Pristatomas video seminaras, kuriame dalinamasi patarimais apie šiuolaikinių literatūros tekstų pasirinkimo galimybes 12 kl. (https://youtu.be/6MzHjMUhMcQ).
Mindaugas Grigaitis pristato seminarų ciklą „Atgal prie esmės: atidaus skaitymo strategijos literatūros pamokose“. Cikle aptariamos metodinės priemonės, skirtos darbui pagal atnaujintas programas 5 ir 7 kl. (https://bit.ly/3BTcqCN) bei 9 kl. (https://bit.ly/3BVl97j).
Pirmiausiai rekomenduojame išklausyti vaizdo seminarus, kuriuose šios priemonės pristatomos, paaiškinama jų koncepcija. 5 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/33rFqIY9dRA; 7 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/AdS0naVv25E; 9 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/Vn1BOuCMRis
LKLMS siūlo išklausyti mokytojų eksperčių Lilijos Bručkienės ir Elvyros Kasperavičienės seminarą „Įgūdžiai, kurių reikia ne tik egzaminui. Kaip surasti aukso viduriuką pamokoje?“
Seminare pristatomi aktyvūs mokymo metodai, lavinantys kūrybiškumą, kritinį mąstymą, skatinantys savianalizės įgūdžius 5-12 kl. Lektorės, aptardamos įvairius integracinius projektus, veiklas netradicinėse erdvėse, analizuodamos grožinius kūrinius įvairiais pjūviais ir juos aktualizuodamos, padės tobulinti dalyko turinio tobulinimo, mokinių motyvavimo, mokymo(si) proceso valdymo įgūdžius, suprast, kaip lavinti kūrybiškumo kompetenciją.
Seminaro įrašą rasite čia: https://bit.ly/3hISgnt, o padalomąją medžiagą galima pasiekti paspaudus čia: https://bit.ly/3O2Ho02.
Mokytojos Lilijos Bručkienės pranešimas „45 minutės bėgimo – kaip atrasti laiko Parnasui?“, kuriame pristatoma, kaip aktyvinti neformalias veiklas ir padėti mokiniams pasiruošti kūrybiniams konkursams https://bit.ly/3DN5Goa
Noriu supažindinti su problemų sprendimu grįstu literatūros mokymu, kuris motyvuoja mokinių EGO sistemą, skatina jų kūrybiškumą, savarankiškumą, daug labiau įtraukia į pažinimo procesą nei akademinės pamokos. Aišku, kad mokiniai gebėtų savarankiškai kelti ir spręsti problemas, reikia turėti šiokį tokį įdirbį ne tik pačiam mokytojui (kartais net sukurti problemą tampa nelengvu iššūkiu), bet ir mokiniams išgyventi šio ugdymo(si) evoliuciją: nuo didesnės mokytojo pagalbos iki visiško savarankiškumo.
Skaidrėse turėtumėte matyti skirtumą tarp tradicinės ir problemų sprendimu grįstos pamokos, pateikiamos problemų rūšys ir jų pavyzdžiai. Šis ugdymas leidžia sieti klasikinę kūrinio medžiagą su modernesne arba su gyvenimu, su tais gebėjimais ir kompetencijomis, kurių reikės XXI a. gyvenančiam žmogui.
Įrašą norėtųsi pavadinti girdėta paskaitoje fraze: „Rašo ne ranka, o smegenys“.
Užkabino vienas Facebook‘o komentaras: „Šiuolaikinėj visuomenėj dailyraščio reikia mažiausiai. Septynmyliais žingsniais viskas kompiuterizuojama. Ir tai procesas, kuris atgal negrįš. Pasaulis keičiasi. Deja, užmarštin kartais nugrimzta net gražūs ir geri dalykai. Dabar tiek daug hiperaktyvių vaikų!“
Nedaug mūsų prisimena, kad mokykloje mokėsi dailyraščio. Jau kurį laiką gerokai apnikęs pratimų nurašinėjimas į sąsiuvinį, diktantų, atpasakojimų rašymas… Griebėmės testų, pratybų sąsiuvinių, mokiniai neįsiskaitydami gerai į tekstą įrašinėjo raides, dėjo skyrybos ženklus… Paskui kažkaip vieną dieną nustebome, kad krito mokinių raštingumas, suprastėjo rašysena, bet pasiguodėme, kad ateities žmogui apskritai neprireiks rašyti ranka (juk ir patiems užtenka mokėjimo baksnoti klaviatūros mygtukus pirštu). O gal net žmogaus mintis arba garsiai pasakytą tekstą kompiuteris sugebės „išversti“ į rašytinę kalbą?
Siūlau paklausyti Rusijos biologinių mokslų daktaro, profesoriaus, smegenų rūšiavimo idėjos autoriaus Sergejaus Saveljevo paskaitos „Kaligrafija ir smegenys“ (rusų kalba). Ji trunka apie 40 min., po jos mokslininkas atsakinėja į klausytojų klausimus.
Paskaitoje išgirsite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus:
Kodėl rašymas dailyraščiu pakelia mokinių pažangumą daugiau kaip 80%?
Kaip rašymas ranka įdarbina už akių, rankos, kaklo, galvos judesius atsakingus neuronus?
Kaip galima senatvėje išsaugoti ir pagerinti smegenų kraujotaką ir pabėgti nuo insulto, sumažinti Alzheimerio grėsmę?
Ar gali sudėtingiausias kompiuterinis žaidimas prilygti veiklai rankomis? O kaip grojimas pianinu ar kitu instrumentu?
Ar verta, norint stimuliuoti smegenis, gerti žaliąją arbatą ir kavą? Nuo kokio amžiaus?
Nuo kada vaikas turi pradėti mokytis, nes susiformavo smegenys? ….
S. Saveljevo paskaitą „Kaligrafija ir smegenys” rasite čia https://www.youtube.com/watch?v=SCtW0dMiEsM&feature=youtu.be&fbclid=IwAR3HDuZPjEudnvKT090Vkqxar1m_JnAsSjNspDnWGJdgUCO9WU6oOMQcq5Q&ab_channel=%D0%B8%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE%22%D0%92%D0%95%D0%94%D0%98%22
Kai kurių Lietuvos mokyklų mokytojai per pamokas naudojasi mąstymo žemėlapiais. Trumpai pristatysiu juos ir pateiksiu pavyzdžių, kaip juos galima panaudoti. Labiausiai jie tinkami struktūruoti surinktą informaciją, suprasti, kas didžiuliame informacijos sraute (tekste) yra svarbiausia.
Mąstymo žemėlapių sudarymas – pakankamai efektyvios mokymosi strategijos, leidžiančios susisteminti medžiagą, aiškiai ją išdėstyti, palengvinti įsiminimą. Aišku, išrinkti iš teksto reikalingą informaciją ir ją struktūruoti yra žemesniojo lygio mąstymo reikalaujantis gebėjimas, tačiau tolimesnis darbas su šia informaciją, pvz., lyginimas, detalesnis aplinkybių tyrimas, išvadų darymas, siejimas su kontekstu ir pan. leis pereiti į aukštesnį gebėjimų lygį. Jūsų tikslas bus pasiektas, jei mokiniai užduočiai atlikti savarankiškai pasirinktų tinkamiausią mąstymo žemėlapį.
Patirtis rodo, kad vis tiek atsiranda mokinių, kurie ir toliau savo užrašuose nori naudotis nuoseklaus, rišalus teksto konspektu nei žemėlapiais, tuomet reikėtų paieškoti argumentų ir įrodyti šių strategijų įvaldymo būtinumą J.
Iš visų pateiktų 8 mąstymo žemėlapių asmeniškai man mažiausiai naudingas paskutinis – tilto žemėlapis, nes analogijai kurti naudojuosi kita strategija.
Parsisiųsti Skaidres: Mąstymo žemėlapių panaudojimas lietuvių kalbos pamokose - N.Bartašiūnienė
Parsisiųsti PDF #1
Parsisiųsti PDF #2