Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.
Jaunųjų filologų konkursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.
Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.
Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.
Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?
Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ved. Jonė Kučinskaitė
Daugiau klausykitės: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000143213/desimt-balu-kodel-valstybinis-lietuviu-kalbos-egzaminas-tapo-panasiu-i-loterija?fbclid=IwAR18y0F4oMpoXbTOQLo9KldnpTolE_FuChSqKNX37Ja6iM49woqlhsxLGo4
