulio grožis! Visų gyvių pažiba! O kas man jisai – toji dulkių kvintesencija?), bet ir paties herojaus savotiškos degradacijos – jo veiksmų rezultatai rodo, kad teoriniai humanizmo pagrindai, gauti Vitenbergo universitete, netapo gyvenimo norma, greičiau – tuščiu žodžių skambesiu, nepagrįsta teorija (Polonijus: Ką jūs čia skaitote, prince? Hamletas: Žodžius, žodžius, žodžius.). Hamlete, kaip žmoguje, triumfuoja prigimtis, o ji labai prieštaringa, ir jokia kultūra nepajėgi jos įveikti.  Nenuostabu, kad dramoje jau ataidi ir būsimos – baroko – epochos balsai, sakantys, koks menkas yra žmogus – iš dulkės atsiradęs, į dulkes virstantis.

Pasidalinti puslapiu:

Regina Dilienė. Pričkaus  charakterio  psichologiniai  aspektai

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Poema aktuali šiandien savo psichologiniais aspektais. Ir visai nesvarbu, kad literatūros kritikai teigia, jog „Metuose“ matome tik apibendrintą būrų paveikslą. Tai ne visai tiesa –  kai žmogus vaizduojamas bendruomenėje ir dar labai nuo tos bendruomenės priklausomas, jos veikiamas – o taip yra poemoje „Metai“, – psichologija mums gali atskleisti kur kas daugiau įdomių dalykų nei literatūros kritika.

PRIČKAUS  CHARAKTERIO  PSICHOLOGINIAI  ASPEKTAI

Donelaičio 300-ųjų metinių proga garbūs mokslininkai vis grįžta prie jo tekstų ir aiškina, kaip juos interpretuoti, pasigirsta beveik griežtų nurodymų Donelaitį suprasti vienaip  ar kitaip, pavyzdžiui, tik kaip 17 – 18 a. Mažosios Lietuvos istorinį metraštį ar tik religinę poemą, antraip, sako, mes grįžtume į gūdų sovietmetį ir marksistinį mąstymą…

Tačiau nusiraminkime – Donelaitis yra visų, jis nepriklauso niekam arba  lygiai tiek pat jis priklauso garbiems mokslininkams, kiek ir eiliniams  nuolatinės kovos už vietą po saule išvargintiems šiuolaikiniams žmonėms ar  paaugliško amžiaus moksleiviams, pirmąkart atsiverčiantiems didžiojo poeto poemą  „Metai”.

Jei manęs paklaustų, kuo ši poema aktuali šiandien, atsakyčiau paprastai: savo psichologiniais aspektais. Ir visai nesvarbu, kad literatūros kritikai teigia, jog “Metuose” matome tik apibendrintą būrų paveikslą. Tai ne visai tiesa –  kai žmogus vaizduojamas bendruomenėje ir dar labai nuo tos bendruomenės priklausomas, jos veikiamas – o taip yra poemoje “Metai”, – psichologija mums gali atskleisti kur kas daugiau įdomių dalykų nei literatūros kritika:

(1)viena, kad kūrinys yra ne tik rašomas, bet jis ir „pasirašo”, t.y. tampa rašančiojo vidinio pasaulio ir vertybių žemėlapiu, tad turime puikią galimybę pažinti  K.Donelaičio, kaip XVIII a. žmogaus, psichologiją,  (2) antra, kad parodo, jog tiek žmogaus prigimtyje, tiek visuomenėje veikia tam tikri dėsniai, nepriklausomi nuo epochos diktuojamų aplinkybių,  (3)  trečia, kad šiandienos visuomenėje, ypač pedagogikoje, įvardyti atseit nauji tikslai – karjeros planavimas ir įvaizdžio kūrimas – buvo žinomi jau Donelaičio laikais, ir štai tas dorasis, paprastasis, nemokytas būras  Pričkus, užkopęs  „-karjeros” laiptais iki šaltyšiaus, t.y. kaimo seniūno, pareigų,  labai aiškiai mums tai parodo.                                   Aptarkime Pričkaus charakterio psichologinius aspektus.

STATUSAS

PAREIGOS

Susidaryti veikėjo psichologinį portretą galima iš to,

  • ką jis kalba, ką daro, pagal ką vertina kitus žmones,
  • antra – kaip jį patį kiti vertina, kaip į jį reaguoja;
  • trečia, kiekvieno žmogaus individualų elgesį lemia vyraujantis jo vaidmuo visuomenėje.

Apie pastarąjį pirmiausia ir pakalbėkime.

Objektyvioji socialinio vaidmens dalis vadinama padėtimi, dar kitaip – statusu. Padėtis paprastai būna susijusi su elgesio taisyklėmis, teisėmis ir pareigomis.

Metuose vardais paminėti 49 būrai ir būrės (34 vyrai ir 15 moterų). Pričkų „Pavasario linksmybėse“ pirmą kartą pamini savo kalboje senasis būras Lauras – jis smerkia Milkų, Kasparo tarną, kuris „būrus prastus per kiaulių jovalą laiko“. „Tu, nenaudėli! – sako Lauras, – dėl ko taip iškeli nosį? / <…>/ Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, / Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė?“

Taigi kitiems būrams Pričkus pirmiausia yra ne kaimynas, ne savas būras, o šulcas, šaltyšius– kaimo seniūnas; tai socialinis statusas, kartu – socialinis svoris bendruomenėje, autoritetas. Jo veiksmai būro atžvilgiu laikomi teisėtais ir teisingais (kitu atveju tai būtų tiesiog nederamas elgesys, muštynės). Įdomu, kad Lauro kalboje mes galime atsekti tam tikrą būrų gyvenime matomą hierarchiją, kurią paliudija galimybė… bausti. Pažiūrėkime, kokią vietą šioje hierarchijoje užima Pričkus.

Primindamas Milkui, jo kelią nuo piemenio iki tarno, Lauras  kalba ir apie bausmes:

Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai,

Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė?

Tikt atsimyk, kieksyk tavo tėvs, sopagus siuvinėdams,

Su kurpalium tau per rambią nugarą siekė,

O moma su ražu supykus mušė per ausį.

263 – 267 eil.

Taigi matome, kad būrų gyvenime vienas iš svarbiausių yra kaimo seniūnas Pričkus. O jau Pričkui per ausį muša vakmistras, šiam – ponas, o visiems lygiai primenamas tik dangiškasis – Dievo teismas – paskutinė ir vienintelė teisinga instancija. Toks hierarchinis žemiškasis auklėjimas laikomas jei ne dorybe, tai pareiga – ne veltui nuolat pabrėžiamos tam tikros Pričkaus pareigos: „kaip šulcui reik“, o Pričkaus, kaip seniūno, kalboje vyrauja įvardis mes, o ne .

Įvardis mes Pričkaus kalboje yra nevienaprasmis, bet bet kuriuo atveju tai socialinė kaukė, tai savojo atsisakymas, tai susiliejimas su didesne bendruomene. Priklausomai nuo situacijos, Pričkus tapatinasi su

  • visais žmonėmis, t.y. žmonija,
  • arba su būrais,
  • arba su tautine bendruomene lietuvninkais (Mes, lietuvninkai vyžoti, mes nabagėliai, / Ponams ir tarnams jų prilygti negalim.)

Seniūno pareigos duoda Pričkui teisę ir net pareigą kitus mokyti, auklėti, o tie apibendrinti pavyzdžiai, tas įvardis „mes“ geriausiai tam tinka,  o viską jungia viena – vargo, vargimo – semantika.

Pričkus pratęsia Lauro kalbą. Jos esmė – parodyti, kad nors prigimtis visų vienoda ir gyvenimą visi pradeda vienodai (pasakojimas, kaip Gryta lekia prie upės mažojo ponaičio pridergtų buksvų, t.y. kelnių, skalbti), bet toliau atseit būrams skirtas kitoks kelias nei ponams: pradžioje piemenio skranda, paskui „jau akėčias reik sekinėti“, dar vėliau – rūpintis ne tik savimi, bet ir savo sukurta šeima, kai „jau gyvos randasi lėlės“. Ir nors atrodo, kad Pričkus čia tiesiog filosofuoja, jis iš tikrųjų labai tikslingai kreipia savo kalbą prie to, kad būrai turi dirbti ir nemąstyti apie ponų ir būrų nelygybę.

Apskritai „Metuose“ pasaulis pateikiamas kaip tam tikra taisyklių visuma – poemos veikėjai labai dažnai vartoja įterpinį kaip reik: kaip reik tikriems gaspadoriams; kaip šulcui reik; kas krivūlei reik ir t.t. – taip parodoma, kad tiek žmogus, tiek gamtos padarai turi atlikti tam tikrą paskirtį, kuri yra šio tobulo Dievo sukurto pasaulio tvarkos garantas. Kai kalbame apie „Metų“žmones, šis įterpinys „kaip reik…“ leidžia jiems tarsi pasislėpti už tam tikrų pareigų, paaiškinti savo elgesį, neieškant kitų argumentų.

MANIPULIACIJOS

Šių dienų požiūriu Pričkus vertintinas kaip geras diplomatas ir vadybininkas :), o psichologijos požiūriu jis yra tiesiog neblogas manipuliuotojas. Priminsiu, kad manipuliacija – tai elgesio strategija, kuria bandoma daryti įtaką kito žmogaus elgesiui ir mąstymui.

Būro priedermę vargti ir dirbti Pričkus aiškina kaip pirmųjų žmonių nuodėmės rezultatą (bet „pamiršta“, kad ponai kažkodėl nevargsta kaip būrai), paskui, atrodytų, logiškai paaiškina, kad kaip po žiemos gamtoje randasi šviesesnių dienelių, taip geresnio gyvenimo dienas būras savo darbu turi susikurti pats:

Ale ką galim veikt? Pakol šime krutame sviete,

Turim jau visaip, kaip taiko Dievs, pasikakyt.

Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi dienos,

Kad, prisivargę daug, širdingai vėl pasidžiaugiam.

Tos vadinamosios protingos šnekos psichologijoje pripažįstamos kaip vienas iš manipuliacijos būdų: paprasti, nemokyti, net ganėtinai primityvūs būrai yra veikiami rėmimusi didžiausiu autoritetu – dieviškąja pasaulio tvarka, Biblijos aiškinimu, juk ne veltui Pričkus nepamiršta pabrėžti, jog jis – „mokyto Bleberio žentas“, vadinasi, net buvimas šalia mokyto daro žmogų už kitus pranašesnį.

Apskritai įsigilinus į „Metuose“ vaizduojamas situacijas atrodo, jog dažniausiai  širdingesnis Pričkaus atsivėrimas kitiems yra, šiuolaikinės psichologijos požiūriu, paprasčiausia manipuliacija, pavyzdžiui, vienas iš manipuliacijos būdų yra meilumas, kurio tikslas – užsitarnauti palankumą, užmigdyti kitų budrumą.  Štai „Vasaros darbuose“ Pričkus, rodos, maloniai sveikina svietelį margą ir žmones, sulaukusius vasarą mielą, bet iš tikrųjų pasakotojas nurodo kitus, ne tokius šventiškus Pričkaus tikslus: „Taip prieš Sekmines būrus į baudžiavą kviesdams / Ir, kas reik atlikt, pamokydams sveikino Pričkus.“ O ir tolesnė Pričkaus kalba labiau primena  tikslingą moralą, o ne sveikinimą:

Rods, sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,

Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

„Žiemos rūpesčiuose“ Pričkus, smarkiai bardamas būrus dėl visokių nedorybių, iš pradžių juos pavaišina tabaku. Šis epizodas įdomus dar keliais psichologiniais aspektais, tad panagrinėkime jį išsamiau:

„Rods, – tarė Pričkus, su tabaku būrus pavitodams

Ir, kaip būdas jo, žnairioms į Kubą žiūrėdams, –

<…>

Aš, šaltyšius, aš mokyto Bleberio žentas,

Daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą jodams.

Įdomu,kad visa ta įžanga apie klastas iš esmės yra noras išbarti būrus už tai, kad jie „vos į baudžiavą slenka / Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja”. Pričkus labai vaizdžiai, tiesiog šaržuodamas piešia tokį būrų tingumo paveikslą:

Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams,

Pasakas ir niekus visokius užneša draugui,

O kitsai tikt vis į pypkį kemša tabaką

Ar uždegt ugnies į pintį skilia vėpsodams;

O vėl kits ką vogt slaptoms į pašalį traukias.

Anot Pričkaus, tingumas, kaip nuodėmė, prišaukia kitas nuodėmes:

<…>

Ir brangvynio būriškai prisiriję, būrai

Kits kitam klastas ir šelmystes pasižįsta

Ir iš savo griekų sunkių šūtkas pasidaro.

Viens apbranyjęs liesininką giriasi šelmis,

O kitsai vartus priviliojęs juokiasi smirdas.

[ branyti – sukčiauti; liesininkas – girininkas; vartas – miško sargas; smirdas – nevidonas]

Tačiau užtenka Enskiui priminti, kad pats Pričkus, kol dar šaltyšiumi nebuvo, vogdavo mišką: <…> kieksyk su mumis tamsoj į girę nučiuožęs / Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! / Ale, beje, tu vis kytriai prisivogti mokėjai; /Todėl ir vartai tave dar niekados nenutvėrė (ŽL 175 – 178 eil.),- ir Pričkus net šaukti pagauna:

Jaugi gana, kaimynai! <…>

Kas krivūlei reik, išmanomai pasisakėm;

Bet kas žiemai dar reikės, trumpai pasakykim, –

ir toliau ima kalbėti apie ugnį ir jos keliamus pavojus J. Matome, kaip naudodamasis savo, kaip seniūno, padėtimi Pričkus greit nukreipia jam nepalankią kalbą kita tema. Atkreipkime dėmesį ir į tai, kad visi Pričkaus gąsdinimai ir pavyzdžiai nukreipti viena linkme – turi įtikinti būrą, kad bet koks įstatymų, įsakymų, pamokymų, nurodymų nesilaikymas gresia bausme – jei ne žemiškąja, tai dangiškąja. Vogsi mišką – nutvers vartai, t.y. miško sargai, tingėsi baudžiavą atlikti – gausi lazdų; netaupiai gyvensi – pavasarį jau maisto neturėsi,  neatsargiai su ugnimi elgsies – supleškinsi namus ir ubagais išeisi… Taip primindamas bausmes ir pasekmes Pričkus bando užsitikrinti, kad visi jo paliepimai ir raginimai bus priimti rimtai.

Naudodamasis išskirtine savo situacija Pričkus nevengia hiperbolizuoti vaizdų, bėdų ir pavojų, kurių būrai tiesiogiai negali matyti ir įvertinti – juk paprasto būro niekas į dvarą neįleidžia J. Štai kodėl Pričkus gali visu baisumu piešti „poniškas“ ligas ir taip skatinti būrus paklusti savajai, atseit geresnei už ponų, lemčiai:

Čia viens, rėkdams durnai, su podagra pjaujas,

O kits ten, kitaip dūsaudams, daktaro šaukia.

Ai! dėl ko ponus taip skaudžiai kankina ligos?

Kodėl jų taip daug pirm čėso giltinė suka?

Todėl, kad jie, būriškus išjuokdami darbus,

Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis,-

 

arba pasakoti baisumus apie poniškus valgius, kaip Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, / O kitsai, su nagais draskydamas ištisą zuikį, / Kirmėlių gyvus lizdus iš vėdaro krapštė; / Ale trečiasis, du bjauriu ryku nusitvėręs, / Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų.

Gąsdinimas, kaip manipuliacijos būdas, psichologų minimas kaip dažniausiai naudojamas.

ORUMAS

Ar svarbus Pričkui jo autoritetas, jo pareigos? O gal užtenka jaustis savam tarp savų, būru?  Ne, Pričkus net ir tada, kai kalba vardu, pabrėžia savo pareigas ir su pareigomis susijusius darbus: „Aš, šaltyšius, aš, mokyto Bleberio žentas“.  Asmeninis Pričkaus gyvenimas mums lieka mažai žinomas. Ne veltui literatūros tyrinėtojai kalba, kad „Metuose“ nėra individualizuotų veikėjų paveikslų, tik apibendrinti tipai. Tačiau visiškai su tuo sutikti negalima, nes veikėjai vienaip ar kitaip „išsiduoda“.  Pavyzdžiui:

Kai ilga ir protinga, pilna analogijų ir  nuorodų į Bibliją Pričkaus kalba, skatinanti būrus sąmoningai ruoštis į darbą – atlikti baudžiavos prievolę, – nepaveikia Slunkiaus, dar daugiau – Slunkius randa neatremiamų argumentų savo tingėjimui pateisinti, Pričkus supyksta; supyksta ne kaip paprastas būras, eilinis žmogus, o kaip šulcas, kaimo seniūnas – mat kitiems matant ir girdint žemesnio statuso žmogus išdrįso atvirai jam pasipriešinti, neklausyti. Antra – Slunkiaus kalboje tikrai labai daug  tiesos – vėliau netiesiogiai Pričkus ir pats tai pripažins, kai skųsis savo senysta ir lygins savo dalią su arklio dalia; o juk už teisybę pykstama labiausiai, ji labiausiai žeidžia. Tokioj situacijoj Pričkus praranda savikontrolę, nes užgauta jo, kaip kaimo seniūno, garbė ir sumenkintas autoritetas, tad ima grasinti bei „šūdžiuotis“:

„Eik, – tarė, – šūdvabali! Kur šūdvabaliai pasilinksmin.

Juk tu jau su savo namais, kasmet šūdinėdams,

Sau ir mums, lietuvninkams, padarei daug gėdos.“

Dar daugiau – Slunkius irgi kalba apibendrinimais, o šiuolaikinės debatų teorijos požiūriu jo argumentai yra svarūs ir neatremiami – taigi Slunkius iš esmės naudojasi Pričkaus mėgstamais poveikio klausytojams būdais, tik naudojasi daug sėkmingiau nei tai daro pats Pričkus. Seniūną tai, žinoma, pykdo.

ĮVAIZDIS

Matome paradoksalią situaciją: kai kalbama apie kitus, pavyzdžiui, Milkų, Kasparo tarną, Pričkus mano, jog negerai didžiuotis statusu, iš aukšto žiūrėti į kitus, bet pats sau šios taisyklės netaiko 🙂 Pričkų erzina ir pykdo būrai, su pašaipa žiūrintys į jo susireikšminimą:

Tu, žioply Merčiuk! Dėl ko juokies išsišiepęs?

Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis?

482 – 483 eil

Dar daugiau – rūpindamasis tik savo pareiga – varyti būrus į darbą, Pričkus nenori klausytis jų skundų dėl gyvenimo neteisingumo, dėl ponų elgesio, dėl išnaudojimo –  į tokius skundus jis atsako juos nuvertindamas („Eik, žioply! Juk tu kasmets dėl ėdesių skundies. / Kas tau kalts? <…>“ 568 – 569 eil), pabrėždamas, kad visos problemos kyla tik dėl pačių būrų neteisingo elgesio:

<…>Kam vis, sulaukęs rudenį riebų,

Taip nesvietiškai sugramdai savo zopostą,

Kad prieš Mertyną tikt vos paršiuks pasiliekti?

569 – 573 eil.

Arba:

Skundžias neprietelius, kad ponai vargina svietą

Ir kad būrams jie paskutinį lašina kraują;

O tačiaus linksmai nusipešt į karčemą bėga,

Taip kad panedėlyj dar krapšto kruviną snukį.

ŽL 161 – 164 eil.

Kai būrai vis dar verkia pernai mirusio gerojo pono, Pričkus jiems nepritaria, juos ironizuoja, nes jam, kaip šulcui, svarbiausia, jog būrai skubėtų į darbą, atliktų savo priedermes, o jų jausmai yra antraeilis dalykas.

Pačiam Pričkui ne tiek svarbu, ką ponai iš tikrųjų apie jį mano, kaip su juo elgiasi, kiek tai, kokį santykį su šaltyšiumi jie demonstruoja būrų akivaizdoje: Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaukė / Ir, kad urdelį n‘ištaisiau, tuo mušė per ausį, / Kad snargliai perdėm iš nosies šokti pagavo. / Rods tai kiauliškas maniers ir didelė gėda, / Ypačiai kad dėl to baudžiauninks pradeda juoktis, / O paskui šaltyšiaus visai nesibijo / Ir jį spjaudydams per paiką kumelį laiko. Matome, kad nors tokį pono elgesį Pričkus įvertina kaip kiaulišką būdą, manierą, bet gėdą priskiria sau, kaip šaltyšiui, o ne ponui. Neturintis autoriteto šaltyšius negali gerai atlikti savo pareigų – Pričkus jau minėjo, kad tada jo žmonės nesibijo, net „ir vaikpalaikiai jau <…> išsišiept pasidrąsin“, baudžiauninkai iš jo juokias, o nenaudėlis Slunkius apskritai snarglium seniūną apšaukia ir dar pagrasina: „Štai gausi per ausį!” Štai kodėl  autoriteto menkinimas kitų akivaizdoje Pričkui yra skaudesnis už visas fizines kančias:

Kad mane pons kampe tamsiam ir visą nupeštų,

Ale po tam šviesoj kožnam vėl visą pagirtų,

Tai bent dūšiai taip skaudu nei sunku nebūtų.

Taigi akivaizdžiai matome, Pričkui jo pareigos svarbesnės už asmeninį gyvenimą, asmeninę laimę – apie tuos dalykus jis beveik nekalba. Pričkui socialinė kaukė, socialinis statusas, arba vaidmuo, tampa tikrojo pakaitu.

 

VIETOJ APIBENDRINIMO

Ko galime pasimokyti iš Pričkaus ir apskritai “Metų”? Pirmiausia – nesusireikšminimo. Tai vienintelis būdas gyventi ir būti laimingiems, nes  daugelis šiuolaikinių psichologų ir net psichiatrų  pripažįsta: nelaimingus mus daro troškimai. Troškimas reiškia, kad esame nepatenkinti dabartine situacija ir trokštame, siekiame kažko kito. Troškimas kartu su savimi dažnai atveda pavydą ir pyktį. Donelaitis teigia, kad pasaulis nuo pat sukūrimo buvo tobulas ir nieko jame keisti nereikia, reikia tik vykdyti Dievo skirtą dalią, arba uždavinį.

Antra, žmogus savo prigimtimi, savo esme nesikeičia: būdamas sociali būtybė jis tarsi susidvejina į tikrąjį AŠ ir parodomąjį AŠ, kitaip dar vadinamą  įvaizdžiu. Įvaizdis arba statusas stipriai paveikia žmogaus charakterį ir saviraišką, net pats žmogus dažnai pradeda nebeskirti, kur jo tikrasis AŠ, o kur tik socialinė kaukė.

Trečia, visuomenė, bendruomenė visuomet veikia pagal tam tikrus nerašytus dėsnius, kurie labai stipriai koreguoja atskiro individo pasirinkimo laisvę – pasirindamas ne tai, kas reik, individas tampa atskirtuoju, nepritapėliu, smerkiamuoju ar net baudžiamuoju. Tačiau, kita vertus, bet kokia valdžia gadina žmogų – jis tampa dviveidis – vienus reikalavimus taiko sau, kitus – pavaldiniams.

Pasidalinti puslapiu:

Regina Dilienė. Apie pasakas be tabu (straipsnis)

By Pagrindinis Ugdymas, Pagrindinis Ugdymas – Literatūra, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Mitologijos ir tautosakos žinios dabartiniam skaitytojui tampa ne tik puikiu raktu į šiuolaikinės literatūros pasaulį, bet padeda susiorientuoti ir kasdieninio mūsų gyvenimo vertybėse. Ne veltui šiai sričiai nemažai dėmesio skiria bendrojo lavinimo mokyklos išsilavinimo standartai ir brandos egzamino programa. Kai kurie tautosakos ir mitologijos tekstai skaitomi jau pradinėse klasėse, tačiau požiūris į juos turi keistis mokiniui augant. Šiandieniniam paaugliui tai galėtų būti  pirmasis ,,vadovėlis” po sudėtingą ir žiaurų suaugusiųjų pasaulį. Meškos paslaugą tautosakos kursui mokykloje daro ir kai kurių mokytojų perdėtas žavėjimasis struktūralizmu, semiotika ar pan., kai kūrinys tiesiog ,,išdarinėjamas”( tai mokinių sugalvotas terminas), pamirštant paklausti vieno paprasto dalyko: o kas iš viso to išeina, ką aš sužinojau apie save, kitus ir pasaulį?

Turinys

  • Bebenčiukas
  • Sesuo kvailutė
  • Bokšte uždaryta mergina

APIE PASAKAS  BE TABU

Mitologijos ir tautosakos žinios dabartiniam skaitytojui tampa ne tik puikiu raktu į šiuolaikinės literatūros pasaulį, bet padeda susiorientuoti ir kasdieninio mūsų gyvenimo vertybėse. Ne veltui šiai sričiai nemažai dėmesio skiria bendrojo lavinimo mokyklos išsilavinimo standartai ir brandos egzamino programa. Kai kurie tautosakos ir mitologijos tekstai skaitomi jau pradinėse klasėse, tačiau požiūris į juos turi keistis mokiniui augant. Deja, taip būna ne visuomet, todėl ši kultūros sritis dažnai nėra mokinių itin mėgstama (kažkaip netyčia ji buvo pamiršta net Bendrųjų programų projektuose). O gaila, nes būtent pasakos kalba apie tokias aktualias visais laikais šeimos problemas – tėvų ir vaikų santykius, konkurenciją tarp brolių ar seserų, troškimą pirmauti, turėti valdžią ar pan. Šiandieniniam paaugliui tai galėtų būti  pirmasis ,,vadovėlis” po sudėtingą ir žiaurų suaugusiųjų pasaulį. Meškos paslaugą tautosakos kursui mokykloje daro ir kai kurių mokytojų perdėtas žavėjimasis struktūralizmu, semiotika ar pan., kai kūrinys tiesiog ,,išdarinėjamas”( tai mokinių sugalvotas terminas), pamirštant paklausti vieno paprasto dalyko: o kas iš viso to išeina, ką aš sužinojau apie save, kitus ir pasaulį?

Taigi ką daryti, kad paaugliui atsivertų seniausios pasaulio išminties lobynas? Gal pradėkime nuo pasakų? Jų analizei geriausiai tinka psichoanalitiniai metodai – jie paaiškina mūsų prigimtį, pasąmonę, kultūros uždėtus tabu ir panašius paauglį dominančius dalykus. Psichoanalitinį skaitymą galima palyginti su įsižiūrėjimu į kilimo raštą: tekstas nuaustas ,,iš regimų ir geidžiamų vaizdų, bet jo metmenyse ryškėja dar ir neregimas, nevalingas vaizdas, slypintis gijų pyniavoje, kūrinio paslaptis (ir pačiam autoriui, ir skaitytojams), <…> galima prisiminti optinius paveikslus – tai tikri spąstai žvilgsniui. Visa tai skatina vaizduotę, kalbėjimą, skaitančio ar žiūrinčio subjekto aktyvumą” (D. Bergez ir kt.). Susidomėję ,,slaptuoju” pasakų turiniu, mokiniai kartu mokosi nagrinėti erdvę, laiką, personažus, įpranta argumentuoti ir ieškoti analogijų. Taigi leiskimės į kelionę po paslaptingą pasakų pasaulį.

BEBENČIUKAS

Pasaka prasideda gan keistoku šeimos nusakymu: ,,Labai seniai gyveno trys seserys. Dvi buvo gudrios ir išmintingos, o viena kvaila. Jos turėjo vieną brolį, vardu Bebenčiuką. Jis labia mėgo žuvauti. Per dienas irstydavosi laiveliu ir gaudydavo žuvis.” Puiki galimybė įsitikinti, kad tekste svarbu ne tik tai, kas išreikšta, bet ir tai, kas nepasakyta ar pasakyta ,,keistai”, neįprastai. Palyginkime ,,Bebenčiuko” pradžią su keletu kitų pasakų: ,, Seniai, labai seniai gyveno tėvas, močia, turėjo vieną sūnų, tris dukteris” (,,Trys svainiai”); ,,Kitą kartą buvo tėvas ir turėjo tris sūnus: du išmintingus, o trečias buvo durnas (,,Apie tris brolius: du išmintingus, o trečią durną”); ,,Buvo tėvas ir močia. Turėjo juodu dvejetą vaikų: berniukas buvo vardu Jurgiukas, o mergytė – Elenytė (,,Jurgiukas ir Elenytė”).

Iš karto į akis krinta, kad mūsų nagrinėjamoj pasakoj

* neminimi tėvai,

* seserys pristatomos atskirai nuo broliuko, tarsi tai būtų ne ta pati šeima,

* seserų ir broliuko gyvenamosios erdvės skirtingos.

Dabar pažiūrėkime, ką sužinome iš pasakos apie seseris. Jos pristatomos kaip skirtingo amžiaus (vyriausioji, vidurinioji ir jauniausioji kvailutė). Epitetas ,,kvailoji” nėra kaip nors motyvuotas, tad ką tai reiškia šios pasakos kontekste, dar reikės išsiaiškinti. Raganai paėmus broliuką, jo ieškoti pirmoji eina vyriausioji sesuo. Ji, kaip vėliau ir kitos seserys, patenka į išbandymų erdvę. Pasakose herojumi tampama tik išlaikius tam tikrus išbandymus. Vyriški išbandymai vienoki, moteriški – kitokie. Juk ir gyvenime iš vyro laukiame drąsos, ryžto, ištvermės, atkaklumo, o iš moters – švelnumo, užuojautos, gerumo, darbštumo ir pan. Kokios merginų savybės tikrinamos pasakoje ,,Bebenčiukas”?

Pirmasis objektas išbandymų erdvėje – krosnis, prašanti išimti iš jos nors vieną kepalėlį duonos. Krosnis sietina ne tik su namais, jų jaukumu, maistu, bet ir su motinos įsčiomis, o duonos kepalėliai joje – tarsi negimę kūdikiai (Z. Froidas teigė: ,,Vokietijos regione pagimdžiusi moteris apibūdinama taip: jos krosnis sugriuvo. Liepsna visada reiškia vyro genitalijas, o ugnies vieta, židinys, – moters įsčias”).

Antrasis objektas – karvė, norinti, kad mergelė ją pamelžtų. Melžimas – įprastas kaimo moters darbas, o pienas, kaip vienintelis kūdikių maistas, siejamas su motinyste.

Trečiasis objektas – obelis, prašanti palengvinti jos naštą ir nuskinti nors vieną obuolėlį. Obelis tautosakoje – gyvybės medis.

Ketvirtasis objektas – lieptas, prašantis jį nuplauti. Tai vienas įprasčiausių moters darbų. Tačiau lieptas pasakoje akivaizdžiai turi ir kitą funkciją – jis siejasi su vedybų virsmo situacija ir simbolizuoja perėjimą iš vieno socialinio statuso į kitą.

Matome, kad visi išbandymai siejasi su namais – jų tvarkymu, maisto ruošimu, rūpinimusi kitais – ir su moteriškumu bei motiniškumu. Tokiems išbandymams įveikti nereikia ypatingų galių, drąsos, jėgos ar pan. Reikia kažko tokio, kas nepaklūsta kasdienio gyvenimo logikai. Dar kartą pažvelkime į pasaką – ką jauniausioji sesuo darė kitaip nei vyresniosios.

Pirmosios dvi merginos į visus išbandymų erdvės objektų prašymus atsakydavo vienodai: ,,Neturiu laiko”. Laikas – kultūros ženklas. Spręsti, kam turėti laiko, o kam ne – reiškia vadovautis protu, pasitikėti savimi, o ne pasiduoti nuojautoms ir instinktams. Bet vyresniosios pralaimi, nors jų veiksmai logiškai paaiškinami – jos skuba pas raganą, tad kiti dalykai dabar nesvarbūs, o jauniausioji – kvailutė (?) – pasiduoda intuicijai, jos veiksmus tarsi padiktuoja pati situacija. Tad ši mergina laimi. Pasakose laimėtojui visada gausiai atlyginama. O koks šiuo atveju yra atlyginimas, koks apdovanojimas laukia ,,kvailutės”?

Iš karto tenka atsiriboti nuo atsakymo, jog sesuo paprasčiausiai išgelbėjo broliuką, nes tokiu atveju visų trijų seserų apdovanojimas būtų bendras ir, aišku, vienodas. Kyla klausimas, kas šioje pasakoje yra Bebenčiukas? Panagrinėkime.

Pirmosios keturios Bebenčiuko vardo raidės yra ,,bebe”, jos gali reikšti žodį ,,vaikas” arba ,,kūdikis”. Mažybinė priesaga –uk- tai patvirtintų. Iš pirmojo skiemens ,,be” galime manyti, kad minimas vaikas neturi vardo, juk ir pats ,,Bebenčiukas” yra ne tikras vardas, o greičiau daugybės mažų vaikų maloninis pavadinimas. Yra dar žodis babekas (bebekas), kuris reškia kažką nekalbantį, nesubrendusį, tarsi esantį už žmonių gyvenimo ribos, kitam pasauly. Žinome, kad vardo davimas – tai tarsi krikštijimas, tai objekto ar subjekto ,,pašaukimas” iš mitinės erdvės į socialinę (prisiminkime gausius padavimus apie ežerus, atsiradusius atspėjus jų vardą). Bebenčiukas tarsi dar nepašauktas į ,,šį” pasaulį. D. Astramskaitė straipsnyje ,,Vestimentarinis kodas lietuvių mitologijoje” (žr. ,,Baltos lankos” 1993/3) teigia, kad ,,kūdikis be vardo”, t.y. nekrikštytas kūdikis, vadinamas gudu. Gudiškumu čia įvardijamas tam tikras nesocialumas, naujo žmogaus kitokybė. Kūdikis iki krikštynų yra už visuomenės ribų. Krikštynos, po kurių vaikas nustoja būti gudu, yra ta riba, ties kuria keičiasi socialinis statusas. Tai perėjimas iš ekstra – socialinės erdvės į visuomeninių papročių erdvę. Kokia gi ta ekstra – socialinė erdvė? Atsakymas visiškai atitinka lietuvišką pasaulio sampratą – tai vanduo. Sakoma, kad iki gimimo kūdikiai gyvena vandenyje, kur juos ,,bobutė radusi beskalbdama upelyje ar ežere… ir sugavusi atneša mamytei”.

Bebenčiukas ,,labai mėgo žuvauti”, todėl dienų dienas praleisdavo besiirstydamas laiveliu ir gaudydamas žuvis. Vanduo yra moteriškasis elementas, kuris šiuo atveju gali simbolizuoti gyvybės pradžią. Laivelis – tai lyg dar negimusio kūdikio gemalas (Z. Froidas teigia, kad laivai reiškia moteris). Bebenčiukas visą laiką būna vandenyje, kol jį nusineša ragana, ir tai gali atitikti kūdikio gimimą – išėjimą iš motinos įsčių (vandens). Bebenčiukas negali įtakoti savo likimo (jį galima nusinešti ir parsinešti). Įdomu tai, jog kol sesuo neša Bebenčiuką namo, jis yra neminimas, tarsi mergina bėgtų viena, o vaiką tuo pačiu metu ir turėtų, ir neturėtų, jie abu tarsi tampa vienu asmeniu (kaip besilaukianti moteris su savo kūdikiu).

Pasakos pradžioje Bebenčiukui sava erdvė yra vanduo, o pabaigoje tokia jam tampa seserų namai, nes pasakoma, kad mergelė parėjo namo, ir nuo tada ,,vėl visi pradėjo laimingai gyventi”. Taip susidaro įspūdis, kad Bebenčiukas tarsi gimė ir apsigyveno motinos – jauniausiosios sesers, vadinamos kvailute,- namuose.

Pagal senovės lietuvių papročius pirmoji turi ištekėti vyriausioji duktė, o jauniausioji tai turi padaryti paskutinė. Pasaka teigia, kad paprastai laimi tas, kuris klauso gamtos, o ne kultūros balso, čia nepaisoma tradicijų (prigimties reiškimasis kultūroje kartais yra nepriimtinas). Taip atsiranda įtampa tarp natūros ir kultūros, tarp papročių ir gyvenimo logikos. Jauniausioji sesuo kitų vadinama kvailute, nes ji nepasikliauja savo protu. Tačiau protas kartais klaidina ir atitolina nuo prigimties, kuri iš tikrųjų nulemia žmogaus likimą.

Beliko apžvelgti raganos funkciją šioje pasakoje. Šis personažas nėra nei blogas, nei baisus. Bebenčiukas raganai ,,labai patiko”, tad vaiką ji ,,pasiima” (žodis, nereiškiantis prievartos).  Prisiminę pasakos pradžią, kur ,,pasigedome” tėvų, galime daryti prielaidą, kad  r a g a n a  g a l i  b ū t i  s e n a    s e s e r ų  m o t i n a. Ji ir Bebenčiuką galėjo pasiimti todėl, kad prabudo motiniški jausmai. Psichologine prasme sena ragana ji gali būti tik dukterų požiūriu, nes merginos jau fiziškai subrendo moterystei ir motinystei, motina jų gyvenime tapo nebereikalinga. Tai skamba žiauriai, tačiau gamtos (natūros) pasaulis sentimentų nepripažįsta. Senei akys užlipinamos moliu, kuris gali reikšti ,,priminimą”, kad ji priklauso jau kitam pasauliui. Juk smilgų trobelė, kurioje ragana gyvena, reikštų sausumą (mažai vandens – mažai moteriškumo), gyvybingumo trūkumą, kažką netvirto, laikino. Tai priešingybė erdvei, esančiai šiapus tilto, kur gyvybė veržiasi per kraštus, kupoja ( ne veltui prašoma: ,,…išmilžk iš manęs nors lašelį pieno, palengvink man naštą”). Tilto įvaizdį rasime visuose virsmuose – tai jungtis tarp ,,čia-anapus”.Įdomu tai, kad, sužinojusios apie broliuko dingimą, seserys eina ieškoti ne jo, o raganos. Jos nesąmoningai tarsi ieško sau ne tik vaiko, bet ir raganos likimo, kuris, lyg savaime suprantamas dalykas, neatsiejamas nuo vaikų turėjimo. Taip įprasminta senojo baltų tikėjimo nuoroda, kad ,,gyvybė, pasiekusi aukščiausią gajos laipsnį – kupos tašką – pradeda naują gyvybę ir tuo pačiu metu, palinkdama maros pusėn, pasirašo sau mirties nuosprendį”. Trečioji sesuo, nuplaudama tiltą, ne tik išlaiko išbandymą, bet ir tartum pasiruošia kelią į raganos likimą. Deja, toks gyvenimas (ne tik pasaka…). K. Pukelis pastebi: ,,Esminis baltų vestuvių bruožas – liūdesys. Kodėl? Atsakymą, matyt, galėtume rasti baltų žmogaus būties filosofijoje: tai suvokimas, kad vestuvės yra lūžio tarp gajos ir maros taškas, ,,nokti – nykti” dėsnio kosminės dramos kulminacija. Liūdesys baltų vestuvėse reiškia nenorą palikti gaivos, žydėjimo šalies, nes žydėti, vadinasi, suprasti, kad netrukus teks žiedėti, džiūti”, o perfrazuojant pagal mūsų nagrinėjamą pasaką – gyventi smilgų trobelėje.

Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodęs vaikiškai paprastas kūrinys keturiolikmečiams ar net šešiolikmečiams padeda suvokti amžinas tėvų ir vaikų problemas. Visame kūrinyje vyrauja moteriškumo ir motiniškumo simboliai. Išbandymais tikrinama, ar merginos sugebės pasirūpinti kūdikiu – jo maistu, aplinka. Kvailutės ,,apdovanojimas” ir yra jos iškovotasis kūdikis.

Įžvalgų teisingumą padeda pasitikrinti kitos panašios pasakos. Vieną iš jų trumpai ir apžvelgsime.

 

SESUO KVAILUTĖ

 

Kaip ir pasakoje apie Bebenčiuką, gyveno trys seserys. Jaunėlė buvo menko proto ir ,,todėl seserų būdavo skriaudžiama, apvalgoma ir kvailute vadinama”. Skirtumas tas, kad šioje pasakoje vyriausioji sesuo turėjo mažą sūnelį. Tačiau, kai ragana, pasivertusi gulbe, vaiką pagrobia, jo ieškoti eina tik vyresnioji ir jauniausioji seserys, o ne vaiko motina. Tai patvirtintų mūsų įžvalgą, kad kalbama apie jauno žmogaus brandos išbandymus. Kvailutė savo intuicija, pasikliovimu nuojautomis čia dar labiau priartinta prie gamtos – ji iš anksto įspėja seseris, kad nepraustų vaiko baltai, nes nusineš gulbės, ji džiaugiasi kriaušelėmis ir obuoliais (čia yra kriaušės prašymas ją pakrėsti, o nėra liepto plovimo). Graži detalė – kvailutė išėmė iš krosnies pyragus ir ,,prisidėjo pilną prijuostę” (tai užuomina į nėštumą).

Raganos trobelė miške pasiekiama tik sutemus, vadinasi čia labiau akcentuojamas šio personažo mitologiškumas ( tai patvirtintų ir sugebėjimas pavirsti kažkuo kitu). Tačiau viskas ne taip paprasta: A. J. Greimas teigia, kad pirmasis raganos bruožas – ,,tai jos veiklos, jos pasaulio nesuderinamumas su vandeniu: ragana neturi jėgos ,,an marių”. Pasakoje ,,Sesuo kvailutė” ragana pavirsta gulbe – vandens paukšte,- o tai nesuderinama su mitinėmis šio veikėjo funkcijomis. Vadinasi, net ir šiai raganai taikyti mitinio nagrinėjimo kodo negalime, tinka tik vienas aspektas – mitologijoje ragana reiškia visatos tvarkos, harmonijos saugotoją, jos galioje yra v a i s i n g u m o priežiūra. Matome, kad pasaka ar atskiri jos personažai patys ,,padiktuoja” perskaitymo būdą.

BOKŠTE UŽDARYTA MERGINA

Šią pasaką su mokiniais nagrinėti paskatino kažkada girdėta Danijos mokytojų paskaita apie asmenybės raidos etapus (pagal Z. Froidą) ir jų raišką pasakose bei kai kuriuose literatūros kūriniuose.

Pasaka prasideda taip: ,,Kažin kada, labai seniai, trisdešimtoje karalystėje gyveno žmogus su pačia, kurie jau ir vidutinės senatvės sulaukė, o vis dar neturėjo vaikų. Netoli jų gyvenimo buvo labai gražus sodas su visokiais nematytais vaisiais, bet tas sodas buvo aptvertas aukšta tvora be jokių vartelių, ir niekas tos tvoros negalėdavo perlipti. Mat tai buvo raganos sodas.

Sykį to žmogaus pati sako:

  • Jeigu aš negausiu obuolių iš raganos sodo pavalgyti, turėsiu mirti.
  • Nemirk,- pasakė jai vyras,- verčiau jau aš eisiu tų obuolių pasiskinti.”

Kaip matome, pasakos pradžioje nurodytas trūkumas – šeima ilgus metus neturėjo vaikų. Yra ir aiškiai atskirtos dvi erdvės. Ką reiškia raganos sodas, tikriausiai lengvai suprasime prisiminę pasakos ,,Bebenčiukas” analizę – tai motiniškumo simbolis (vėliau šią įžvalgą pagrįsime ir kitais faktais). Prie raganos sodo obuolių prisiliečiama tik vyro pagalba, nors pradžioje buvo pasakyta, kad niekas tos tvoros perlipti negalėjo… Be to, obuolys nėra koks stebuklingas vaisius, kad jį būtų sunku gauti, vadinasi, jo ypatingumas slypi kitur ir siejamas būtent su raganiškumu.

Taigi pasakos pradžia yra labai ,,gyvenimiška”: šeima, ilgai neturėjusi vaikų, dabar laukia…šeimynos pagausėjimo (nors tiesiogiai to nepasakyta, bet aišku iš užuominų – neįprasti moters norai, besąlygiškas vyro dėmesys žmonai, kai tenkinami net keisčiausi įnoriai).

Dukros atsiradimas nutiesia moteriai tiltą į raganos likimą (prisiminkime pasaką ,,Bebenčiukas”). Tėvai apskritai daugiau neminimi, jie nebando mergaitės vaduoti, atsiimti, o ši irgi ,,nežino”, kad turi tėvus. Taip yra todėl, kad motina paaugusios dukros požiūriu yra ragana. Mergaitę ji norėtų turėti tik sau, todėl, kai ši paauga ir tampa labai graži, bijodama, kad kas jos nepavogtų, uždaro bokšte. Nuo kokių pavojų saugoma mergina? Į šį klausimą padės atsakyti plaukų simbolis. Pasakoje akcentuojama: ,,…o tos mergaitės išaugo tokie ilgi plaukai, kad supindavo trijų sieksnių kasą”. Žinome, kad plaukai, pagal Z. Froidą, – seksualumo ženklas. Lietuviškas plaukų pavadinimas labai prasmingas: siejasi su žodžiu ,,plaukti”, šis savo ruožtu – su vandeniu, tekėjimu,  dar toliau žodžiai ,,nuotaka”, ,,tekūtė”, ,,ištekuolė”.

Bokštas jau vien dėl savo formos – apačioje neturi jokių durų, tik viršuje vieną langelį, – kaip teigia Z. Froidas, simbolizuoja vyriškąjį seksualumą. Uždarydama dukterį bokšte, motina uždaro ją su vyrišku seksualumu susijusių vaizdinių tvirtovėje. Tai didžioji visų tėvų klaida – juk liaudies išmintis sako, kad uždraustas vaisius saldžiausias. Tad prie bokšto pasirodo tas, kurio merginos prigimtis seniai šaukėsi.

Panagrinėkime išsamiau susitikimo situaciją: ,, Karaliūnas užlipo ir nustebo, pamatęs skaisčią kaip dieną merginą, o mergina išsigando, išvydusi gražų jaunikaitį, šilkuose žydintį kaip jurginą. Bet paskui abu įsišnekėjo ir kaskart labiau vienas kitam patiko.

– Aš esu karaliūnas, ar tekėsi už manęs?

–  Mielai už tavęs tekėčiau, nes geriau man su tavim jaunu gyventi negu su sena ragana, bet kaip man iš čia išsigauti?”

Akcentuojamas išorinis abiejų jaunuolių grožis, pasidavimas pirmam impulsui. To jiems pakanka, kad aiškiai būtų užsiminta apie vedybas. Tačiau liaudies pasakų išmintis byloja, kad vedybų virsmui reikia subręsti, tiek mergina, tiek vaikinas turi pereiti tam tikrus išbandymus. Pasakoje (kaip ir gyvenime) dažnai tai supranta tik motina – ragana (paklauskite savo mokinukių: ar niekada širdyje nejautė pykčio savo mamoms, tikroms ,,raganoms”, kad šios neleido dukrų į šokius ar kitokius jų amžiui nepriderančius pasilinksminimus. Įdomumo dėlei priminsiu nedidelį epizodą iš A. Vienuolio ,,Paskenduolės”: ,, Jonienė Šližienė, ilgai nebesulaukusi savo Marytės, prietemoj atėjo su vytine jos namo varyti ir, suradusi dukrelę jaunimo būry, pradėjo ją žabu kapoti per pečius, per galvą. Kai, nebežinodama, kur iš gėdos dėtis, Marytė pabėgo iš kiemo, Šližienė, atsikreipusi į vakaruškininkus, pradėjo keikti ir juos, ir tų namų šeimininkus. Galop, padariusi gerą darbą, išvaikiusi vakaruškas ir prigrasiusi pranešti kunigams, išsinešdino”) .Taigi už nepaklusimą kultūros taisyklėms baudžiama. Ragana perpykusi nukirpo merginos kasą (vestuvinė – mergvakario – apeiga? Psichologine prasme tai reikštų seksualinio patrauklumo atėmimą), o ją pačią nubogino į tyrus laukus ir paliko vieną vargo vargti. Atskyrimas – viena iš būtinų kiekvieno virsmo apeigų. Kaip teigia Z. Froidas, nuo šiol individas turi spręsti didžiąją atsiskyrimo nuo tėvų užduotį, ir tik ją atlikęs jis nustoja buvęs vaiku, kad taptų socialinės bendrijos nariu. Ši užduotis iškyla kiekvienam žmogui; dėmesio verta tai, kad retai pavyksta ją išspręsti idealiai, t.y. psichologiniu ir socialiniu požiūriu korektiškai. Motina pasakoje tarsi bando atitaisyti tai, ką jaunieji pamiršo… Tyri laukai – mažai drėgmės, mažai gyvybingumo, mažai seksualumo.

Karaliūnas baudžiamas kitaip: jam ragana išlupa akis. Tai reikštų, jog reikia išmokti matyti širdimi (ši nuostabi tiesa labai gražiai išsakyta A. de Sent Egziuperi knygoje ,,Mažasis princas”: ,,Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis”). Antrasis karaliūno ir merginos susitikimas jau daug sėkmingesnis – širdis atveda jaunuolį pas merginą, o jos ašaros užkrenta ant karaliūno akių ir šis praregi. Pasaka, kaip ir priklauso, baigiama vestuvėmis, nes visas virsmo ritualas atliktas.

Panašios pasakos randamos ir kitų tautų kūryboje. Norėčiau ,,Bokšte uždarytą merginą” palyginti su brolių Grimų pasaka ,,Katilėlis” – siužetų panašumas tiesiog stebina. Kiek atviresnė ,,Katilėlio” pabaiga: aiškiai pasakyta, kad karalaitis ieško savo ,,brangiosios žmonelės”, o dykumoj (pradedant Biblija, tai visada reiškia išbandymų vietą) gyvena Katilėlis (toks mergaitės vardas) ,,su jai gimusiais dvyniais, su berniuku ir mergaite”.

Įdomi detalė – ir pasakoje ,,Bebenčiukas”, ir ,,Bokšte uždaryta mergina”, ir ,,Katilėlis” ragana lieka nenubausta. Tai tik patvirtina mūsų įžvalgą, kad ji nėra blogio nešėja (plg.  pasaką ,,Sigutė”, ,,Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė” ar pan.), o pasaka nėra pasakojimas apie gėrio ir blogio kovą…

Tiems, kurie abejoja, ar pagrįstai  nagrinėjant pasakas  remiamasi Z. Froidu, atsakysiu citata iš šio autoriaus veikalo ,,Psichoanalizės įvadas. Paskaitos”: ,,…iš kur mes, tiesą sakant, žinome šias sapno simbolių reikšmes, apie kurias sapnavusysis iš viso neužsimena arba pasako labai mažai?

Atsakau: jas žinome iš įvairiausių šaltinių, iš pasakų ir mitų, anekdotų ir pokštų, iš folkloro, t.y. tautų papročių, patarlių, dainų, iš poetinės ir kasdienės kalbos vartosenos. Visur aptinkame tą pačią simboliką, kai kada nereikia jokių nuorodų, kad ją suprastume. Patyrinėję kiekvieną iš šių šaltinių skyrium, rasime pakankamai daug paralelių su sapno simbolika, kad įsitikintume savo aiškinimų teisingumu”. Sudėtingiau atsakyti į klausimą, kiek giliai reikėtų su mokiniais leistis į psichoanalizės subtilumus. Patarčiau spręsti iš mokinių reakcijos, nes juk mes keliame tikslą sudominti paauglius tautosaka, o ne nuo jos atbaidyti… Taigi jei ligšiolinė analizė per daug neišgąsdino, galime eiti toliau.

Motinos ir dukterų (ne tik sūnaus ir tėvo) įtemptus santykius Z. Froidas vadina Edipo kompleksu. Jis sako, kad duktė laiko motiną autoritetu, ribojančiu jos valią, siekiančiu, kad ji paklustų visuomenės reikalavimui atsižadėti savo seksualinės laisvės; negana to, kartais tai ir konkurentė, kuri priešinasi ir nesileidžia išstumiama (juk taip ir įvyksta abiejose mūsų nagrinėjamose pasakose). Ko iš tikrųjų siekia pasakose vaizduojamos merginos, pasufleruoja  vaisių (obuolių, kriaušių) ir gėlių (pvz., katilėlis) simboliai. Anot Z. Froido, ,,vaisius reiškia ne vaiką, bet krūtis. <…> Sodas – dažnas moters genitalijų simbolis. Žiedai ir gėlės žymi moters genitalijas arba – specialesniu atveju – nekaltybę. Nepamirškite, kad žiedai iš tikrųjų yra augalų genitalijos”. Įdomi detalė randama brolių Grimų pasakoje ,,Katilėlis” – čia karalaičiui akis išduria ne ragana, kaip lietuviškame variante, o ,,jis iš to skausmo šoko iš bokšto; negyvai neužsimušė, bet erškėtis, į kurį jis įkrito, išdūrė jam akis”. Ar tai ne bausmė už pernelyg ankstyvus lytinius santykius? Be to, šioje pasakoje randame juos išreiškiantį simbolį – lipimą. Gėlės – katilėlio – forma neabejotinai yra moteriškumo simbolis. Dar kartą prisiminkime ir lietuvių liaudies pasaką ,,Sesuo kvailutė”: jau kalbėjome, kad tik kvailutė (toks vertinimas kultūros požiūriu) gali atvirai džiaugtis obuoliukais ir kriaušelėmis (,,Tai gražumėlis kriaušelių”, ,,tai gražumėlis obuoliukų”), o pilna prijuoste pyragų mergina panaši į besilaukiančią moterį… Tačiau nereikia manyti, kad šios pasakos yra  apie amoralumą, juk ,,tėvų vaidmenys, vaikų priežiūra ir su visa tuo susiję vaizdiniai bei įsitikinimai jau yra kultūros dalis” (T. Eagleton). Pasakos tik ,,pasako”, kas su žmogumi vienu ar kitu jo gyvenimo tarpsniu darosi, vyksta.

Suprasdama kai kurių kolegų pasibaisėjimą tokia ,,amoralia” pasakų interpretacija, pabaigoje pacituosiu Marcelijaus Martinaičio mintis: ,,Dėstydamas tautosaką, iš patirties žinau, kad gilieji folkloro turiniai nėra nei pasenę, nei išsemti, tik dažniausiai būna pasenę perdavimo būdai, perdėm romantizuotos interpretacijos, ta mergelių , bernelių ir rūtelių poetika, iš kurios šaipėsi Henrikas Radauskas” (paskaitykite  jo eilėraštį ,,Gėlė ir vėjas” – R.D.). Po išoriniu tautosakos vaizdų dailumu, kada juos susieji su papročiais bei apeigomis, kartais slypi rūsti tiesa. Kad ir tos poezijos ir dainų išgarsintos rūtelės, rūtų vainikėlis juk yra sietinas su gana brutaliu vedybiniu aktu – beveik viešu mergystės panaikinimu ar sunaikinimu”. Kitaip žvelgti į pasakas paskatino ir mano mokinių darbai: čia publikuojama  pasakos ,,Bebenčiukas” analizė paruošta pagal trečiokės gimnazistės Rasos Jančiauskaitės filologų konkursui pateiktą darbą, įvertintą antrąja vieta respublikoje ir sulaukusį tikrai puikių  Tautosakos instituto mokslinių bendradarbių ir net prof. R. Šilbajorio – vieno žymiausių išeivių literatūrologo – recenzijų.

Literatūra

  1. Bergez ir kt. Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai. ,,Baltos lankos”1998.
  2. J. Greimas. Tautos atminties beieškant. Vilnius-Chicago 1990.
  3. Broliai Grimai. Trys Verpėjos. V., 1979.
  4. Eagleton. Įvadas į literatūros teoriją. ,,Baltos lankos” 2000.
  5. S. Freud. Psichoanalizės įvadas. Paskaitos. V., ,,Vaga” 1999.
  6. Gulbė karaliaus pati. Lietuvių liaudies pasakos. V., 1963 (1986).
  7. Martinaitis. Tautosakos tekstas ir jo skaitymas. – ,,Gimtasis žodis” 2000/2
  8. Pukelis. Virsmo regula Rėdos rato filosofijoje. – kn. K. Pukelis. Mokytojų rengimas ir filosofinės studijos. K., 1998.

Reziume

Straipsnyje kalbama apie psichoanalitinį pasakų nagrinėjimo būdą (remiamasi Z. Froidu). Šiuo aspektu aptariami motinos ir dukterų vaidmenys bei santykiai ir jų raiška pasakose ,,Bebenčiukas”, ,,Bokšte uždaryta mergina” ir kt. Minėtose pasakose kalbama apie merginų išbandymus – ar jos subrendusios moterystei ir motinystei, nagrinėjama, kaip pasikeičia motinos vaidmuo dukterims užaugus.

Pasidalinti puslapiu:

Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros privalomi programiniai autoriai ir konteksto autoriai (nuorodų lentelė)

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

VIDURINIO UGDYMO LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PRIVALOMI PROGRAMINIAI AUTORIAI  IR KONTEKSTO AUTORIAI (NUORODŲ LENTELĖ)

Privalomi autoriaiKonteksto autoriaiKūrinių tekstai

Programoje nurodyti privalomų ir konteksto autorių kūriniai, rekomenduojami privalomų autorių kūriniai

Medžiaga apie autorius, kūrinius

Kūrinių tekstai

Kiti (ne iš rekomenduojamų kūrinių sąrašo) galimi pasirinkti  privalomų ir konteksto autorių kūriniai

 

M.Mažvydas.

Katekizmas (lietuviška eiliuota prakalba)

 

 

 

 

 

 

 

 

KNYGELĖS PAČIOS BYLO LIETUVININKUMP IR ŽEMAIČIUMP

http://www.antologija.lt/texts/3/tekstas/1.html

 

http://www.antologija.lt/texts/3/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/3/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/azuolas.lt.htm#Kulvietis

M. Daukša.

Postilė

(Prakalba į malonųjį skaitytoją)

 PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ

http://www.antologija.lt/texts/4/tekstas/1.html

 

http://www.antologija.lt/texts/4/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/4/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

J. Radvanas.

Radviliada (I d. 31-96 eil., III d. 85-169 eil. )

 RADVILIADA http://www.llti.lt/failai/SLL23_Publ_Radvanas.pdf

 

http://www.lle.lt/search3.htm
 M. Husovianas.

Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (eil. 245-386, 655-826)

GIESMĖ APIE STUMBRO IŠVAIZDĄ, ŽIAURUMĄ IR MEDŽIOKLĘ

http://www.antologija.lt/texts/2/tekstas/1.html

http://www.antologija.lt/texts/2/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/2/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 Lietuvos metraščiai.

(Apie Romos kunigaikštį Palemoną, Apie Gedimino sapną)

APIE ROMOS KUNIGAIKŠTĮ PALEMONĄ

 

APIE GEDIMINO SAPNĄ

 

http://www.lle.lt/search3.htm

 A Volanas.

Ištrauka iš kūrinio  Apie politinę arba pilietinę laisvę (sk. 5-6: Kokie turi būti valstybėje įstatymai, kad piliečiai turėtų tikrą ir visišką laisvę

Apie tris žmonių luomus mūsų tautoje ir ar visi jie naudojasi ta pačia laisve)

APIE POLITINĘ ARBA PILIETINĘ LAISVĘ:

SK. 5-6: KOKIE TURI BŪTI VALSTYBĖJE ĮSTATYMAI, KAD PILIEČIAI TURĖTŲ TIKRĄ IR VISIŠKĄ LAISVĘ

APIE TRIS ŽMONIŲ LUOMUS MŪSŲ TAUTOJE IR AR VISI JIE NAUDOJASI TA PAČIA LAISVE

 

http://www.lle.lt/search3.htm

 M. Radvila Našlaitėlis.

Ištrauka iš Kelionės į Jeruzalę (Trečias laiškas)

IŠTRAUKA IŠ KELIONĖS Į JERUZALĘ :

TREČIAS LAIŠKAS

 

http://www.lle.lt/search3.htm

 A. Kulvietis.

Tikėjimo išpažinimas

TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS 

http://www.lle.lt/search3.htm

 L. Sapiega.

Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė LDK luomams

TREČIOJO LIETUVOS STATUTO PRATARMĖ LDK LUOMAMS 

http://www.lle.lt/search3.htm

 V. Šekspyras (W. Shakespeare).   Sonetai (1, 5, 24, 65, 116, 132, 154). Hamletas. *SONETAI (1, 5, 24, 65, 116, 132, 154)

 

HAMLETAS

 
M. K. Sarbievijus.

Lyrika (pasirinkti eilėraščiai)

 Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

RINKTINĖ LEMTIES ŽAIDIMAI:

I, 4. KRISPUI LEVINIJUI Kad nepasitikėtų per daug jaunystehttp://www.antologija.lt/texts/5/tekstas/1.html#1.4 I, 7. TELEFUI LIKUI  Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumuhttp://www.antologija.lt/texts/5/tekstas/1.html#1.7 IV, 12. JANUI LIBINIJUI Teisina savo vienišumąhttp://www.antologija.lt/texts/5/tekstas/4.html#4.12 IV, 35. PAULIUI KOZLOVIJUIhttp://www.antologija.lt/texts/5/tekstas/4.html#4.35 31. DIEVIŠKOSIOS MEILĖS STRĖLĖ Sužeidei mano širdį (Gg 4,9)http://www.antologija.lt/texts/5/tekstas/6.html#6.31 

 

http://www.antologija.lt/texts/5/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/5/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 

http://www.antologija.lt/texts/5/turinys.html

 

RINKTINĖ LEMTIES ŽAIDIMAI:

PIRMOJI LYRIKOS KNYGA

I, 1. POPIEŽIUI URBONUI VIII,  I, 2. AURELIJUI LIKUI,  I, 3. URBONUI VIII,  I, 5. Popiežiaus Urbono VIII pašlovinimas,  I, 8. Pasakoja apie amžininkų lengvabūdiškumą, I, 9. MIKALOJUI VEJERIUI,  I, 11. STEPONUI PACUI, I, 13. TARKVINIJUI LAVINUI,  I, 16. Peikia savo laikų neveiklumą,  I, 17. Apie tai, kad valdovus labiausiai puošia nuosaikus būdas,I, 19. Ilgisi dangiškos tėvynės,I, 22. Giria popiežiaus Urbono VIII poeziją

ANTROJI LYRIKOS KNYGA

II, 2. PUBLIJUI MEMIJUI,  II, 3. SAVAJAI LYRAI,  II, 5. Atsisako žemiškos būties,  II, 6. Katonas politikas,  II, 7. PUBLIJUI MEMIJUI,  II, 8. ASTERIJUI,  II, 10. Dorai ilsėdamasis, skelbia karą savo amžiaus ydoms, II, 11. PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI,  II, 13. JULIJUI ROZAI,  II, 14. PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI, II, 15. NAREVUI,  II 16. Nieko nereikia kvailai bijoti nei norėti,  II, 18. PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI,  II, 19. Iš šventojo Saliamono Epitalamijo,  II, 21. JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI II, 22. Galingojo ir nenugalimojo Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmanto III pašlovinimas,  II, 25. Iš šventojo Saliamono Epitalamijo,  II, 26. PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI,  II, 27. KLAUDIJUI RUFUI,  II, 28. GANDUI

TREČIOJI LYRIKOS KNYGA

III, 1. KARDINOLUI PRANCIŠKUI BARBERINI,  III, 2. PALAIMINTAJAI MAGDALIETEI,  III, 3. KARDINOLUI PRANCIŠKUI BARBERINI , III, 4. EGNACIJUI NOLIJUI,  III, 5. PUBLIJUI MUNACIJUI, ,  III, 7. Gėdingam amžiaus gobšumui,  III, 9. Panegirika Onai Radvilienei, Trakų kašteliono ir Nesvyžiaus kunigaikščio žmonai, III, 10. MŪZAI,  III, 11. Kardinolo Pranciškaus Barberini pašlovinimas,  III, 15. BARBERINI BITĖMS,  III,16. PAČIAM SAU,  III, 22. CEZARIUI PAUZILIPIJUI,  III, 23. JULIJUI ARIMINUI,  III, 24. JONUI RUDAMINAI,  III, 25. JONUI RUDAMINAI,  III, 27. Pirmojo akmens dėjimas,  III, 29. BIČIULIAMS BELGAMS,  III, 30. KVINTUI ARISTIJUI,  III, 31. BALTAZARUI MORETUI,  III, 32. DRAUGAMS

KETVIRTOJI LYRIKOS KNYGA

IV, 3. CEZARIUI PAUZILIPIJUI,  IV, 4. Garsioji lenkų pergalė sutriuškinus Turkijos imperatorių Osmaną mūšyje prie Chotino 1621 metų rugsėjo 3 dieną Galezo, Dakijos žemdirbio, daina, IV, 7. CEZARIUI PAUZILIPIJUI, IV, 11. ŽYGIMANTUI LETUI,  IV, 12. JANUI LIBINIJUI,  IV, 13. CEZARIUI PAUZILIPIJUI,  IV, 14. KRISPUI LEVINIJUI,  IV, 15. MUNACIJUI,,    IV, 18. ROŽEI, ,  IV, 19. GERIAUSIAM GALINGIAUSIAM JĖZUI,  IV, 20. PALAIMINTAJAI MERGELEI,  IV, 21. Iš šventojo Saliamono Epitalamijo,  IV, 23. ŽIOGUI,  IV, 27. NOJAUS PRANAŠYSTĖ,  IV, 30. JONUŠUI SKUMINUI TIŠKEVIČIUI,  IV, 31. FILIDIJUI MARABOTINUI,  IV, 32. ALBERTUI TURSCIJUI,  IV, 34. KVINTUI TIBERINUI,  IV, 36. LENKIJOS IR LIETUVOS BAJORAMS

EPODŽIŲ KNYGA

3. VIENUOLIŠKO POILSIO PAŠLOVINIMAS,  4. Apie kūdikėlį Jėzų Mergelės Motinos glėbyje,  5. Autorius puola po kojom Kristui, mirštančiam ant kryžiaus, 6. Amžių giesmė Dieviškajai Išminčiai,  7. VESTUVINĖS RADVILŲ ERELIO IŠKILMĖS,  9. PIRMOJI MYLIA, ARBA PANERIAI, 10. ANTROJI MYLIA, ARBA VOKĖ,  11. TREČIOJI MYLIA, ARBA GAIDŽIO KAIMAS,  12. KETVIRTOJI MYLIA, ARBA TRAKAI,  16. Jonui Karoliui Katkevičiui, Vilniaus vaivadai

EPIGRAMŲ KNYGA

2. PAMALDUSIS NETURTO ĮŽADAS,  4. Teateina mano Mylimasis į savo sodą (Gg 5, 1),  8. Apie palaimintąją Mariją Magdalietę,  11. Pakilk, Akvilone, ir ateik, Austre, perpūsk mano sodą,  13. Jos šviesa – ugnies šviesa,  14. Trauk mane paskui save: bėgsime,  16. PALAIMINTOJI MAGDALIETĖ, VERKIANTI PO KRYŽIUMI,  17. Sugrįžk, Sulamita,  23. Praneškite jam, kad silpstu iš meilės,  25. Tebučiuoja mane savo burnos pabučiavimu,  26. Tavo krūtys yra puikesnės,  29. MEILĖS MEDŽIOKLĖ,  30. MEILĖS IR JĖZAUS MEDŽIOKLĖ,  33. Kolei diena atvės, ir pasislinks šešėliai, 34. Meilė stipri kaip mirtis, 35. Koks yra tavo Mylimasis?,  36. Jo galva – geriausiasis auksas,  39. Tos pačios Giesmių giesmės motyvais,  197. SKAISTYBĘ SUTVIRTINA DIEVO MEILĖ

 K.Sirvydas.

Punktai sakymų (ištrauka apie laisvą valią)

PUNKTAI SAKYMŲ (IŠTRAUKA APIE LAISVĄ VALIĄ) 

http://www.lle.lt/search3.htm

 D. Naborovskis.

Gyvenimo trumpumas.

GYVENIMO TRUMPUMAS

 

 

http://www.lle.lt/search3.htm

 S. Pšipkovskis.

Rudens ekvinokcijai

RUDENS EKVINOKCIJAIhttp://www.lle.lt/search3.htm
 M. Pacas.

Testamentas

TESTAMENTAShttp://www.lle.lt/search3.htm
 P. Kalderonas

Gyvenimas-sapnas

GYVENIMAS-SAPNAShttp://www.lle.lt/search3.htm
K.Donelaitis.

Metai

 METAI

PAVASARIO LINKSMYBĖS http://www.antologija.lt/texts/6/tekstas/1.html

VASAROS DARBAI http://www.antologija.lt/texts/6/tekstas/2.html

RUDENIO GĖRYBĖS http://www.antologija.lt/texts/6/tekstas/3.html

ŽIEMOS RŪPESČIAI http://www.antologija.lt/texts/6/tekstas/4.html

http://www.antologija.lt/texts/6/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/6/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 M. P. Karpavičius

Rinktiniai pamokslai (Pamokslas apie Dievui ir tėvynei naudingo jaunimo auklėjimą, Piliečio kalba Vilniaus vaivadijos kariuomenei)

RINKTINIAI PAMOKSLAI:

PAMOKSLAS APIE DIEVUI IR TĖVYNEI NAUDINGO JAUNIMO AUKLĖJIMĄ

 

PILIEČIO KALBA VILNIAUS VAIVADIJOS KARIUOMENEI

 

http://www.lle.lt/search3.htm

  J. V. Gėtė (Goethe).

Faustas.  I dalis,  II dalies pabaiga.*

FAUSTAS

http://www.spauda.lt/skaityti/poetry/faustas.htm

 
 I.Kantas

Atsakymas į klausimą Kas yra švietimas?

ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ KAS YRA ŠVIETIMAS? 
A. Mickevičius.

Eilėraščiai Romantika

Odė jaunystei

Akermano stepės

 

Vėlinės, II, IV dalis

 

Poema Ponas Tadas (I kn. 1–40 eil.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ROMANTIKA

 

ODĖ JAUNYSTEI

 

AKERMANO STEPĖS

 

VĖLINĖS, II, IV DALIS

 

POEMA PONAS TADAS (I KN. 1–40 EIL.)

 

 

http://www.antologija.lt/texts/9/autor_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

A.Baranauskas.

Anykščių šilelis

 

 

 ANYKŠČIŲ ŠILELIS

http://www.antologija.lt/texts/17/tekstas/1.html

 

 

http://www.antologija.lt/texts/17/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/17/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

V. Kudirka.

Tautiška giesmė

Varpas

Labora

Iš mano atsiminimų keletas žodelių

 

 TAUTIŠKA GIESMĖ

http://www.antologija.lt/texts/22/tekstas/3.html#tautiska

 

VARPAS

http://www.antologija.lt/texts/22/tekstas/1.html

 

LABORA

http://www.antologija.lt/texts/22/tekstas/1.html

 

IŠ MANO ATSIMINIMŲ KELETAS ŽODELIŲ

 

http://www.antologija.lt/texts/22/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/22/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

Maironis.

Pavasario balsai (pasirinkti eilėraščiai)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/1.html#taip_niekas

 

MANO GIMTINĖ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/1.html#mano_gimtine

 

JEI KADA PANČIAI NUKRIS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/3.html#jei_kada

 

MIŠKAS ŪŽIA

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/3.html#miskas

 

UŽTRAUKSME NAUJĄ GIESMĘ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/4.html#uztrauksme

 

NEBEUŽTVENKSI UPĖS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/4.html#nebeuztvenksi

 

LIETUVA BRANGI

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/4.html#lietuva

 

KUR BĖGA ŠEŠUPĖ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/4.html#kur

 

VILIJA (NERIS)

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/7.html#vilija

 

VILNIUS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/7.html#vilnius

 

TRAKŲ PILIS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/8.html

 

OI NEVERK, MATUŠĖLE!

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/4.html#oi

 

MILŽINŲ KAPAI

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/9.html#milzinu

 

NUO BIRUTĖS KALNO

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/8.html#nuo

 

VAKARAS (ANT EŽERO KETURIŲ  KANTONŲ)

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/8.html#vakaras

 

IŠNYKSIU KAIP DŪMAS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/1.html#isnyksiu

 

PAVASARIS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/1.html#pavasaris

 

VASAROS NAKTYS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/2.html

 

UŽMIGO ŽEMĖ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/2.html#uzmigo

 

UOSIS IR ŽMOGUS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/2.html#uosis

 

J. ST.

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/2.html#j

 

SUDIEU

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/5.html#sudieu

 

MERGAITĖ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/3.html#mergaite

 

MARIJOS GIESMĖ

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/3.html#marijos

 

SPJAUKI, DRAUGUŽI, Į VISKĄ!

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/7.html

 

ŠATRIJOS KALNAS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/9.html#satrijos

 

VAKARO MINTYS

http://www.antologija.lt/texts/23/tekstas/12.html#vakaro

 

http://www.antologija.lt/texts/23/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/23/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 

http://www.antologija.lt/texts/23/turinys_l.html

Ačiū tau, Viešpatie, Aš norėčiau prikelti , Poezija, Poeta , Iš Danutės akių, Taip maža paramos , Seniai aš laukiu išsiilgęs … , Ar aš kaltas , Poetui mirus, Duetas, Saulei leidžiantis, Suolelis miške,  Tupi šarka, Kukavo gegutė, Džiovininkė, Jei žemė širdį viliojo, Uosis ir žmogus, Augo putinas, Mergaitė, Smuikui griežiant, Akys, Bažnyčioj gieda „aleliuja“…, Ne pranašas, aš ne kovot …, Malda, Kam širdį davei?, Prieš altorių, Marijos giesmė (Mylimoji Karaliene …), Didysis šeštadienis, Šv. Aušros vartų Marijai, Tos pačios giesmės variantas, Sunku gyventi, Rusų laikais priešaušris, Tu girele, tu žalioji …, Šalin, dūsavimai , Nedaugel mūsų, Tėvynės dainos, Eina garsas, Pirmyn į kovą!, Želigovskiui Vilnių pagrobus, Nepriklausomybę atgavus, Kovoj dėl šviesesnės ateities, Senelio skundas, Daina (Už Raseinių, ant Dubysos), Daina (Ar skauda man širdį?), Neužmirštuolė gėlė, Dainų šventei, Skurdžioj valandoj ,Slenka debesys pilkos, Rudens dienos, Nenoriu sapnų , Ko siekiu ir alkstu, Pasitikėjimas savimi , Kas tas paslaptis suprastų…, Išvažiuojant, Draugo liūdesys , Širdis ir protas  , Nutrūko – nesumegsi, Paskutinis akordas, Jaunos dienos, Dienų sielvartai, Beturčiams, Kauno miesto aikštėj veršis baubia griaudingai …, Suvargusiems, Liūdesys, Senatvė, Ne vienas metas, risčia prabėgęs … ,Varpai ,Taip atsilyginta, Mano moksladraugiams, Vintas, Skausmo balsas, Tautos pabėgėliams, Lietuva – didvyrių žemė, Apsaugok, viešpatie!, Kokiems velniams jūs, bepročiai ar žiaurūs žmonės … , Nuolat verkšlenantiems politikams, Kai kam, Laikinosios sostinės skerdyklai, Mūzos pavojuje, Nevėžis per karą, Lietuva didž[iojo] karo metu , Minija, Ant Drūkšės ežero, Alpių viršūnės, Rigi Kulm, Ant Neapolio užtakos, Išliksiu aš gyvas paveiksle tame …, Dievo meilė, Dvi žvaigždi, Saulei tekant, Rūtų vainikas, Praeitis, Troškimai , Sonnet a Victor Hugo Roma, Medvėgalio kalnas, Dyvitis, Užkeiktas Skapiškio varpas, Ant Punios kalno, Jūratė ir Kastytis, Čičinskas, Daiktų pradžia, Malda į Agnį, Varūnui ,Surjai (Saulei), Nežinomam Dievui, Čiaurika pančasika, Lietuvis ir giria ,Viltis, Skausmo skundas, Laiškai.

 

 

 

 

 

 

A. Strazdas.

Strazdas

Selianka aušra.

 

STRAZDAS

http://www.antologija.lt/texts/15/tekstas/6.html SIELANKA AUSZRAhttp://www.antologija.lt/texts/15/tekstas/11.html

 

http://www.antologija.lt/texts/15/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/15/main_l.html

 

 

 

 S. Daukantas.

Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (fragmentai)

 

BŪDAS SENOVĖS LIETUVIŲ, KALNĖNŲ IR ŽEMAIČIŲ

 

http://www.antologija.lt/texts/16/turinys_l.html

 

 

http://www.antologija.lt/texts/16/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/16/main_l.html

 

 A.Baranauskas.

Dainų dainelę

Kelionė Petaburkan V dalis (Nu, Lietuva, nu, Dauguva)

DAINŲ DAINELĘ

 

KELIONĖ PETABURKAN V DALIS (NU, LIETUVA, NU, DAUGUVA)

 
 Dž. Baironas (G. Byron).

Kainas

KAINAS 
 A. Puškinas.

K*** (Menu akimirką žavingą).

Pranašas

K*** (MENU AKIMIRKĄ ŽAVINGĄ)

PRANAŠAS

 
 F. Šileris (F. Schiller). Džiaugsmui.

Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą (2,6,25,26).

DŽIAUGSMUI

 

LAIŠKAI APIE ESTETINĮ ŽMOGAUS UGDYMĄ (2,6,25,26)

 
 V.Vordsvortas (W.Wordsworth).

Narcizai

NARCIZAI 
 F.Dostojevskis.

Broliai Karamazovai (V knyga, V skyrius: Didysis inkvizitorius)

Nusikaltimas ir bausmė

BROLIAI KARAMAZOVAI (V KNYGA, V SKYRIUS: DIDYSIS INKVIZITORIUS)

 

NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ

 
 

 

 

 

Žemaitė.

Sutkai

Autobiografija

SUTKAI

http://www.antologija.lt/texts/25/tekstas/11.html

http://www.antologija.lt/texts/25/tekstas/12.html

 

AUTOBIOGRAFIJA

 

 

http://www.antologija.lt/texts/25/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/25/main_l.html

 

J. Biliūnas.

Liūdna pasaka. Pasirinkti apsakymai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

VAGIS

http://www.antologija.lt/texts/28/tekstas/10.html

LAZDA

http://www.antologija.lt/texts/28/tekstas/17.html

UBAGAS

http://www.antologija.lt/texts/28/tekstas/18.html

 

http://www.antologija.lt/texts/28/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/28/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

http://www.antologija.lt/texts/28/turinys_l.html

Par sapni, Pirmutinis streikas, Be darbo„Ant Uetlibergo giedra!“, Žvaigždė, Pūga kalnuose, Kūdikystės sapnai, Pakeleivingi, Nemunu, Tikėjimas, Laimės žiburys, KliudžiauJis ir ji, Joniukas, Piestupys, Svečiai, AbejojimasBrisiaus galas, Vieną rudenio dieną…, Liūdna pasaka,  Kad numirsiu…

J. Tumas-Vaižgantas.

Dėdės ir dėdienės

 

 

 

 

 

DĖDĖS IR DĖDIENĖS

http://www.antologija.lt/texts/31/turinys_l.html

 

http://www.antologija.lt/texts/31/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/31/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

V. Krėvė Skirgaila

 

 SKIRGAILA

http://www.antologija.lt/texts/33/turinys_l.html

 

 

http://www.antologija.lt/texts/33/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/33/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 A. Čechovas.

Storasis ir plonasis

Žmogus futliare

STORASIS IR PLONASIS

 

ŽMOGUS FUTLIARE

 
 Gi de Mopasanas (Guy de Maupassant). Pjeras ir ŽanasPJERAS IR ŽANAS 
 Šatrijos Ragana. Sename dvare

 

SENAME DVARE

http://www.antologija.lt/texts/29/turinys_l.html

 

 

 

http://www.antologija.lt/texts/29/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/29/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 Ignas Šeinius. Kuprelis

 

KUPRELIS

http://www.antologija.lt/texts/30/turinys_l.html

 

http://www.antologija.lt/texts/30/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/30/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 B. Sruoga.

Milžino paunksmė

MILŽINO PAUNKSMĖ

http://www.antologija.lt/texts/38/turinys_l.html

o   Pirmas paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/1.html

o   Antras paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/3.html

o   Trečias paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/4.html

o   Pirmas paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/5.html

o   Antras paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/6.html

o   Trečias paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/7.html

o   Ketvirtas paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/8.html

o   Pirmas paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/9.html

o   Antras paveikslas http://www.antologija.lt/texts/38/tekstas/10.html

 

http://www.antologija.lt/texts/38/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/38/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 

V. Mykolaitis-Putinas.

Tarp dviejų aušrų

Altorių šešėly

 

 ALTORIŲ ŠEŠĖLY

http://www.antologija.lt/texts/37/turinys_l.html

 

TARP DVIEJŲ AUŠRŲ

 

ROMANSAS

http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html

PAVASARIO SAULĖJ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#pavasario

VIDURNAKTĮ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#vidurnakti

RUDENIO NAKTĮ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#rudenio

TEGU TAVE DIEVAI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#tegu

RŪPINTOJĖLIS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#rupintojelis

IŠ SAULĖTŲ VAIŠIŲ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#is

PASAKA http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#pasaka

ANT GĘSTANČIO LAUŽO http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#ant

JUODAS ANGELAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#juodas

NOKTURNAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#nokturnas

PALAIMINKI MANE http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#palaiminki

TYLŪS IR NYKŪS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#tylus

FANTAZIJOS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/01.html#fantazijos

PAVASARIO ŽEMĖ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html

SKRISKI, ARE http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#skriski

ŽEMEI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#zemei

DŽIAUKIS, ŽEME http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#dziaukis

MARGI SAKALAI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#margi

GALIŪNAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#galiunas

GEDULA http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#gedula

VIRŠŪNĖS IR GELMĖS

1. ĮVADA http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#ivada

2. VIRŠŪNĖ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#virsune

3. ILGESYS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#ilgesys

4. ĮSPĖJIMAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#ispejimas

5. PASKANDINTOJO VARPO GIESMĖ

http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#paskandintojo

6. GELMIŲ DANGUS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#gelmiu

7. LOPŠINĖ

http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#lopsine

GIMIMO NAKTĮ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#gimimo

PRISIKĖLIMAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/02.html#prisikelimasKĖLĖSI LAISVĖ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html

ANT TEMSTANČIO TAKO http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html#ant

MERKIASI SAULĖ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html#merkiasi

PROLOGAS Į GEDIMINO SAPNĄ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html#prologas

IŠ AUKSINIŲ RĖMŲ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html#is

NULENKIME GALVAS

http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/03.html#nulenkime

NERANDAMAI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html

POETO MEILĖ http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#poeto

PLAŠTAKEI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#plastakei

DŪMUOS CIGARO http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#dumuos

TRYS TOASTAI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#trys

TAURĖ

 http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#taure

VERGAS http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#vergas

PESIMIZMO HIMNAI http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#pesimizmo

PABAIGA http://www.antologija.lt/texts/36/tekstas/04.html#pabaiga

 

 

http://www.antologija.lt/texts/37/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/37/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 

http://www.antologija.lt/texts/36/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

J. Savickis. Novelės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

KOVA

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/16.html

FLEITA

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/15.html

VAGIS

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/04.html

AD ASTRA

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/14.html

JONO GRAUŽOS NUOTYKIAI

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/38.html

MĖNESIENA

http://www.antologija.lt/texts/35/tekstas/37.html

 

 

http://www.antologija.lt/texts/35/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/35/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

http://www.antologija.lt/texts/35/turinys_l.html

Koketė,  Komediantai , Didelė nuodėmė , Sachara, Užburtos jachtos , Pas tėvus Auksinės špilkelės,Kaip iš gaidų Strusio juoda vėdyklė Goldbergo kabaretas Naujos mirtos, Fleita ,Susitikimas, Miesto pavasaris, Velnio šeinė katarinka, Vaikas,Palikimas, Ponia Janina Sudocholskienė Prabangos, Paskutinis apsodas, Ūkininkai, Ponia de Savigny, Motina, Vasaros kaitros,Klevienė, Nukryžiuotoji , Kapinėse,  Raudoni batukai , Dienos kančios, Marutės vargai, Gyvenimas, Vasilkai,  Nejaukūs šešėliai,  Nakties žvaigždės, Belaukiant, Sniego krikštolai, Pakasynos, Vilija, KalėdosEkspertizė, Latrai, Juozapėlis apsisprendžia, Vienas už visus, visi už vieną , K a l ė d o s, Mintis aplanko Lietuvą, Kūčioms namo, Pirmoji Lietuvoje sutikta dama, Šeimininkė, krėsna boba , Mano gimtoji Dubysa, Granatos skeveldra .

J. Aistis. Pasirinkti eilėraščiai

 

 

 

 

 

 

 Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

PROLOGAS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/01.html

APIE PAVASARĮ

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/01.html#apie

RUGPJŪČIO NAKTIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html

IR PASAKYS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html#ir

 ANDAI

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html#andai

LORELEI

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html#lorelei

DŽIAZAS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html#dziazas

ŠV. PRANCIŠKUS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/02.html#pranciskus

LAIMĖS LINK

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/03.html#laimes

MIŠKAS IR LIETUVIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/03.html#miskas

PEIZAŽAS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/03.html#peizazas

KARALIAUS ŠUO

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/03.html#karaliaus

ĖJAU LAUKAIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/03.html#ejau

KŪRIMO VALANDA

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/04.html#kurimo

PERSEVALIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/04.html#persevalis

AK, KAIP GERA MAN…

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/04.html#ak

IMAGO MORTIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/04.html#imago

SNAIGĖ

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/05.html#snaige

KARAVANAS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/06.html#karavanas

KATARSIS

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/07.html#katarsis

MAN TAVE

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/07.html#man

VIENAS KRAUJO LAŠAS…

http://www.antologija.lt/texts/42/tekstas/12.html#vienas

 

 

http://www.antologija.lt/texts/42/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/42/main_l.html

http://www.lle.lt/search3.htm

 

http://www.antologija.lt/texts/42/turinys_l.html

Aš tau atidaviau , Gegutėlė, Baladės, (Paupy), (Rytą gėlės apsitaškė), (Žinau, kad meilė kaip pavasario dvelksmas), (Menu, man buvo gal šešiolika), (Palei kluono sąsparą), (Davė išmaldą akys sutikusios), (Buvo pavasaris… Taškas.), Debesys , Atvirutė, Rožė, Pavasaris, Apie pavasarį,  Ruduo,  Ir aš nešiojau , Fotografija,  Aš žinau , Kartais,  Nuėjo dienos,  Išadžiau savo buitį , (Išadžiau savo buitį, kaip šilko audinį),  (Aš niekad nemačiau tokio rudenio vakaro),  (Palauk! Žalia naktis, lyg akys katino),  (Gale sodo mėnesis, ir tvenkinys pajuodęs),  Aistringos vakaro lūpos, Dolorosa,  Vigilija , Menuetas,  Einu šilan,  Apie rudenį ir šunį,  Palei lieptą,  Tai slankiojau , Kažin kas taip bėga,  Karalius Lyras,  Raizgos sniegas,  Augo sode,  Yra tylios naktys,  Ofelija,  Kryžkelė,  Apie laimę,  Akys,  Buvo saulė,  Atėjo vakaras,  Ir pasakys , Šiapus ir anapus,  Andai , Caca lialia,  Karunka,  Iki pusiaudienio, Susimąstymas,  Imago poetae tremenda,  Jau neilgam,  Kasdieniai žodžiai,  Kada nors,  Kaip Šekspyro tragedijoj,  Džiazas,  Kapai, Čiurlionis,  Šv. Pranciškus,  Anapus saulės,  Antai tenai,  Nuotrupa , Kažkam , O taip graudu, Laimės link , Kas dieną ilgesį , Antipona,  Kas pažiūrės,  Ne aš,  Naktis, Miškas ir lietuvis,  Peizažas,  Prūsai,  Rūpintojėlis,  Išvargai tu,  Draugams,  Karaliaus šuo,  Tėvams,  Ėjau laukais,  Ir ašaras,  Savaip gražus,  Aš šiandien tau,  Pasikalbėjimas,  Epilogas,  Erratum , Ženkit,  Pastoralė,  Osanna!,  Naktis , Dvidešimt aštuoni , Hidalgo,  Aš pajutau,  Knock out,  Fuga in As Moll,  Antroji meilė,  Prietema,  Vietoje laiško,  Plunksna,  Iš ūkanoto,  Mėnesiena , Priešžodis, Prakalba , Atminimai, Septynios psalmės, Banalus aprašymas, Elnias, Poezija , Fedra, Šilainė, Rutina, Senatvė, Beržas, Sniegas, Vaiski pilnatis, Nakties žirgai, Spalgenų syvai, Atleisk, Karavanas, Našlaitis, Tu ta pati, Lopšinė, Tyla, Pasaka, Paprastas gyvenimas, Kelionė į naktį, Pilkoji diena, Vaiski valanda, Vaidilai, Lietuvės ,Vorksla , Isola di Capri, Recenzija, Atsisveikinant, Chimeros akys, Tąsyk vėjas, Praeitis, Naktis, Ne!, Amžinoji pasaka, Atsisveikinant, Mal du pays, Baltija, Lakštingala, Tu ne Dievo, Nutraukta malda, Ratelis, Mergaitė, Bernelis,Anta skardžio, Piliakalniuos, Eis valandos, Reklama , Kryžkelė, Rytas, Vakaras, Šilima, Šiurpuliai, Monologas, Prisikėlimas, Lunaparkas, Niekad netekėjo, Skundas, Dienos (Ką ilgus amžius širdy nešiojom), Tu vis, Šv. Sebastijonas, Motinos legenda, Atsiskyrimas, Varpas, Tėviškės žemelė, Platanai, Lietuva, O tautieti , Prisikėlimas , Žvangučiai, Vaiduokliai , Jūra, Dvejopi vandenys, Jaunystė,  Juoda melancholija,  Narcizai , Draugams Vėlinės,  Mater Dolorosa , Be tėvynės brangios,  Sukilėliams,  Pažiūrėkit,  Mes neleisim,  Nemuno ilgesys,  Eini tu,  Goda, Mano mylima, miela , Naktis , (Tave mes, tėvyne, širdy išnešiosim),  Malda,  , Draugystė, Tas pats,  Baltas debesėlis,  Ir vanduo akmenyse,  O kur kraštas,  Rūta,  Baltas balandėlis,  Kada?,  Ir mylėjom tave,  Amžių giesmė,  Ateis ir tau,  Regėte regiu, Vėlinių godos,  Gimtinė, Gegužinės,  Kaunas,  Kūčios, Klajūnai,  Kaip gera jaust,  Mielas prieteliau,  Yra gi,  Ir akimirksniui,  Skausmas,  Lemtis,  Serenada , Nuostabi diena,  Ratelis,  Lopšinė,  It gyvatės gėluo,  Akys,  Tu vis,  Kalnuose,  Rytys, Pavasaris spindi, Pavasarėjant,  In quo contristata es,  Vidurnakčio tyla,  O Dieve,  Tu, kuris tikėjai , Trapi širdis, Šiaurys, Vai nedvelk,  Tu lauki, Poezijai, Poetui,  O kai visi, Vakaras,  Poeto dalia, Skundas,  Tartum perlų narai, Poeto mirtis,  Ilgesys,  O skaisti,  Dar niekad,  O miela,  Tu esi,  Buvo Capri saloj, Atminimai,  Karalaitė pririšta prie girnų, Vakaro tyla,  Meni, kai ilgesys,  Orientalė,  Lapai, Mirtis,  Gėlės, Giedras rudenėlis,  Mano gimtinė, Voruta, Rauda, Partizano šermenys , Laukimas, Kristaliniame karste, Poeto Dievas,  Nimis patetice, Žvilgsnis, (Tai skaudu ir graudu), Liaupsė,  (Ateidavo, paklupdžiusi ne kartą), Senovės poetai , Nemuno legenda , (Kai niūrų žvilgsnį sukaupiu ir noriu), Siaubas, Likimo giesmė, Pavergtoji, Našlaitė,  Pasiskundimas, Pavasario simfonija, Adagio,  Antante, Menuetas, Scherzo, Finale, Chronos,  Šeštoji diena, Malda,  Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri.

 

H. Radauskas. Pasirinkti eilėraščiai

 

 Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

PASAKA

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/07.html

 

FONTANAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/07.html#fontanas

 

DAINOS GIMIMAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html

 

HOMERO JAUNYSTĖ

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#homero

 

GIRTUOKLIS GRĮŽTA NAMO

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#girtuoklis

 

LAIŠKAI SAU PAČIAM

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#laiskai

 

STRĖLĖ DANGUJE

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#strele

 

MERGAITĖ PAJŪRY

 

ŠVENTĖ PARKE

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#svente

 

GĖLĖ IR VĖJAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#gele

 

KAŠTANAS PRADEDA ŽYDĖT

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/05.html#kastanas

LIETUS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/06.html#lietus

 

RUDENS VEIDAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/06.html#rudens_veidas

 

ANGELAS IR SESUO ANGELIKA

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/06.html#angelas

 

VAKARAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/06.html#vakaras

 

PAVASARIO NAKTIS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/06.html#pavasario

 

ŽIEMOS DAINA

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/03.html

 

VENEROS GIMIMAS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/04.html#veneros

 

KATĖS

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/01.html#kates

 

RAUDONI MEDŽIAI

http://www.antologija.lt/texts/51/tekstas/02.html#raudoni

 

BALTI MALŪNAI

 

VIENRAGIS

 

 

 

 

http://www.antologija.lt/texts/51/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/51/main_l.html

 

 

 

 

http://www.antologija.lt/texts/51/turinys_l.html

Mirties angelasAzijos saulė, Angelas ir gaidys, Pavasaris, arba Vivaldi, Parko ruduo, Mugė, Karšta diena, Po rudens medžiu, Jūra, Sekmadienis, Garbė, Blondinių gatvė, Skulptorius lipdo centaurus, Katės, Deganti šaka, Furioso, Mūza, Vidudienis, Festivalis, Gaisras, Pradžia ,Vakaro stebuklas, Trys eilutės, Graži diena, Filida ir Flora, Pagrobimas, Jūros audra, Gėrėjų mirtis, Tvanki naktis, Raudoni medžiai , Žiemos kelionė, Kalnų audra, Aktoriai, Sausmetis, Epilogas, Karo pradžia, Svečias iš mėnulio, Italija, Koncertas, Karšti šaltiniai, Venecija, Žaibai ir vėjai, Diena pajūry, Vilties žlugimas, Madona su muse, Greitis, Žvaigždė, saulė, mėnuo, Miestas, Šviesa ,Sapnas, Vazė, Pilka diena, Domenico Scarlatti, Žiemos daina, Švilpynės, Gėlės audroj, Afroditė ir Narcisas, Saulės darbai,  Vakaro lietus, Žiemos pasaka , Skenduolė, Vasaros diena, Paveldėjimas, Rugsėjis, Žiemos darbai KalnuoseLaumės juosta , Dvasių baladė , Uostas, Rožių garbintojos, Žiemos mirtis, Gegužis, Žiemos pradžia , Žiaurus pavasaris, Žiema ir vasara , Monologai, Lunatikė, Mechaniškas angelas, Dovanos, Ligoninės parke, Atsiminimai, Statula eina pasivaikščioti , Poetai romantikai,  Žodis, Saulėlydis, Fleita , Arlekino mirtis , Audra, Nemirtingumas, Vakaras Neapoly, Kelionės patarimai, Poetui, Akmenėjimas, Adomas ir Ieva mūsų laikais , Erdvė ir laikas, Veneros gimimas, Balius, Veidrodžio darbai, Atogrąžų plaštakė, Persiskyrimas, Fizinis reiškinys, Lotofagų šalis, Gaisras panoptikume, Tragiška kaukė, Degas, Kantrybė, Dainos gimimas, Pavasaris, Paprastos dainos, Sugrįžimas, Sapnas, Homero jaunystė, Atradimai, Girtuoklis grįžta namo, Poetai, arba Katastrofa, Apolonas, Strėlė danguje, Mandolinos, Jūrininko iškeliavimas, Naktinis pasimatymas, Kino kronika, Mergaitė bėga į mišką ,Undinės, Neištikimas mylimasis, Pavasario tvanas, Kornelija ,Pirmoji naktis, Krautuvėlės pardavėja, Malda į blondinę , Oro paštas, Moteris prieš veidrodį,  Sidabriniai lietūs lyja, Stebuklas, Vasara pietuos, Peizažas, Vasara , Ąžuolas, Nakties keleivis, Dvi žvaigždės , Lietus, Birželis, Ruduo, Fantastiška naktis, Naktis, Mėlynos gėlės vakare, Vakara, Pavasario naktis, Senelės darbai , Gėlė, Patefonas, Klio, istorijos mūza, Elegija , Vasaros nakties sapnas , Karo metai , Pūga, Aš nieko nežinau , Rudens diena , Melancholija , Vakarinė aušra, Prieblanda, Pilnatis, Sniegas, Bepročio šokis, Praeivis, Lunatikas ,Viltis, Čiurlionis, Tėvynės vėjas, Sutemos, Pasaka, Nakties istorija , Kūdros rytas, Pasikalbėjimai šunų, Rytas geležinkelio stoty, Begalinis liūdesys, Fontanas, Pirmasis ledas, Antros rūšies restorane, Vėjo pilis, Vasara , Liūdesys, Eros pradžia, Iš krentančios gelmės, Marionečių naktis, Pasikeitimai, Kūdikių vidudienis, Kad nebūtų aušrinės, Upelio rytas, Gelmių sukilimas, Miesto sode, Pasiutęs žydėjimas, Po miražais, Mėnesiena , Kaimo ruduo, Senmergė, Stoties viršininkas, Rožė ir mirtis.

 

 J. Baltrušaitis. Eil. Mana mintis – žvaigždžių slapties troškimas… Gėlė. Ave, crux!  Audėja. Amžių žvaigždynas 

 

 

MANA MINTIS – ŽVAIGŽDŽIŲ SLAPTIES TROŠKIMAS…

 

GĖLĖ

 

AVE, CRUX! 

 

AUDĖJA

http://www.antologija.lt/texts/40/tekstas/01.html#audeja

 

AMŽIŲ ŽVAIGŽDYNAS 

http://www.antologija.lt/texts/40/tekstas/03.html#amziu

http://www.antologija.lt/texts/40/main_l.html

http://www.antologija.lt/texts/40/autor_l.html

 Š. Bodleras (Ch. Baudelaire).

Eil. Gulbė

Kelionė. Dvigubas kambarys

GULBĖ

 

KELIONĖ

 

DVIGUBAS KAMBARYS

 
 P. Verlenas (Verlaine).

Eil. Saulėleidžiai Rudens daina

Lakštingala

Begalinė plynė…

Aukštai dangus virš stogo štai

SAULĖLEIDŽIAI

 RUDENS DAINA

LAKŠTINGALA

BEGALINĖ PLYNĖ…

AUKŠTAI DANGUS VIRŠ STOGO ŠTAI…

 R. M. Rilkė (Rilke).

Poezija (eil. Rievėm besivejančiom gyvenu… Vienatvė

Ruduo

Alyvų sodas

Poetas.

Karuselė (Liuksemburgo parkas)

RIEVĖM BESIVEJANČIOM GYVENU…

 VIENATVĖ

RUDUO

ALYVŲ SODAS

POETAS

KARUSELĖ (LIUKSEMBURGO PARKAS)

 
 F. Kafka. MetamorfozėMETAMORFOZĖ 
 M. Kulbakas. Poema VilniusPOEMA VILNIUS 
 F. T. Marinetis (Marinetti). Futurizmo manifestas FUTURIZMO MANIFESTAS 
 „Keturių vėjų“ manifestas„KETURIŲ VĖJŲ“ MANIFESTAS 
 A. Achmatova.  Erškėtis žydi (eil. Pilkaakis karalius. Vakare.

 Amato paslaptys 1–3. Requiem (Vietoj pratarmės. Paskyrimas, IX. Epilogas)

PILKAAKIS KARALIUS

VAKARE

AMATO PASLAPTYS 1–3

REQUIEM (VIETOJ PRATARMĖS. PASKYRIMAS, IX. EPILOGAS)

 K. Kavafis.

Eil. Itakė

Belaukiant barbarų

Termopilai

Menui atidaviau

ITAKĖ

BELAUKIANT BARBARŲ

TERMOPILAI

MENUI ATIDAVIAU

 
 O. Mandelštamas. Eil. Man duotas kūnas, visas dovanų. Pro miglas skausmingo tavo veido… Už vaikus, kur užgimt grynakraujais turės…  Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų… Už tai, kad nesaugojau tavo delnų dovanos…MAN DUOTAS KŪNAS, VISAS DOVANŲ

 

PRO MIGLAS SKAUSMINGO TAVO VEIDO…

 

UŽ VAIKUS, KUR UŽGIMT GRYNAKRAUJAIS TURĖS… 

 

PRIIMKI DŽIAUGSMĄ IŠ MANŲJŲ RANKŲ…

 

 

UŽ TAI, KAD NESAUGOJAU TAVO DELNŲ DOVANOS…

 
 B.Pasternakas. Poezijos apibrėžimas. Čia pabrėžta nagu… HamletasPOEZIJOS APIBRĖŽIMAS

ČIA PABRĖŽTA NAGU…

HAMLETAS                  

 O. Milašius.

Eil. Lietuva. Naktį sustojusi karieta. Lapkričio simfonija

LIETUVA

NAKTĮ SUSTOJUSI KARIETA

LAPKRIČIO SIMFONIJA

 H. Hesė (Hesse).

Stepių vilkas

STEPIŲ VILKAS 
 S. Nėris.

Diemedžiu žydėsiu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU

DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html

TU NUBUSI http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#tu_nubusi

SAULĖS KELIAS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#saules_kelias

VAKARAS JŪROJ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#vakaras_juroj

ALYVOS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#alyvos

BALTAS TAKELIS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#baltas_takelis

AŠ NENORIU MIRTI http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#as_nenoriu

SAULĖS KŪDIKĖLIS

http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#saules_kudikelis

BENAMĖS VARNOS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#benames

KAM TĄ VAKARĄ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#kam_ta_vakara

KAIP AŠARA http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#kaip_asara

VARNOS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#varnos

DĖDĖS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#dedes

NEPAŽĮSTAMAI DRAUGEI http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#nepazistamai

MAŽOJI MANO GEIŠA http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#mazoji

DVI DEŠIMTI SŪ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#dvidesimt_su

ŠĮ RUDENĮ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#si_rudeni

LAUKŲ NAŠLAITĖS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#lauku_naslaites

MANO VAIKELIS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#mano_vaikelis

KELEIVIS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#keleivis

EINAM

http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#einam

IŠĖJAI TU http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#isejai_tu

LŪPOS IŠBALĘ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#lupos_isbale

KAS ŽINOJO

http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/1.html#kas_zinojo

TĖVELIS MIEGA

http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html

MOTUTĖS AŠAROS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#motutes

SENELĖS PASAKA http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#seneles

ATLANTO NUGALĖTOJUI http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#atlanto

VISUR AŠ JĄ MATAU http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#visur

BERŽAI

http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#berzai

AMŽINAS KELEIVI http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#amzinas

RUDENIO ARIMUOS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#rudenio_arimuos

RUDENIO VIEŠKELIU http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#rudenio

SŪNUS PALAIDŪNAS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#sunus

LEDINĖJ DYKUMOJ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#ledinej

PABĖGUSI LAIMĖ http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#pabegusi

SAULĖS KRAUJAS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#saules

PAVASARIS KALĖJIME http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#pavasaris

AUDROS PAUKŠTIS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#audros

KLAJŪNĖLIS http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#klajunelis

ANT LAUKINIO ŽIRGO http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#ant

1.         BANGŲ BARAMI

2.         http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#bangu

3.          

4.         PRAKEIKIMAS

5.         http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#prakeikimas

6.          

7.         NAKTĮ NYKIĄ

8.         http://www.antologija.lt/texts/48/tekstas/2.html#nakti

http://www.antologija.lt/texts/48/main_l.html

http://www.antologija.lt/texts/48/autor_l.html

 

 

 

 

 

 

 

 

B. Brazdžionis. Ženklai ir stebuklai

 

 

 

ŽENKLAI IR STEBUKLAI 

SULAMITA

http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html

KRISTAUS PAIEŠKOJIMAS http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#kristaus

PASKUTINIS LAPAS http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#paskutinis

o           REGĖJIMAS

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#regejimas

o            

o           PAVASARIO VARPAI

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#pavasario

o            

o           PROCESIJA Į KRISTŲ

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#procesija

o            

o           BETHLEHEM

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#Bethlehem

o            

o           JAVŲ ALEGORIJA

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#javu

o            

o           KELEIVIAI

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#keleiviai

o            

o           MOTINAI

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#motinai

o            

o           DIENOS

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#dienos

o            

o           MŪSŲ METAI

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#musu

o            

o           UGNINIS STULPAS

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#ugninis

o            

o           ATEITIES PAVEIKSLAS

o           http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#ateities

o            

o                UGNIAVIETĖ UŽGESO http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#ugniaviete

RUBAJATAI http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#rubajatai

o                BENAMĖ PAUKŠTĖ

o                http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#bename

o                 

o                MALDA GIRIOJ

o                http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#malda

MĖNULIO SPINDULY http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#menulio

VAKARO KAMELIJA http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#vakaro

TOLIMAS KAIMAS http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#tolimas

LIETUVOS MOTINA

http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#lietuvos

JAUNYSTĖS VAINIKAS http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#jaunystes

ŽENKLŲ PSALMĖ http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#zenklu

VALSAS MISERERE http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#valsas

GIRKITE DIEVĄ

http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#girkite

PRELIŪDAS Į KRISTAUS GYVENIMĄ http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#preliudas

BALTO BALANDŽIO MĮSLĖ http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#balto

NELAIMINGI MIESTAI http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#nelaimingi

ŽMOGAUS STEBUKLAS http://www.antologija.lt/texts/41/tekstas/04.html#zmogaus

 

http://www.antologija.lt/texts/41/main_l.html

http://www.antologija.lt/texts/41/autor_l.html

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 A. Miškinis.

Varnos prie plento

 

VARNOS PRIE PLENTO

DAUG IŽO UPĖM PRAŪŽĖ… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html

YRA TOKIA DAINA

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html

DAINA AGONIJOJ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#daina

TAIP GERA BŪTŲ PAGYVENT BE RŪPESČIO… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#taip

APATIŠKAS RUDUO http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#apatiskas

EILĖRAŠTĮ DREBANČIOM RANKOM… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#eilerasti

PRAJOJO VAKARAS ANT ŽVAIGŽDŽIŲ PULKO… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#prajojo

LEGENDA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#legenda

UŽ KLOJIMO SAULĖ PRAKIRPO PILKĄ SKLIAUTĄ…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#uz

KAIP SNIEGAS, KAIP ŽIEDAI, KAIP MUZIKA… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#kaip

ŽODŽIAI IŠ LAUKO http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#zodziai

VYŠNIOMS ŽYDINT http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#vysnioms

TOKS NUOGAS, TOKS NUOGAS RUDUO…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#toks

RUDENS VAKARAS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#rudens

KO KRISTUS ŽODŽIAIS VERKĖ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#ko

AŠ NEGALIU IŠPASAKYT… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#as

AGONIJA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#agonija

ATAPLEŠKA ATAŠNARA PAVASARIS…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/01.html#atapleska

LIETUVA !

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html

RUDUO

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#ruduo

ŽIEMA

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#ziema

TAUTIŠKA DAINA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#tautiska

LIAUDIES DAINOS EILĖRAŠTIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#liaudies

BALADĖ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#balade

SUDIE, ŽALIOJI LIETUVA…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#sudie

IŠĖJO DIEVAS KAŽI KUR… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#isejo

LAIMĖ RUDENINIAME PALTE http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/02.html#laime

AŠ TAVE NORĖJAU IŠNEŠTI IŠ RUDENIO… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html

MELODEKLAMACIJA

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#melodeklamacija

SAULĖ ŽEMĖN BĖRĖ ŠIMTĄ SPINDULIŲ… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#saule

SUPK, LINGUOK, PARUGE, VAKARO ARIJĄ… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#supk

NEBEŽINAU, KAS DAROS… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#nebezinau

DAINA APIE SAULĖTUS NAMUS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#daina

BE DEDIKACIJOS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#be

PRIEŠINGAIS KELIAIS

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#priesingais

LAIMINGA MEILĖ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/03.html#laiminga

KŪČIŲ VAKARO PASAKA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html

PEIZAŽAS

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#peizazas

PAVASARIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#pavasaris

PAS TĖVĄ, AUKŠTAIČIUOSE… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#pas

LINKSMAS EILĖRAŠTIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#linksmas

VĖLYBAS PAVASARIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#velybas

SIDABRO NUOTRUPA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#sidabro

DAINELĖ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#dainele

RUGSĖJIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#rugsejis

VAI, TAI BUS MAN ŠĮ VAKARĄ GERA…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#vai

PER PARUGES, PER VASAROJŲ… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#per

IŠTRAUKA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#istrauka

NEBE PIRMA MEILĖ http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#nebe

JUOKIAS VAKARAS PO MIESTĄ… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#juokias

TIKRAI SAKAU… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#tikrai

IRONIJA http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#ironija

GEGUŽIS LAKŠTINGALOM PLŪDOS… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#geguzis

IMPROVIZUOJA RUGIAI http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#improvizuoja

ŽIEMOS NAKTIS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#ziemos

METALINIS VARNAS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#metalinis

PĖSTININKAI http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#pestininkai

ŽALIŲ RŪTŲ LIETUVOJE http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/04.html#zaliu

KAŽIN AR ATMENA EMILIJA… http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html

ŽALIOJO ILGESIO ŽODŽIAI http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html#zaliojo

PAVASARIS BE MANĘS http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html#pavasaris

FLIRTUOJA VASARA

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html#flirtuoja

ŽALIA IR ŽALIA! NUOBODU BAISIAI…

http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html#zalia

VASARA BAIGIASI http://www.antologija.lt/texts/44/tekstas/05.html#vasara

 

http://www.antologija.lt/texts/44/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/44/main_l.html

 A. Vaičiulaitis. Vidudienis kaimo smuklėje 

VIDUDIENIS KAIMO SMUKLĖJE

 
S. Nėris.

Prie didelio kelio

 

 

 

 

PRIE DIDELIO KELIO

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html

MAIRONIUI

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html

AR ŽIBURĖLIS LAUKS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#ar

JEI AŠ NESUGRĮŽTAU.. http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#jei

DAGILĖLIS

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#dagilelis

RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#rugsejo

VĖL SNIEGTI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#vel

ODISĖJA http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#odiseja

TROŠKULYS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#troskulys

KUR BALTAS MIESTAS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#kur

LAIŠKELIS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#laiskelis

AŠ TAU PAVYDŽIU http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#as

KAIP TAVE MYLĖTAU http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#kaip

NAMO

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#namo

PRIE ŠALTINIO http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#prie

ATEIK!

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#ateik

ŠIRVINTA

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#sirvinta

TOLIMAS SAPNAS

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/01.html#tolimas

PRIE DIDELIO KELIO http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html

PARTIZANAI MIŠKUOS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#partizanai

SAKALAI BROLELIAI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#sakalai

RUDENS NAKTYS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#rudens

VĖLINĖS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#velines

STEPĖS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#stepes

PUSNYS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#pusnys

UŽPUSTYTI KELIAI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#uzpustyti

DIDELIAM NAME http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#dideliam

BENDRAKELEIVIS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#bendrakeleivis

BETEISĖ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#beteise

SAVĘS AŠ GAILIUOS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#saves

PELĖDA

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/02.html#peleda

UŽ GYVYBĘ TU BRANGESNĖ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/03.html

LIETUVAI

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/03.html#lietuvai

KAS PRIESPAUDĄ ŠITĄ PAKELS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/03.html#kas

TĖVYNEI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/03.html#tevynei

MYLI TĖVIŠKĘ LIETUVIS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/03.html#myli

DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html

KODĖL TYLI ŽEMĖ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#kodel

LAKŠTINGALA NEGALI NEČIULBĖTI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#lakstingala

GRĮŽKIT http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#grizkit

AŠ SAKALĖLIS

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#as

VILTIS

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#viltis

SUGRĮŽIMAS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/04.html#sugrizimas

SAULYTĖ

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html

RUDENĮ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html#rudeni

DONELAITIS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html#donelaitis

ŽANDARAI IŠVEŽĖ MOKYTOJĄ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html#zandarai

NELAUKTOJI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html#nelauktoji

MOČIUTĖ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/05.html#mociute

LAUK MANĘS

http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html

TAVĘS AŠ LAUKIAU http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#taves

NEGĘSK, ŽIBURĖLI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#negesk

KĄ PASAKYTŲ MOTINĖLĖ http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#ka

VILNELE! http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#vilnele

PRIE STALINGRADO http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#prie

MES EILINIAI http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#mes

JŲ VELTUI LAUKS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#ju

VIRKDO VĖJAS http://www.antologija.lt/texts/49/tekstas/06.html#virkdo

 

http://www.antologija.lt/texts/48/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/49/main_l.html

 

B. Sruoga. Dievų miškas

 

  

DIEVŲ MIŠKAS

http://www.antologija.lt/texts/5/turinys.html

 

 

 

http://www.antologija.lt/texts/39/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/39/main_l.html

 

A. Škėma.

Balta drobulė

 

 

 

 

 

 

BALTA DROBULĖ

http://www.antologija.lt/texts/58/turinys_l.html

 

 

http://www.antologija.lt/texts/58/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/58/main_l.html

 

 A. Kamiu (Camus). Svetimas

 

SVETIMAS

 

 
 V. Mačernis. Metai (pasirinkti sonetai)

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

·              RUDENS SONETAI

·

·              4 [RUDUO. JAU ILGESIO GĖLĖ]  http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#4

7 [VIDUNAKTĮ DAŽNAI] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#7

12 [SAVO SIELĄ, ALKANĄ KAIP ŽVĖRĮ] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#12

13 [MES NEŽINOME KAM, BET GYVENTI] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#13

19 [ATEIK, NAKTIE, IR BŪKI MANO MYLIMA!] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#19

21 [MANO SIELA ŠIANDIEN SUNKIAI SERGA] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#21

25 [EINU, BET NEŽINAU, Į KUR NUEISIU]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/02.html#25

ŽIEMOS SONETAI

2 [PASIILGAU SAVO MYLIMOS DUKRYTĖS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#2

4 [AŠ BUVAU VISADA PER DAUG RIMTAS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#4

9 [GARSUS TOREADOR, MIRTIS BAISIOJI] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#9

10 DON JUAN http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#10

24 [BŪK, GYVENIME, MAN NETEISINGAS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#24

25 [MAN NERAMU. AŠ SAVO NERIMĄ BANDAU]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#25

28 [NORĖČIAU JUMS KAIP KNYGĄ NUO PRADŽIOS ATSKLEISTI]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#28

29 [NEATIMKI, DIEVE, IŠ MANĘS KLYDIMO TEISĖS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#29

31 [O BUVO METAI, GYVENAU KAIP NEREGYS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#31

34 [KIEKVIENĄ RYTĄ MYLIMA, PRAEIDAMA PRO MANO LANGĄ]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/03.html#34

PAVASARIO SONETAI

1 [DIDELI IR MONOTONIŠKI, IR ABEJINGI]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/04.html

3 [PRAEINANČIAM PASAULYJE PRAEISIU] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/04.html#3

VASAROS SONETAI

1 [ATLEISK, REŽISIERIAU, AŠ TAIP ESU IŠSEKĘS] http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/05.html

2 [IŠ VARGINANČIO TRIUKŠMO, GATVIŲ DULKINŲ IR SAULĖS]

http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/05.html#

PAVARGIMAS http://www.antologija.lt/texts/50/tekstas/10.html#pavargimas

http://www.antologija.lt/texts/50/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/50/main_l.html

 

http://www.antologija.lt/texts/50/turinys_l.html

RUDENS SONETAI (2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 24, 26)

ŽIEMOS SONETAI (1, 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20,. 21, 22, 23, 26, 27, 30, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43)

PAVASARIO SONETAI (2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10)

 

 V. MykolaitisPutinas.

Vivos plango

 

VIVOS PLANGO

 
 B. Krivickas. Pasirinkti eilėraščiaiRekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

RUDENIO LYGUMOSE

LAUKINIŲ ROŽIŲ ŠLAMESYS

VIENĄ VASARĄ

RUDENS MELODIJA

ŽIEMA

ŽIAURUSIS DIEVAS

DOVYDAS PRIEŠ GALIJOTĄ

 

 

 

 A. Miškinis. PsalmėsPSALMĖS

 

 
 D. Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros

 

 

LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS

 
 I. Meras.

Lygiosios trunka akimirką

 

LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ

 

 
 P. Levi.

Jei tai žmogus

 

 

JEI TAI ŽMOGUS

 

 
 K. Bradūnas. Pasirinkti eil.

 

  
 A. Nyka-Niliūnas. Orfėjaus medis (pasirinkti eil.)  
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A. Mackus. Neornamentuotos kalbos generacija (pasirinkti eil.)

 

 

 

 

 

 

NEORNAMENTUOTOS KALBOS GENERACIJA

ATSKLANDA

http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html

I [PABUDINTAS VIEŠPATIES ANGELO] http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#pabudintas

II [TAI ĮTAMPOS KUPINAS LAIKAS] http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#tai_itampos

LITANIJA http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#litanija

Į APVALIĄ SPALVĄ http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#i_apvalia

III [UŽ KIENO NUODĖMES] http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#uz_kieno

MALDA http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#malda

HERMETIŠKOJI DAINA http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#hermetiskoji

MELSKIMĖS, VASARA ARTINAS http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#melskimes

POKALBIS SU MIRUSIAIS VAIKAIS http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#pokalbis_su

POKALBIS APIE NEGYVŲJŲ GIMIMĄ http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#pokalbis_apie

DVI GRUBIOS VARIACIJOS IŠKANKINTAM PLOTUI http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#dvi_grubios

VINJETĖ http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#vinjete

IV [ATSIŲSK SOPULINGĄ RAUDĄ] http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#atsiusk

LIAUDIŠKOJI http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#liaudiskoji

HERMETIŠKOJI DAINA SU REFRENU http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#refrenu

V [LĖTAIS VAKARAIS] http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#letais

Į TOBULĄ ĮTAMPĄ http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#i_tobula

UŽSKLANDA: REČITATYVAS IR ŠAUKSMAS

http://www.antologija.lt/texts/54/tekstas/05.html#uzsklanda

 

http://www.antologija.lt/texts/54/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/54/main_l.html

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 K.Ostrauskas. Gyveno senelis ir senelė

 

 

GYVENO SENELIS IR SENELĖ

 

 
 S. Beketas (Beckett). Belaukiant Godo.BELAUKIANT GODO 
Just. Marcinkevičius. Mažvydas. Pasirinkti eilėraščiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

MAŽVYDAS

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

RINKTINĖ AMŽINO RŪPESČIO PIEVA:

MOČIUTĖS MŪSŲ

ANAPUS NEMUNO

SENA ABĖCĖLĖ

GYVENIMAS

NEŠI MANE ARČIAU SAVĘS, ŽEMELE…

DU EILĖRAŠČIAI

KAD GIEDOČIAU TAVE

NUSILENKIMAS ŽOLEI

IŠVADA

PASIGAILĖJIMO ARBA VĖLINIŲ SONETAS

LOPŠINĖ GIMTINEI IR MOTINAI

EILĖRAŠČIO ARTĖJIMAS

AMŽIAUS PABAIGA, V

DIENA ATRIŠTOM AKIM (1989 M. VASARIO 16-OJI)

ANT VASAROS KAKLO ŠERMUKŠNIAI JAU NOKSTA

DĖKOJIMAS UŽ RUDENINĮ SAULĖS SPINDULĮ

…APGRAIBOMIS, PRIE ŠULINIO SENO PASILENKIAU…

 

 
M. Katiliškis. Miškais ateina ruduo

 

 

MIŠKAIS ATEINA RUDUO

http://www.antologija.lt/texts/59/turinys_l.html

 

http://www.antologija.lt/texts/59/autor_l.html

http://www.antologija.lt/texts/59/main_l.html

J. Aputis. Keleivio novelės (pasirinkti apsakymai)

 

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

KELEIVIO NOVELĖS:

VAKARĖJANT GRAŽIOS DOBILIENOS

 

LIDIJA SKOBLIKOVA IR TĖVO ŽINGSNIAI

 

ĮVEIKTI SAVE

 

ŠŪVIS PO MARAZYNO ĄŽUOLU

 

UŽŠALUSIOS SKULPTŪRŲ AKYS

 

KELEIVIO NOVELĖS:

IŠLAUKIMO MOMENTAS

http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/aputis/keleivio.htm#momentas

NESMAGU, KAD LIEKAT VIENAS

http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/aputis/keleivio.htm#liekat

BE PAVADINIMO

http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/aputis/keleivio.htm#be

S. Geda. Pasirinkti eilėraščiaiRekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

RINKTINĖ MOKYKLAI GEDIMINO VALSTYBĖS FRAGMENTAS:

LIETUVOS ATSIRADIMAS

ARKLYS SIŪBUOJA ŽALIĄ HORIZONTĄ…

BUVAU Į LIETUVĄ IŠĖJĘS…

POEMA „STRAZDAS“ (DALIS „ŽEMĖS ARIMAS“)

JOTVINGIŲ ŽEMĖ

POEMA ‚DELČIA RUDENĖ DEIVĖ“ (III DALIS)

 POEMA „BILHANA“ (I PYNĖ)

POEMA „NAKTIES ŽIEDAI“ („VIEŠPATIES ROŽIŲ ILGESYS, SEPTYNEILIS APIE NEBYLIĄJĄ PRAPULTĮ)

TRIEILIAI BIRŽELIO NAKTĮ

CIKLAS „MAIRONIO MIRTIS

GIESMĖ APIE PASAULIO MEDĮ

GIESMĖ APIE GIMTĄJĄ PIRKIĄ

GIESMĖ APIE ŠVENTĄJĄ LIETUVOS UPĘ

SONETAS ANDRIUI VIŠTELIUI

SONATA

GEDIMINO VALSTYBĖS FRAGMENTAS

HIMNAS LAUKŲ KROSNELEI

 

 
 V. Mykolaitis-Putinas.

Būties valanda. Langas

  
 E. Mieželaitis. Žmogus

 

  
 K. Saja.

Mamutų medžioklė

 

  
 Č. Milošas

(Cz. Miłosz).

Isos slėnis

  
 R.Granauskas.

Su peteliške ant lūpų

 
 B. Vilimaitė. Papartynų saulė

 

 
 M. Martinaitis. Pasirinkti eilėraščiai

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

SEVERIUTĖS RAUDA

 

KVAILUTĖS ONULĖS RAUDA

http://rugelis.night.lt/martinaitis/eilerasciai.htm

 

KAIP KUKUTIS PROTĄ ATGAVO

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2601-marcelijus-martinaitis-kukucio-balades.html

 

 

NAKVYNĖ PAS ŽEMAITĮ KUKUTĮ

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2601-marcelijus-martinaitis-kukucio-balades.html

 

NEŽINOMO DAILININKO PAVEIKSLAS

 

PRISIMINIMAS (SERBENTA)

http://rugelis.night.lt/martinaitis/eilerasciai2.htm

 

PASKUTINIS ATSISVEIKINIMAS SU KUKUČIU

 

KUKUTIS MUŠA SAVO MIRTĮ

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2603-marcelijus-martinaitis-toli-nuo-rugiu.html

 

KUKUČIO APSILANKYMAS VILNIUJE

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2600-marcelijus-martinaitis-kukucio-balades.html

 

KUKUTIS NORI PAMATYTI TĖVYNĘ

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2601-marcelijus-martinaitis-kukucio-balades.html

 

TVANAS

 

AŠARA, – DAR TAU ANKSTI

 

MANO ŽEMĖ SULAUKĖ AMNESTIJOS

 

KAI SIRPSTA VYŠNIOS SUVALKIJOJ

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2602-marcelijus-martinaitis-tie-patys-zodziai.html

 

SUTARTINĖ

 

IŠLEISTUVIŲ NUOTRAUKA ALEKNYNĖS MOKYKLOJE

 

PRISIMINIMAS (PASERBENTY GIEDANT MOJAVAS)

 

DAINA APIE SMURTĄ

 

DAINA APIE NEPARAŠYTĄ EILĖRAŠTĮ

 

K. B. MARGARITAI APIE VIRTUALIĄ TIKROVĘ

http://www.tekstai.lt/component/content/article/2639-marcelijus-martinaitis-kb-itariamas.html

 

 

http://rugelis.night.lt/martinaitis/biografija.htm

http://rugelis.night.lt/martinaitis/nuotraukos.htm

 J. Strielkūnas.

 

  
 T. Venclova.  
 V. P. Bložė. Pasirinkti eilėraščiai  
 Č. Milošas. Pasirinkti eilėraščiai Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 MANO TĖVYNĖJE

CAMPO DI FIORI

MITTELBERGHEIM

NIEKAD TAVĘS, MIESTE

ŽUVIS

VALANDA

RUE DESCARTES

FILOLOGIJA

SODYBA

LANKA

 

 
 J. Brodskis. Vaizdas į jūrą (eil. Sustojimas dykumoje. Nuo pakraščių į centrą. Lietuviškas diverstismentas. Kalba Sorbonoje)

 

SUSTOJIMAS DYKUMOJE

 

NUO PAKRAŠČIŲ Į CENTRĄ.

 

LIETUVIŠKAS DIVERTISMENTAS

 

KALBA SORBONOJE

 

 
 K. Skujeniekas (K.Skujenieks).

Aš esu toli viešėjęs (eil. Vėlė. Saga. Lyguo. Pakerėtas žilvitis. Tai maža tėvynė mano. Aš būsiu kaip parke suolas)

VĖLĖ

 SAGA.

LYGUO

PAKERĖTAS ŽILVITIS

 TAI MAŽA TĖVYNĖ MANO

 AŠ BŪSIU KAIP PARKE SUOLAS

 
 J. Degutytė. Šiaurės vasaros

 

Eil. ŠIAURĖS VASAROS

http://www.antologija.lt/texts/57/tekstas/02.html#siaures

http://www.antologija.lt/texts/57/autor_l.html
 Liūnė Sutema. Badmetis. 

BADMETIS

 
 V. Šimborska (W. Szymborska). Poezijos rinktinė (eil. Pašnekesys su akmeniu. Po viena žvaigždele. Gyvenimo aprašymas. Galimybės. Katinas tuščiam bute)

 

PAŠNEKESYS SU AKMENIU

 

PO VIENA ŽVAIGŽDELE

 

GYVENIMO APRAŠYMAS

 

GALIMYBĖS

 

 KATINAS TUŠČIAM BUTE

 

 
 J. Vaičiūnaitė. Pasirinkti eilėraščiaiRekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

FUNIKULIERIUS

KAVINUKAS SU PASTORALĖM

ATEIS SEKMADIENIS

UŽSIDEGA KAVINIŲ UGNYS

VILNIUS. MIESTO VARTAI

SAULĖGRĄŽA

IZO ROŽĖS

KANONAS BARBORAI RADVILAITEI

SENOS FOTOGRAFIJOS

STACCATO

TRYS GULBĖS

KADRILIS

GELTONI NAMAI SU VERANDOM

SNIEGO GNIŪŽTĖS

 
 N.Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys 

UŽDRAUSTAS ĮEITI KAMBARYS

http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=475&sritis=rasytojai
 A. A. Jonynas. Nakties traukinys 

NAKTIES TRAUKINYS

 

http://www.tekstai.lt/component/content/article/1376-antanas-a-jonynas-nakties-traukinys.html

IR RYTAS PATEKA RAUDONAS
IMPERATYVAS
TUŠČIAS PLENTAS
SAVIŽUDIS. APOLINERO PARAFRAZĖ
NUODINGA ŽOLĖ
NEGYVAS BALANDIS BIBLIOTEKOS BALKONE
AŠ IŠMOKAU NERĖKTI TAMSOJ
NEGYVAS BALANDIS BIBLIOTEKOS BALKONE
ATDARAS VAKARAS

ŠIANDIEN ŠVENTIEJI YRA JAU IŠMIRĘ

AŠ NETIKIU ŠIS MIESTAS NEPRASMEGS

TYLA
VARIO MONETŲ RINKĖJAS

 
 A. Marčėnas. Eilinė (pasirinkti eilėraščiai)

 

Rekomenduojami privalomų autorių kūriniai:

 

KLAIDA

TAIP

ERŠKĖČIŲ KRŪMAS DŪZGIA

ŠITOJ ERDVĖJ PRIEŠ PAT UŽMINGANT

MANO NERIS

GRUODIS

METAI BE ŽIOGO

http://minciu-pasaulis.net/eilerasciai.php?text=20

RADAUSKO NUŽUDYMAS

SIAURUKAS ČIA SUKA Į SAULĘ

ŽIEDLAPIS KRIS Į TENAI

VIDURNAKTIS

PLIKLEDIS KATEDROS AIKŠTĖJE

SECOND HAND

ĮTAKOS

DU BANDYMAI

BEVEIK LIGI ŠVENTOSIOS

KARTAIS ABEJOJU AUTORYSTE

REGNUM MMIII

MAXIMA

KONTAKTAI.

http://www.tekstai.lt/buvo/metai/200701/uzsimerk.htm
 D. Kajokas. MeditacijosMEDITACIJOS 
 

 

S. Parulskis. MirusiųjųMIRUSIŲJŲ
 G. Grajauskas. Kaulinė dūdelė (pasirinkti eilėraščiai)KAULINĖ DŪDELĖ 
 J. Kunčinas.

Tūla

TŪLA 
 R. Gavelis.

Jauno žmogaus memuarai

JAUNO ŽMOGAUS MEMUARAI 
 J. Erlickas.

Knyga

KNYGA 
 V. Juknaitė  Išsiduosi. BalsuIŠSIDUOSI. BALSU 
 D. Kalinauskaitė. Niekada nežinaiNIEKADA NEŽINAI 
 G. Radvilavičiūtė. Suplanuotos akimirkosSUPLANUOTOS AKIMIRKOS
 Ch. L. Borchesas (J. L. Borges). Smėlio knygaSMĖLIO KNYGA 
 M. Ivaškevičius. Madagaskaras

 

MADAGASKARAS

 

 

Parengė Daiva Binkienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė

Pasidalinti puslapiu: