Literatūrinį rašinį tiktų analizuoti išėjus Renesanso literatūrą – V. Šekspyrą ir J. Radvaną. Rašinio įžangoje ir išvadinėje pastraipoje pristatomas tos pačios epochos filosofo ir Italijos politinio veikėjo Nikolo Makiavelio požiūris į šalies valdovus. Analizuojami heroizuotas šaliai atsidavusio Radvilo Rudojo ir vedino savanaudiškų tikslų karaliaus Klaudijaus paveikslai. Jų analizė priešinama su garsia N. Makiavelio traktato „Valdovas“ idėja, jog kilnus tikslas, visuomenei ir valstybei naudingi sprendimai gali būti pateisinti drastiškiausias priemones.