Skip to main content

Straipsniai ir aktualijos47

Kaip surasti švietimo kūlgrindas tik per kęsus šokinėjant?

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Šis pavasaris skverbiasi šalčiu ne tik dėl retokai pasirodančios saulės. Šis pavasaris punktyrais veda ribas tarp visai kitokiu principu vykstančio susiskaldymo. Visuomenėje ribos brėžiamos ne tik įprastu gyvenamosios vietos (miestiečiai/kaimiečiai), politinių pažiūrų valstiečiai/landsbergininkai/darbiečiai…), profesijų (verslininkai/mokytojai/menininkai…) pagrindu, bet ir visiškai nauju, padiktuotu šių dienų realijų: vakcinininkai/antivakseriai, stambulininkai/antistambulininkai, karantino besilaikantys/antikarantininkai, jakubauskininkai/jurkutininkai, zingerininkai (?) ir t.t..

Skaityti daugiau:  https://l.facebook.com/l.php?u=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fnuomones%2F3%2F1386336%2Flilija-bruckiene-kaip-surasti-svietimo-kulgrindas-tik-per-kesus-sokinejant&h=AT3N8SS_GZWfaUgIYHT1gZxWhCShxvUOtRdolB_UrGRtzfwHqfYPo3Ble9FuTrrmzUmSymOCXRno5eX1JEcP_4dfOm1XWiItmRKiqvzgXdikUCRht4Tnss27Ii3ELAqWxLPQ&s=1

Vertinimo gairės prisidės prie vienodo požiūrio į rašinių vertinimą. NŠA pasirengimo VBE pagalbos priemonių paketas

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Nacionalinė švietimo agentūra parengė lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires, skirtas lietuvių kalbos ir literatūros brandos – valstybinio ir mokyklinio – egzamino rašiniams vertinti. Siekiant vienodo požiūrio į rašinių vertinimą, siūloma jomis remtis vertinant ir dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimo rašinius.

Lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires pristatė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, komentavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Irena Kanišauskaitė ir Daiva Stukienė.

Konsultaciją galite peržiūrėti   https://www.facebook.com/nsa.smm

Gimtoji lietuvių kalba labiau panaši į pasakų podukrą

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

„Kalbos vartojimo ugdymo turinys kai kuriose klasėse glumina savo apimtimis – ten ne mokytojo reikės, o chirurgo, kuris nuimtų skalpą ir sugrūstų visą informaciją į galvą – kitaip tikrai nieko nespėsime, lėksime per temas su vėjeliu“, – apie gimtosios lietuvių kalbos mokymą sako Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene

Skaityti daugiau: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-gimtoji-lietuviu-kalba-labiau-panasi-i-pasaku-podukra?fbclid=IwAR1bE8RTXyDGxxb0V3fQzpvCF-MbjzbKJF7lEaCfyRTc1ZoPpmPea51CRyc

Dešimt balų. Kodėl valstybinis lietuvių kalbos egzaminas tapo panašus į loteriją?

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.

Jaunųjų filologų konkursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.

Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.

Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.

Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?

Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau klausykitės: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000143213/desimt-balu-kodel-valstybinis-lietuviu-kalbos-egzaminas-tapo-panasiu-i-loterija?fbclid=IwAR18y0F4oMpoXbTOQLo9KldnpTolE_FuChSqKNX37Ja6iM49woqlhsxLGo4

Nuotolinio darbo realybė – judesio daug, pagalbos mažai

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Apie nuotolinio mokymo sukeltas problemas, didžiausius iššūkius, kokios pagalbos sulaukė mokytojai staiga pasikeitus ugdymo procesui kalbamės su Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene.

 

 

Skaityti daigiau:  https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-nuotolinio-darbo-realybe-%E2%80%93-judesio-daug-pagalbos-mazai?fbclid=IwAR2HOuD_8qEdhdxyozBujLEpDHli0hqczn8TTXSCSwq9qYYoHwRJXp-RJ-Q#.YDVe0oZoASQ.facebook

Nuotolinis mokymasis ir gyvenimas žvilgt/brūkšt ritmu

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Mokyklos gyvena nuotolinio mokymosi ritmu ir joms greitu laiku negresia sugrįžti į kitokį. Bent jau pagrindinėms ir gimnazijos klasėms. Virtualioje erdvėje sklando įvairių nuomonių, bet aišku viena – kaip mes besugalvotume reguliuoti srautus, neišleisti / išleisti per pertraukas vaikus iš kabinetų – visa tai kaip pleistras, kai yra atviras lūžis. Todėl nuotolinis kol kas vienintelė išeitis.

Tačiau visuomenėje vis netyla diskusijos apie tai, ar deramai mokytojai veda pamokas, ar tik šita karta nebus prarastoji, nes nieko neišmoks, ar tėveliai, padedantys vaikams, verti mokytojų algų, ar išvis tie mokytojai ką nors veikia ir t.t.

Skaityti daugiau: https://www.atviraklaipeda.lt/2021/01/23/nuotolinis-mokymasis-ir-gyvenimas-zvilgt-brukst-ritmu/?fbclid=IwAR0Yvwp3yIS6lf3U2edPpMnisUuf44HVaUBmp4V0X5ij0j-BchGsT9LrRyk

Tai kokios lietuvių kalbos ir literatūros norime?

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Dabar atnaujinamos visų dalykų mokymo mokykloje programos. Bene daugiausia diskusijų kyla, kokia turi būti lietuvių kalbos ir literatūros programa. Prie jos kūrimo vienaip ar kitaip prisidedantys lituanistai dažnai jaučiasi kaip karo lauke. Vieni iš jų teigia, kad sudarant programą svarbiausia perduoti tautinį pasakojimą, saugoti lietuvių kultūrą, o kiti pirmiausia kalba apie skaitymo malonumą, dėmesį kiekvienam vaikui. Susiklosčiusi situacija primena estetiniuose posūkiuose vykusias diskusijas apie literatūros vertės kriterijus. Tik dabar nesiginčijama, kas yra gera literatūra, kas ją daro vertingą, kiek ją veikia kintantis gyvenimas. Tiesiog be jokių skaitymo įpročių tyrimų, remiantis intuicija ar, dar blogiau, pasidavus ambicijoms įtvirtinti savo poziciją švietimo politikos lauke, kovojama, kokią literatūrą turi skaityti Lietuvos mokiniai.

Nors dėl nusivylimo švietimo sistema ir konstruktyvių diskusijų trūkumo mokykline lituanistika besidominčių kultūrininkų gretos mąžta – emocinė atmosfera kaista. Norėtųsi, kad pagaliau būtų atsiribota nuo jausmų ir pradėta kalbėti, ko iš literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikimasi mokykloje. Tikimės, kad šie klausimai ir atsakymai į juos taps impulsu tokiai diskusijai, juoba kad jie susiję su mūsų vaikų, anūkų, taigi apskritai šalies ateitimi.

 

Skaityti daugiau: https://l.facebook.com/l.php?u=https%3A%2F%2Fliteraturairmenas.lt%2Fpublicistika%2Ftai-kokios-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-norime%3Ffbclid%3DIwAR1dgSaNZmwHW9V8RPvD-qHB1kD-zW8Z5-j7E85b3xKx6mUhwTCJGkkkdmA&h=AT2ecjGrj5kGcISMq02eLVV1Y9xCuZT66kM6sEDAzDE0PloLveyMlu5qDDWqAlCyw2w39GerwXGsccMrFc0fPbuzn-lpFb6_zdET4B4MqpDNrhH3w28wlSjrh7uoCrfvr9gUZA

Fotonovelių konkursas „Mėlyno sapno svajinga šalis“ pagal poeto „Metų“ sonetus

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Gerbiami kolegos lituanistai,

Telšių Žemaitės gimnazija, kaip ir visa Lietuva, birželio mėnesį minės poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines. Kviečiame Jūsų mokinius dalyvauti trumpųjų fotonovelių konkurse „Mėlyno sapno svajinga šalis“ pagal poeto „Metų“ sonetus.

Jums gali būti naudinga ši medžiaga: Vaizdo ir teksto koegzistencija | Diena.lt

arba    RAŠYTOJAI.LT – Literatūros Kultūros Platforma (rasytojai.lt)

Paulius Gritėnas. Berniukams – mezgimo vadovėlis, mergaitėms – Plutarchas

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Mano dėstytojas ir vienas žymiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris yra pasakęs: „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas. Nes Plutarchas auklėjo ištisas Vakarų Europos kartas. Ir auklėjo pavyzdžiais.“ Bet aš su juo nesutinku.

Skaitykite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/berniukams-mezgimo-vadovelis-mergaitems-plutarchas?fbclid=IwAR1aab9wVqLzwZX3WuNEdrC7dixKY1VE1U443Z2f10XCDCImzan1ZXnbous

Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2020“

By Straipsniai ir aktualijosNo Comments

Knygos konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ – jau penkioliktasis.  Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos iniciatyva pirmasis surengtas 2006 metais. Tradiciškai konkursai prasidėdavo metų pabaigoje, o finalinis renginys – nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas – Vilniaus knygų mugės išvakarėse. Šiais metais viskas vyks šiek tiek kitaip.

Knygos konkurse dalyvaujančių knygų pristatymai – susitikimai su autoriais ar leidėjais – pradedami jau gruodžio 17 d., šį ketvirtadienį, o konkurso finalinis renginys nukeliamas į balandžio pabaigą.

Pirmasis renginys įvyks gruodžio 17 d. 17 val. Bus pristatoma Lilijos Bručkienės knyga „Be 5 minučių prestižinė“. Tai leidinys, kuriame parodomos mūsų švietimo žaizdos. Aprašomi 2018 metų streiko, kurio metu pedagogai trims savaitėms apsigyveno LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, įvykiai.

Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos Youtube kanale, nuoroda: https://youtu.be/o1J7ZMdTS90

Knyga yra konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ nominantė.

Balsavimo pradžia bus paskelbta po karantino.