All Posts By

Nijole Bartasiuniene

2020-10-23 Konferencija „Naujas sovietmečio ir išeivijos literatūros bei kultūros perskaitymas“

By Straipsniai ir Aktualijos No Comments

Konferencijos tikslas – reflektuoti sovietmečio ir trijų nepriklausomybės dešimtmečių lietuvių literatūros ir kultūros raidą: kokie tekstai, kokie autoriai, kokie humanitarų atradimai būtų reikšmingi mokyklai, mokyklinei lituanistikai.

Nuo 3 val. 34 min. – diskusija apie programas.

Žiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=_c3VqhoJBTI&fbclid=IwAR1pvG1fUsUVpnwrUq691z8jwlw1VZhainp-ecKx4lwDiS28N9BJC1BZ2ZA&ab_channel=AtvirasSeimas

 

Pranešimas žiniasklaidai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=272868

 

Konferencijos programa: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=26397

Pasidalinti puslapiu:

Lilija Bručkienė: „Džiaugsmas“ švietimo bendruomenei – jau antras mėnuo, kai politikai akcentuoja jos svarbą

By Straipsniai ir Aktualijos, Uncategorized No Comments

Šiuo metu šalyje galima pasijausti tarsi tarpušvenčiu: vienas rinkimų etapas su savo pažadais, pasažais ir viražais baigėsi, kitas dar tik prasideda. Šiuo metu kaip po gero baliaus vieni džiaugiasi (ne)tikėta sėkme ir dalija pažadus ateičiai, kiti ieško, su kuo čia užšventus kitame etape (gal ir ketverius metus), treti jaučia sunkokas „pagirias“ ir bando apkaltinti netikusią aplinką arba bent jau sukrapštyti centų atsigaivaliojimui.

Visa tai vyksta stiprėjančių grėsmių ir vis tarpusavyje įsiplieskiančių konfliktų kontekste: pagaliau apie sudėtingą situaciją ir deficitinį biudžetą prakalbęs ministras visai nedera prie 13 pensijos pažadų ir žarstomų dovanų, vienos kairiosios partijos pirmininko ėjimas takeliais, kuriuos jau seniai išmindžiojo ir priteršė bebrai, sukėlė kitų narių ir rinkėjų pasipiktinimą, kažkieno giminaičio neatsargūs įrašai viešojoje erdvėje privertė kalbėti nepatogiomis temomis, kurių iki tol apdairiai buvo galima vengti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/lilija-bruckiene-dziaugsmas-svietimo-bendruomenei-jau-antras-menuo-kai-politikai-akcentuoja-jos-svarba-500-1393744?fbclid=IwAR0kzHnJPKc_k8eu0bK9mi2g2HAyJE_qK5-T3-DEa3PlrXK7B8DDcjhl4sg&copied

Pasidalinti puslapiu:

Su švietimu Seime dirbsianti V.Targamadzė: „Nujaučiau, kad pateksiu“

By Straipsniai ir Aktualijos No Comments

Su socialdemokratais Seimo rinkimuose dalyvavusi nepartinė kandidatė, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorė Vilija Targamadzė sako nujautusi, jog gaus tautos pasitikėjimą bei mandatą. Seime ji bus naujokė ir žada imtis iniciatyvų švietimo srityje, siekti nacionalinio susitarimo. O ką V.Targamadzė mąsto apie postą Vyriausybėje? Socialdemokratų partijos sąraše V.Targamadzės pavardė atsirado kiek netikėtai – čia ji vasaros pabaigoje pakeitė ekonomistą Romą Lazutką, kuris dėl rinkimų persigalvojo. Daugiamandatės apygardos sąraše partija V.Targamadzei patikėjo penktąją vietą, po rinkimų ir reitingavo sąraše ji atsidūrė šeštoje vietoje, bet į Seimą vis tiek pateko. Vienmandatėje apygardoje mokslininkė nekandidatavo. Seimo nario priesaiką V.Targamadzė sakys pirmąjį kartą, tačiau parlamento rūmų koridoriuose ji neturėtų pasiklysti – edukologę ir anksčiau buvo galima išvysti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose, plenarinių posėdžių salėje.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/su-svietimu-seime-dirbsianti-v-targamadze-nujauciau-kad-pateksiu-56-1390594?copied

Pasidalinti puslapiu:

Ministerijos atstovė: kol kas neaišku, ar mokytojai poilsiui gaus 100 eurų

By Straipsniai ir Aktualijos, Uncategorized No Comments

Mokykla/ E. Blaževič /LRT / nuotr.

Vyriausybei žadėjus skirti 100 eurų išmokas pedagogų poilsiui, taip kartu paremiant turizmo verslą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė sako, jog kol finansavimas tam nenumatytas, todėl šios paramos gali būti atsisakyta.

Pasak ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, šioms išmokoms reikėtų apie 6,4 mln. eurų.

„Ministerija yra išsiuntusi Finansų ministerijai raštą, prašydama suteikti finansavimą šitai mokytojų poilsio priemonei, nes poreikis yra 6,4 mln. eurų. Kol kas atsakymo nesame gavę, iš kokių lėšų bus finansuojama šita priemonė“, – BNS sakė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Skaitykite daugiau:    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1255007/ministerijos-atstove-kol-kas-neaisku-ar-mokytojai-poilsiui-gaus-100-euru

Pasidalinti puslapiu:

Rašo ne ranka, o smegenys

By Metodinis Kampelis No Comments

Įrašą norėtųsi pavadinti girdėta paskaitoje fraze: „Rašo ne ranka, o smegenys“.

Užkabino vienas Facebook‘o komentaras: „Šiuolaikinėj visuomenėj dailyraščio reikia mažiausiai. Septynmyliais žingsniais viskas kompiuterizuojama. Ir tai procesas, kuris atgal negrįš. Pasaulis keičiasi. Deja, užmarštin kartais nugrimzta net gražūs ir geri dalykai. Dabar tiek daug hiperaktyvių vaikų!“

Nedaug mūsų prisimena, kad mokykloje mokėsi dailyraščio. Jau kurį laiką gerokai apnikęs pratimų nurašinėjimas į sąsiuvinį, diktantų, atpasakojimų rašymas… Griebėmės testų, pratybų sąsiuvinių, mokiniai neįsiskaitydami gerai į tekstą įrašinėjo raides, dėjo skyrybos ženklus… Paskui kažkaip vieną dieną nustebome, kad krito mokinių raštingumas, suprastėjo rašysena, bet pasiguodėme, kad ateities žmogui apskritai neprireiks rašyti ranka (juk ir patiems užtenka mokėjimo baksnoti klaviatūros mygtukus pirštu). O gal net žmogaus mintis arba garsiai pasakytą tekstą kompiuteris sugebės „išversti“ į rašytinę kalbą?

Siūlau paklausyti Rusijos biologinių mokslų daktaro, profesoriaus, smegenų rūšiavimo idėjos autoriaus Sergejaus Saveljevo paskaitos „Kaligrafija ir smegenys“ (rusų kalba). Ji trunka apie 40 min.,  po jos mokslininkas atsakinėja į klausytojų klausimus.

Paskaitoje išgirsite atsakymus  į šiuos ir kitus klausimus:

Kodėl rašymas dailyraščiu pakelia mokinių pažangumą daugiau kaip 80%?

Kaip rašymas ranka įdarbina už akių, rankos, kaklo, galvos judesius atsakingus neuronus?

Kaip galima senatvėje išsaugoti ir pagerinti smegenų kraujotaką ir pabėgti nuo insulto, sumažinti Alzheimerio grėsmę?

Ar gali sudėtingiausias kompiuterinis žaidimas prilygti veiklai rankomis? O kaip grojimas pianinu ar kitu instrumentu?

Ar verta, norint stimuliuoti smegenis, gerti žaliąją arbatą ir kavą? Nuo kokio amžiaus?

Nuo kada vaikas turi pradėti mokytis, nes susiformavo smegenys? ….

S. Saveljevo paskaitąm„Kaligrafija ir smegenys“ rasite čia https://www.youtube.com/watch?v=SCtW0dMiEsM&feature=youtu.be&fbclid=IwAR3HDuZPjEudnvKT090Vkqxar1m_JnAsSjNspDnWGJdgUCO9WU6oOMQcq5Q&ab_channel=%D0%B8%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE%22%D0%92%D0%95%D0%94%D0%98%22

Pasidalinti puslapiu:

Mindaugas Grigaitis. Ką vaikai skaitys per lietuvių kalbos pamokas: programos autoriai nori ugdyti mąstymą, kritikai sako, kad augs mankurtai

By Straipsniai ir Aktualijos, Uncategorized No Comments
Programų atnaujinimo procesas labai sunkus, nes daug suinteresuotų grupių, todėl tikėtis, kad kokia nors vizija bus lengvai patvirtinta, sunku.

Ar pokyčius vertinti pozityviai, turbūt subjektyvios nuomonės klausimas. Vis dėlto, mano galva, mažas žingsnis į priekį gali būti žengtas, nes koncepcijos ašimi tampa ne pasakoti literatūros/kultūros istoriją, o atsigręžti į literatūrą kaip meną.

Kol kas šuolio padaryti neleidžia labai keisti ŠMSM ir NŠA pozicija, povandeninės srovės, kurių kol kas identifikuoti tiksliai dar negaliu.

Daugiau skaitykite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1249590/ka-vaikai-skaitys-per-lietuviu-kalbos-pamokas-programos-autoriai-nori-ugdyti-mastyma-kritikai-sako-kad-augs-mankurtai?fbclid=IwAR15m8vtP-7jN7r4vJByDUwFH0iz3wBKZle9-ZJQlFkbQHwKHbVPjRDz-uM Read More

Pasidalinti puslapiu:

Sigita Radzevičienė. Nuo teksto analizės prie literatūrinio rašinio „Antikos mitų intepretacijos lietuvių literatūroje“

By Pagrindinis Ugdymas, Pagrindinis Ugdymas – Kalbos vartojimas No Comments

Ne vienas iš mūsų pasakytų, kad išmokyti dešimtoką parašyti literatūrinį rašinį pagal visus reikalavimus yra iššūkis. Tačiau bandyti verta.  Dešimtoje klasėje mokantis antikos ir ieškant jos ženklų lietuvių kultūroje yra puiki proga susieti skirtingų epochų kūrinius, kontekstus. Išanalizavus antikos mitą apie Prometėją, skaitomi, aptariami šiuolaikinių rašytojų J. Žilinskaitės ir Just. Marcinkevičiaus tekstai, išskiriami analizės aspektai, ieškoma skirtumų bei panašumų, aiškinamasi, kaip interpretuojamas antikos mitas. Taip pat mokiniai supažindinami su literatūrinio rašinio pagrindiniais reikalavimais bei rašinio rašymo žingsniais.  Pateikiamas konkretus pavyzdys – mokytojas kartu su mokiniais nueina pastraipos rašymo kelią. Labai svarbu parodyti mokiniui kryptį. Kitas dėstymo pastraipas mokiniai, aptarę pamokose kitus mitus, jau bando rašyti savarankiškai ir analizuoja, pavyzdžiui, kaip J. Vaičiūnaitė transformuoja mitą apie Orfėją bei Euridikę lyriniame dialoge „Orfėjas ir Euridikė“ arba A. A.Jonynas – mitą apie Narcizą eilėraštyje „Narcizo metamorfozė“.

Pasidalinti puslapiu:

Violeta Dumčiuvienė. Pamokų ciklas „M. K. Sarbievijaus lyrika – galimybė apmąstyti žmogaus ir pasaulio prieštaringumą“

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Skiriama 10 pamokų, pateikta 4 pamokų medžiaga. Pirmos dvi pamokos – Baroko epochos pristatymas, remiantis Jostein Gaarder kūriniu „Sofijos pasaulis“, Kristinos Sabaliauskaitės romanu „Silva rerum“, G. Vaitkūno straipsniu „Švietimo epochos estetinės kultūros metmenys“. Visa ši medžiaga iš karto siejama su M.K. Sarbievijaus etinėmis odėmis. Toliau pristatoma M. K. Sarbievijaus biografija ir kūrybos principai, išsiaiškinama etinių odžių samprata (pateiktos skaidrės). Kitose pamokose nagrinėjamos etinės odės „Telefui Likui“ (užduotys pateiktos), „Krispui Levinijui“, „Janui Libinijui“, „Pauliui Kozlovijui“ (užduotis galima parengti pagal Onutės Baumilienės straipsnį, publikuotą „Gimtajame žodyje“). Vieną pamoką skiriu mokyti rašyti samprotavimo rašinį (skaidrės pateiktos), 2 pamokos – kontroliniam darbui.

Pasidalinti puslapiu:

Mokytojas siunčia aiškią žinutę Lietuvos politikams: tai yra spjūvis į veidą

By Straipsniai ir Aktualijos No Comments

Nors Mokytojų dienos proga į pedagogų elektroninio pašto dėžutes plaukė dešimtys laiškų su gražiais žodžiais, tačiau laidoje „Delfi tema“ dalyvavę mokytojai pasakoja apie nepagražintą darbo realybę – per karantiną teko dirbti be darbo valandų, mokyklos nesugebėjo specialistų aprūpinti net būtinaisiais darbo įrankiais, o užmokestis vis dar yra apgailėtinas.

 

Skaitykite ir žiūrėkite https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=85412201&fbclid=IwAR21pMHtaR_J5fS7eYfKS2pvaxdSAgUE6ctxim_-sVKSVDRwfPcPa0tqaX0

Pasidalinti puslapiu:

Nijolė Bartašiūnienė. J. Apučio novelės „Horizonte bėga šernai“ analizė

By Vidurinis Ugdymas, Vidurinis Ugdymas - Literatūra No Comments

Karantino metu neturėjome didelės patirties: trūko skaitmeninio turinio, nenuvokėme, kokio kiekio medžiagos reikia pateikti moksleiviams, kiek jie „patempia gyvų“ pamokų ir pan. Krūvis dvyliktokams buvo didžiulis, viskam atlikti labai truko laiko. Tad „kalbančios“ skaidrės, kai gali pasižiūrėti sau patogiu laiku ir pasikartoti kūrinį prieš egzaminą, kai kada tapo visaverčiu vaizdo pamokų pakaitalu. Siūlau Apučio novelę analizuoti istoriniu kodu. Kūriniui aptarti skyriau 2 pamokas, po to rengėmės rašiniui namų tema. Detaliau nagrinėjome novelės pradžią, o likusios dalies prasminius akcentus aiškinau pati.

Pasidalinti puslapiu: