All Posts By

Nijole Bartasiuniene

Lilija Bručkienė. Kaip naiviam pasakų kvaileliui suprasti, kodėl švietimo sistemoje iki pamatų griaunami naudingi pastatai?

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Sakoma, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Gal tuo vadovaudamiesi švietimo valdininkai ir inicijuoja visokias permainas. O gal pareina įvairūs projektai, o su jais ir pinigų srautai, kuriuos reikia greitai greitai įsisavinti. O gal iš tiesų ateina užsakymas ,,iš viršaus“ – LAIKAS. PRADEDATE. Tik tada reikėtų išsiaiškinti, kas tas ,,viršus“, nes panašu, kad tai ne kas ketverius metus besikeičianti politinė valdžia.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1401148/lilija-bruckiene-kaip-naiviam-pasaku-kvaileliui-suprasti-kodel-svietimo-sistemoje-iki-pamatu-griaunami-naudingi-pastatai?fbclid=IwAR38L20VAKd1QQo3WDqeNIhQ1-vqWJm2tfMUHdx03Wkg3jNDJw6ClBdmRlk

Pasidalinti puslapiu:

Dešimt balų. Ar ir toliau mokysime vaikus akademinius sunkumus dėti į grabus, laidoti mokyklos kieme, o pavasarį iškasus sudeginti?

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.

Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas“, – taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.

Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.

Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?

Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.

Visą laidą klausykite: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000144769/desimt-balu-ar-ir-toliau-mokysime-vaikus-akademinius-sunkumus-deti-i-grabus-laidoti-mokyklos-kieme-o-pavasari-iskasus-sudeginti

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė. Kaip surasti švietimo kūlgrindas tik per kęsus šokinėjant?

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Šis pavasaris skverbiasi šalčiu ne tik dėl retokai pasirodančios saulės. Šis pavasaris punktyrais veda ribas tarp visai kitokiu principu vykstančio susiskaldymo. Visuomenėje ribos brėžiamos ne tik įprastu gyvenamosios vietos (miestiečiai/kaimiečiai), politinių pažiūrų valstiečiai/landsbergininkai/darbiečiai…), profesijų (verslininkai/mokytojai/menininkai…) pagrindu, bet ir visiškai nauju, padiktuotu šių dienų realijų: vakcinininkai/antivakseriai, stambulininkai/antistambulininkai, karantino besilaikantys/antikarantininkai, jakubauskininkai/jurkutininkai, zingerininkai (?) ir t.t..

Skaityti daugiau:  https://l.facebook.com/l.php?u=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fnuomones%2F3%2F1386336%2Flilija-bruckiene-kaip-surasti-svietimo-kulgrindas-tik-per-kesus-sokinejant&h=AT3N8SS_GZWfaUgIYHT1gZxWhCShxvUOtRdolB_UrGRtzfwHqfYPo3Ble9FuTrrmzUmSymOCXRno5eX1JEcP_4dfOm1XWiItmRKiqvzgXdikUCRht4Tnss27Ii3ELAqWxLPQ&s=1

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ Pratarmės ir lyrinės įžangos analizė

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Pamokoje keliamos ir sprendžiamos dvi problemos: pirma susijusi su realistų kūryboje dažnu autobiografiškumu, antra – su dialogiškumu. Pirmoje apysakos pamokoje, nagrinėjant pratarmę „Baltasai šešėlis“, stengiamasi suprasti, kodėl dominuoja liūdna, bet drauge ir šviesi nuotaika, kaip ji susijusi su paties rašytojo gyvenimo situacija. Analizuojamas vienas iš paskutinių laiškų, rašytų žmonos motinai (uošvienei), o po to pereinama prie grožinio teksto. Šiai probleminei situacijai sukurti galima pasitelkti amerikiečių rašytojo T. Vailderio pjesės „Mūsų miestelis“ siužetinę situaciją (ją rasite prie komentarų) ir klausimą, o ką veiktų jūsų mokiniai, jei sužinotų, kad liko gyvenimo labai nedaug…

Antra problema susijusi su dialogo dialogiškumu – ar skaitytojo-rašytojo ir Juozapoto pirmas susitikimas ir įvykęs dialogas yra dialogiškas. Siūlau suimprovizuoti ne tokią retą mokyklinę situaciją, kai kalbame klišėmis („Kaip gyveni?“ „Kaip laikaisi?“), nors tikslas – gauti nusirašyti namų darbus.

Pasidalinti puslapiu:

Vertinimo gairės prisidės prie vienodo požiūrio į rašinių vertinimą. NŠA pasirengimo VBE pagalbos priemonių paketas

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Nacionalinė švietimo agentūra parengė lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires, skirtas lietuvių kalbos ir literatūros brandos – valstybinio ir mokyklinio – egzamino rašiniams vertinti. Siekiant vienodo požiūrio į rašinių vertinimą, siūloma jomis remtis vertinant ir dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimo rašinius.

Lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų vertinimo gaires pristatė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, komentavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Irena Kanišauskaitė ir Daiva Stukienė.

Konsultaciją galite peržiūrėti   https://www.facebook.com/nsa.smm

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė: gimtoji lietuvių kalba labiau panaši į pasakų podukrą

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

„Kalbos vartojimo ugdymo turinys kai kuriose klasėse glumina savo apimtimis – ten ne mokytojo reikės, o chirurgo, kuris nuimtų skalpą ir sugrūstų visą informaciją į galvą – kitaip tikrai nieko nespėsime, lėksime per temas su vėjeliu“, – apie gimtosios lietuvių kalbos mokymą sako Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene

Skaityti daugiau: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-gimtoji-lietuviu-kalba-labiau-panasi-i-pasaku-podukra?fbclid=IwAR1bE8RTXyDGxxb0V3fQzpvCF-MbjzbKJF7lEaCfyRTc1ZoPpmPea51CRyc

Pasidalinti puslapiu:

Dešimt balų. Kodėl valstybinis lietuvių kalbos egzaminas tapo panašus į loteriją?

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.

Jaunųjų filologų konkursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.

Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.

Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.

Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?

Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau klausykitės: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000143213/desimt-balu-kodel-valstybinis-lietuviu-kalbos-egzaminas-tapo-panasiu-i-loterija?fbclid=IwAR18y0F4oMpoXbTOQLo9KldnpTolE_FuChSqKNX37Ja6iM49woqlhsxLGo4

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. Mokome interpretuoti analizės pagrindu. I. Šeiniaus Kuprelio sapnas

By Pagrindinis ugdymas, Pagrindinis ugdymas – Literatūra No Comments

Kodėl interpretaciją remiasi analize? Todėl, kad mokiniai dažnai suformuluoja savo įžvalgas, bet nemoka jų pagrįsti tekstu.

 

Kartais skaitant kūrinį ar ištrauką, jaučiama, jog išsiskiria viena, dvi ar trys pagrindinės meninio teksto struktūros. Reikėtų pasirinkti dominuojantį aspektą ar aspektus, kuriems paklūsta likusieji elementai. Šiuo atveju iš viso teksto (iš)renkami reikšminiai žodžiai ir grupuojami pagal pasirinktą(-us) aspektą(-us), o po to aptariami, interpretuojami, siejami su kontekstu. Dominuojantys analizės aspektai gali būti įvairūs: žanras, meninė kalba, tematika, problematika, vertybių sistema ir kt., bet dažniausiai ryškinamas vaizduojamo pasaulio modelis (erdvė, laikas, veikėjo/ lyrinio „aš“ situacija).

 

Tokiu atveju tekstas padalijamas į smulkesnes ištraukėles – segmentus, kurie dažniausiai skiriasi savo tematika. Chronologinė tų tekstų analizė bei interpretacija ir atskleidžia viso kūrinio (ištraukos) meninio pasaulio gelmę. Jei analizuojamas tekstas įkūnija priešybes: jų suvokimas ir aptarimas leis suvokti meninio pasaulio prieštaringumą, dinamiką. Tuomet siūlyčiau sudaryti priešybių (opozicijų) semantinius laukus.

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė: nuotolinio darbo realybė – judesio daug, pagalbos mažai

By Straipsniai ir aktualijos No Comments

Apie nuotolinio mokymo sukeltas problemas, didžiausius iššūkius, kokios pagalbos sulaukė mokytojai staiga pasikeitus ugdymo procesui kalbamės su Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja eksperte Lilija Bručkiene.

 

 

Skaityti daigiau:  https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lilija-bruckiene-nuotolinio-darbo-realybe-%E2%80%93-judesio-daug-pagalbos-mazai?fbclid=IwAR2HOuD_8qEdhdxyozBujLEpDHli0hqczn8TTXSCSwq9qYYoHwRJXp-RJ-Q#.YDVe0oZoASQ.facebook

Pasidalinti puslapiu:

Dalia Pabrėžienė. A. Mickevičiaus „Vėlinės“

By Vidurinis ugdymas, Vidurinis ugdymas - Literatūra No Comments

Kelionę  po Romantizmo epochą su mokiniais pradedame nuo Adomo Mickevičiaus, pasaulinio garso poeto. Pragmatiškos, vartotojiškos pasaulėjautos XXI a. žmogui galbūt keisti atrodo anos epochos asmenybės potyriai, nepaaiškinami racionaliais, materialiais kriterijais. Subjektyvus, jausmingas poeto santykis su tuo, kas protu nepaaiškinama, atskleidžia mums dvasingą, taurų žmogaus ryšį su gamtos didybe, padedančia suvokti savo būties trapumą ir tikrąją prigimtį. Antgamtinės mitinės būtybės ir jų transcendentinis sąlytis su žmogaus būtimi liudija ir žmogaus vaizduotės galią. O juk ta jausena atsikartoja ir Vytauto Mačernio slaptingose „Vizijose“.

Pasidalinti puslapiu: