Į švietimo kalną, rodos, pagaliau įritintas Sizifo akmuo. Patvirtintos naujos bendrojo ugdymo programos, pagal kurias mūsų vaikai turėtų mokytis bent artimiausią dešimtmetį. Tačiau kaip mituose, taip ir gyvenime. Nespėjus pasidžiaugti nuveiktu darbu, akmenį tenka ritinti darkart, tik šįkart tai – skaitmeninis ugdymo turinys…
Daugiau skaitykite: https://www.bernardinai.lt/skaitmeninis-sizifo-akmuo-svietimo-sistemoje/?fbclid=IwAR0-J_YtRp7Dc9UpXpvIuriNWjlESfNLmT00LVMEPuCpFgfxsa0kpCKtwd0
Jau turbūt visiems įkyrėjo kalbėti apie švietimo reformas. Manau, kad atėjusi nauja politinio pasitikėjimo komanda, kuri išdrįstų tiesiog ketverius metus analizuoti, tyrinėti ir reflektuoti, kokie procesai (ne)pavyko mūsų sistemoje, būtų pati sąmoningiausia, įžvalgiausia, labiausiai iš tiesų švietimo ateitimi besirūpinanti.
Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1826848/lilija-bruckiene-i-svietimo-pokycius-vel-kaip-pliki-i-dilgeles
Nerimą ir net teisinius ginčus įskėlę užsienio autoriai išbraukti iš 11 ir 12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projekto privalomų autorių sąrašo. Čia nebeliko Williamo Shakespeare`o, Johanno Wolfgango Goethe`ės, Albert`o Camus, Franzo Kafkos. Šie kūrėjai buvo vieninteliai užsienio rašytojai programoje. Nacionalinė švietimo agentūra ramina, kad projektas dar gali keistis.
Ruduo, atėjęs su pažadu bet kuriuo atveju kiek įmanoma ilgiau palikti kontaktinį mokymą, įsibėgėja. Kaip ir pandeminė situacija. Iš jos yra ko pasimokyti. Ir visų pirma realaus, ne imitacinio plano, realiai įgyvendinamų, ne imitacinių veiksmų. Nes tik popieriuje prasmingos priemonės iškart smogia padidėjusiu visuomenės nesusikalbėjimu. Todėl visi kartu turėtume stengtis, kad to būtų kuo mažiau.
Sakoma, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Gal tuo vadovaudamiesi švietimo valdininkai ir inicijuoja visokias permainas. O gal pareina įvairūs projektai, o su jais ir pinigų srautai, kuriuos reikia greitai greitai įsisavinti. O gal iš tiesų ateina užsakymas ,,iš viršaus“ – LAIKAS. PRADEDATE. Tik tada reikėtų išsiaiškinti, kas tas ,,viršus“, nes panašu, kad tai ne kas ketverius metus besikeičianti politinė valdžia.
„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.
Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas”, – taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.
Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.
Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?
Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.
Visą laidą klausykite: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000144769/desimt-balu-ar-ir-toliau-mokysime-vaikus-akademinius-sunkumus-deti-i-grabus-laidoti-mokyklos-kieme-o-pavasari-iskasus-sudeginti
Šis pavasaris skverbiasi šalčiu ne tik dėl retokai pasirodančios saulės. Šis pavasaris punktyrais veda ribas tarp visai kitokiu principu vykstančio susiskaldymo. Visuomenėje ribos brėžiamos ne tik įprastu gyvenamosios vietos (miestiečiai/kaimiečiai), politinių pažiūrų valstiečiai/landsbergininkai/darbiečiai…), profesijų (verslininkai/mokytojai/menininkai…) pagrindu, bet ir visiškai nauju, padiktuotu šių dienų realijų: vakcinininkai/antivakseriai, stambulininkai/antistambulininkai, karantino besilaikantys/antikarantininkai, jakubauskininkai/jurkutininkai, zingerininkai (?) ir t.t..
Nacionalinė švietimo agentūra parengė lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires, skirtas lietuvių kalbos ir literatūros brandos – valstybinio ir mokyklinio – egzamino rašiniams vertinti. Siekiant vienodo požiūrio į rašinių vertinimą, siūloma jomis remtis vertinant ir dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimo rašinius.
Lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires pristatė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, komentavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Irena Kanišauskaitė ir Daiva Stukienė.
Konsultaciją galite peržiūrėti https://www.facebook.com/nsa.smm
„Kalbos vartojimo ugdymo turinys kai kuriose klasėse glumina savo apimtimis – ten ne mokytojo reikės, o chirurgo, kuris nuimtų skalpą ir sugrūstų visą informaciją į galvą – kitaip tikrai nieko nespėsime, lėksime per temas su vėjeliu“, – apie gimtosios lietuvių kalbos mokymą sako Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene
Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.
Jaunųjų filologų konkursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.
Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.
Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.
Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?
Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė
Naujausi Komentarai