Nijole Bartasiuniene

Prieš analizuojant pamokos temą, siūlau prisiminti kasmetinį Volando pokylį, kurį surengė Šėtonas Maskvoje, o būti karaliene pasiūlė Margaritai, išsiaiškinti, kodėl jis vadinamas atvirkštinėmis Velykomis (atvirkštinio veidrodžio principas), kaip jame išbandoma Margarita, prisiminti Gėtės Margaritos likimą (1-8 skaidrės).

Po to skaitomas ir nagrinėjamas romano tekstas. Pabaigoje siūloma rašto užduotis – probleminis klausimas apie dievišką ir velnišką meilės pusę. Priešpaskutinėje skaidrėje yra medžiaga, siūlanti Margaritos personažą įvertinti griežtu krikščionišku žvilgsniu. Gal tuomet mokinių atsakymai į probleminį klausimą nebus vienareikšmiai.

Meilės tema Bulgakovo romane viena iš svarbiausių. Pirmoje pamokoje siūlau susipažinti su meistro ir Margaritos prototipais bei užpildyti vizitines jų korteles (1-6 skaidrės), paskui susipažinti su kontekstu, kuris bus naudingas atliekant 8 ir 9 pamokų užduotis, kuriose prireiks teksto ir dailės kūrinio interpretacinių gebėjimų bei sąsajų su kontekstu.

Antroje pamokoje nagrinėjami romano tekstai apie mylimųjų išsiskyrimą bei Margaritos sprendimą parsiduoti Šėtonui.

Skaidrėse pateiktos lakoniškos kiekvieno skaitytos ištraukos išvados.

Siūloma rašto užduotis  – probleminis klausimas „Kodėl žmonės jaučia pareigą pasiaukoti dėl mylimų žmonių?” (ją galima pasiūlyti namų darbams).

Pamokoje apie Varjetė teatre vykstantį magijos seansą prieš šv. Velykas siūlyčiau aptarti tokius klausimus: Ar šėtonas yra tipiškas biblinis personažas? Ar yra priešprieša romane tarp Dievo ir velnio? Kuo Maskva panaši į Jeruzalę ir kt.? (1-8 skaidrės) Po to prasminga panagrinėti biblinį ir literatūrinį analizuojamos temos kontekstus.

Pateiktoje romano ištraukoje siejami Gėtės Faustas, biblinis Jobas, maskviečiai bei Poncijaus Piloto teismas. Skaidrių pabaigoje pateikiamos išvados.

Jei norima kontroliniam darbui pateikti probleminį klausimą apie vartotojiškumą, žmogaus godumą, galima pasinaudoti N. Bartašiūnienės ir R. Dilienės esama ištrauka knygoje „Analizė ir interpretacija. Problemos svarstymas” (p. 151-153)  arba „susikalbančia” su ja – Aido Marčėno eilėraščiu „Maxima” (p. 154)

Analizuojant Volando ir jo svitos atvykimo į Maskvą misiją pradžioje siūlyčiau susipažinti su politiniu ir religiniu Stalino laikų kontekstais (1-8 skaidrės), padėsiančiais pajusti tvyrančią atmosferą XX amžiaus 30-aisiais metais sovietinėje sostinėje, vėliau analizuoti tris ištraukas iš I ir III romano skyrių. Visos jos turi vienodą klausimų ir užduočių skaičių, tad galima organizuoti grupinį darbą. Jei manoma, kad neužteks vienos pamokos, galima duoti mokiniams susipažinti su romano ištraukomis iš anksto namuose arba šiai temai, esant galimybei, paskirti dvi pamokas. Skaidrėse yra pateiktos kiekvienos analizuotos ištraukos išvados.

Biblinius įvykius Jeršelaime siūlyčiau nagrinėti anksčiau I skyriaus. Tokiu būdu mokiniams būtų lengviau suvokti Volando misiją Maskvoje.

Kadangi romane perpasakojama Kristaus istorija, pamokos pradžioje siūlyčiau demonstruoti 1-6 skaidres, kuriose primenamas biblinis kontekstas, Jeruzalės skyrių skirtumai nuo kanoninės Evangelijos, Jėzaus ir Poncijaus Piloto asmenybės, vėliau – nagrinėti konteksto lape esantį tekstą „Biblinių pasakojimų apie Poncijaus Piloto teismą apžvalga”. Vėlesnėse skaidrėse pateikiamos išvados bei probleminis klausimas „Kokie įstatymai yra viršesni: religiniai, teisiniai ar moraliniai?“ drauge su kontekstu. Šį klausimą galima pasilikti kontroliniam darbui.

Užduočių lape siūloma rašto užduotis – parašyti poleminę pastraipą-atsakymą į klausimą „Ar tiesą sakyti tikrai lengva?“ Užduotyje pateikti poleminės pastraipos kūrimo žingsniai.

Romano analizei parinktos trys ištraukos: pirmoji ilgesnė, o antroji ir trečioji trumpesnės.

Pamokos pradžioje siūlau susipažinti su faustiškojo (modernaus) žmogaus kontekstu. Aptariamas Apšvietos epochos žmogaus santykis su Dievu ir šėtonu, mokslu, morale. Bulgakovo romano didžioji veikėjų dalis nutolę nuo Dievo dar toliau nei Apšvietos. Jiems tinka rusų filosofo V. Solovjovo sukurtas terminas – dievažmogis. Kai dievo nebelieka širdyje, žmogus pats tampa dievu.

Vėliau galima bendromis jėgomis (žiūrint skaidres) arba duoti mokiniams savarankiškai užpildyti 1 užduoties lentelę, kurioje lyginamas Gėtės „Faustas” ir Bulgakovo romanas.

Paskutinė rašto užduotis skirta namų darbams – pagal pasiūlytus aspektus palyginti skirtingų autorių Margaritas.

Kadangi M. Bulgakovo romanas yra įdomus ir sudėtingas kūrinys, siūlau per pamoką sudaryti 5 mokinių grupes, kurios simboliškai būtų pavadintos Literatais, Volando, Margaritos, Meistro ir Biblijos sekėjais. Kiekviena grupė turėtų atsakyti į penkis klausimus iš savo teminio aspekto. Šeštas klausimas sukuriamas pačios grupės savarankiškai. Tokiu būdu stengiamasi sužinoti, kas mokiniams skaitant romaną buvo neaišku.

Tačiau jei norima sutaupyti pamokų arba nedaug klasėje pajėgė perskaityti visą romaną, šią diskusijos pamoką galima praleisti. Kita vertus, mokytojas gali atsirinkti iš kiekvienos grupės jam įdomius klausimus ir drauge su visais juos aptarti. Vėliau būtų įdomu pamatyti, kaip keistųsi mokinių požiūris viso ciklo pabaigoje.

Pamokos pradžioje susipažįstama su romano autoriumi Michailu Bulgakovu. Konteksto tekstas padės atsakyti, kodėl rašytoją galima vadinti nelaimingu žmogumi. Paskui siūloma demonstruoti skaidres, kuriose bandoma atsakyti į probleminius klausimus: Kodėl šis romanas laikomas genialiu? Kur slypi romano paslaptis?

Dar pateikiami trys romano perskaitymo patikrinimo testai (kaupiamajam vertinimui) ir atsakymų lapas. Testų klausimai nesudėtingi, skirti meistro, Margaritos ir Volando asmenybėms.

Pateikiu paslaptingo ir genialaus Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ pamokų ciklą. Šis kūrinys – savotiška Gėtės filosofinės tragedijos „Faustas“ tąsa (romanas turi tiesioginių sąsajų su vokiečių autoriaus kūriniu), tik prozinis kūrinys skaitytoją nukelia į XX amžiaus 1930-ųjų sovietinę Maskvą. Jame vaizduojamas ne tik šis žemiškasis, bet ir biblinis (įvykiai Jeršalaime iš Jėzaus Kristaus gyvenimo laikotarpio, biblinio siužeto rekonstrukcija) bei kosminis (mistinis, kuriame veikia Šėtonas ir jo palyda) pasauliai.

Cikle 12 pamokų, kurias sudaro einamos pamokos kontekstas, atrinktos romano ištraukos su klausimais ir įvairiomis teksto ar paveikslo interpretavimo užduotimis, galimi atsakymai į juos, skaidrės su mokytojams skiriamais komentarais, leidžiančiais turėti platesnį kontekstą, bei rašto užduotys – probleminiai klausimai.

Kiekvieną pamoką analizuoja tam tikrą problemą, padedančią atskleisti pasirinktą romano tematikos aspektą. Reikalui esant galima atsisakyti tam tikros siužetinės linijos.

Susipažinkite su trumpalaikiu teminiu planu.