Pamokos tikslas – išsiaiškinti, kaip literatūrinėje pasakoje kuriama perkeltinė prasmė.
Pamokos uždaviniai:
1) paaiškinti, kas yra literatūrinė pasaka;
2) apibrėžti, kas yra perkeltinė prasmė;
3) įvardinti, kokia perkeltinė prasmė sukuriama grožinės literatūros kūrinyje.
„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.
Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas”, – taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.
Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.
Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?
Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.
Visą laidą klausykite: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000144769/desimt-balu-ar-ir-toliau-mokysime-vaikus-akademinius-sunkumus-deti-i-grabus-laidoti-mokyklos-kieme-o-pavasari-iskasus-sudeginti
Šį sykį analizuojamas filosofinis Donelaičio poemos „Metai“ lygmuo: žmogaus požiūris į Dievo siunčiamus likimo sunkumus, jo trapumą ir laikinumą. Ieškoma atsakymų į klausimus: kaip žmogus turėdamas nelabai didelį pasirinkimą turėtų nugyventi, kaip žmogaus gyvenimas dera su gamtos – tobula Dievo kūrinija.
Pateikiamos ir skaidrės, kuriose apibendrinama visos poemos analizė.
Nors „Metuose“ moralizuojantis balsas skamba garsiausiai, tačiau kartai jis nurimsta ir moralas virsta lyrišku gamtos aprašymu. „Metuose“ kuriamas ryškus kontrastas tarp gamtos ir socialinio gyvenimo. Gamta poemoje yra tobulas Dievo pasaulis, bet žmogaus nuodėmingumas neleidžia tos tobulybės perkelti ir į socialinius santykius.
Pamokoje aiškinamasi, ar tikrai klasikiniame kūrinyje visada brėžiamos griežtos gėrio ir blogio ribos. Kodėl „Metuose“ didžioji dalis ponų ir svetimtaučių vaizduojami neigiamai? Kokios dvi neviežlybų būrų pasisakymų funkcijos? Kaip „Metų“ veikėjų sistema matoma tautinės tapatybės gynimo kontekste? Ir kt.
Darbas organizuojamas grupėmis. Mitologai, literatūrologai, kultūrologai ir dekonstruktyvistai analizuodami grožines ištraukas ir tikslingus konteksto tekstus sprendžia scenarijaus problemas.
Šioje Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ analizės pamokoje aptariami moralizavimo tikslai – užtikrinti fizinę, socialinę ir dvasinę būrų harmoniją. Paanalizavus ištraukas prašoma užpildyti lentelę, kurioje reikia didaktines intencijas susieti su pateiktomis ištraukomis ir raiškos priemonėmis.
Analizuojama, kaip poemoje „Metai“ kuriamas tautinės tapatybės modelis, kuriame tautiškumas grindžiamas etnine priklausomybe lietuvių tautai ir moralinėmis pietistinėmis nuostatomis. Darbą siūloma organizuoti grupėmis, kurios prisiima tam tikrus – teologų, kultūrologų, literatūros kritikų ir antiglobistų – vaidmenis. Poemos ištraukos ir tikslingi įvairių sričių kontekstai padės suformuoti ir argumentuotai pagrįsti požiūrį į tokius klausimus: kodėl svarbu saugoti tautinę tapatybę, nurodykite tautiškumo sąsajas su daugiakultūriškumu, kodėl Donelaitis tapatybę grindžia ponų ir lietuvių priešprieša, kodėl neviežlybi būrai, mėgdžiodami ponus, pasmerkia save neautentiškumui, kodėl tapatybės perkūrimas pagal svetimas tradicijas gali baigtis tuštumos jausmu?
Antroje pamokoje stengiamasi atskleisti K. Donelaičio „Metų“ nestereotipiškumą. Išsiaiškinama, nestereotipinio kalbėjimo būdo intencijas, dominuojančią XVIII amžiuje didaktinę tendenciją, panašumą su herojiniais epais bei paliečiamas ir filosofinis poemos aspektas – bandymas sukurti vieningo pasaulio viziją.
