Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga (LKLMS) sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlyta naujoji valstybinių brandos egzaminų tvarka jiems kelia nerimą.
Analizės ir interpretacijos siūlau mokyti etapais. Pirmiausiai tiesiog turėti bent kelias pamokas (nors geriau kelias savaites) analizės praktikos, o po to tik pereiti prie teksto kūrimo.
Daugiau apie tą pirmą etapą (patį analizavimo procesą) rasite šiame įraše (https://bit.ly/3y6EyDa – iki 59 min.).
O apie analizės ir interpretacijos teksto rašymą pagal visus naujo BE reikalavimus galima rasti čia: https://youtu.be/DAHX_
Dalindamasis šia patirtimi tikrai nesiūlau mokyti(s) būtent taip, siūlau pasiimti, kas atrodo jums patrauklu, siūlau keisti, kas atrodo tobulintina, arba siūlau tiesiog kurtis dar kitas metodikas, nes juk svarbu ne metodikas, o vertinimo kriterijų suvokimą susivienodinti, kad ten nebūtų pernelyg laisvės interpretacijoms. To labai laukiame iš NŠA. Gaila, kad ir vėl jie daro tas pačias klaidas – vilkina ir ignoruoja mūsų prašymus kuo greičiau organizuoti mokymus apie BE vertinimą.
Probleminiam samprotavimui ruošti, manau, tikrai tinka dabartinė samprotavimo rašinio metodika, nes samprotavimo procedūros nesikeičia, reikia išnagrinėti problemą, argumentuoti, tik keičiasi privalomas kriterijus (pasiremti duotu tekstu, o ne vienu iš privalomų autorių). Naujo tipo užduoties pavyzdžius turbūt esate matę čia: https://bit.ly/45NLOPz. S
Dalindamasis šia patirtimi tikrai nesiūlau mokyti(s) būtent taip, siūlau pasiimti, kas atrodo jums patrauklu, siūlau keisti, kas atrodo tobulintina, arba siūlau tiesiog kurtis dar kitas metodikas, nes juk svarbu ne metodikas, o vertinimo kriterijų suvokimą susivienodinti, kad ten nebūtų pernelyg laisvės interpretacijoms. To labai laukiame iš NŠA. Gaila, kad ir vėl jie daro tas pačias klaidas – vilkina ir ignoruoja mūsų prašymus kuo greičiau organizuoti mokymus apie BE vertinimą.
703
Tiek lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų išreikštė pritarimą!
Lituanistus ir lituanistes, kuriems įgriso neatsakingas ŠMSM ir NŠA elgesys dėl naujos egzaminų sistemos, kviečiame pasirašyti šią anketą ir išreikšti pilietinė poziciją (pasirašiusių sąrašas bus pridėtas prie oficialaus rašto, siunčiamo į ŠMSM ir NŠA): https://forms.gle/G5HSAW8RcETw1ayL7
Raštą rasite čia: https://bit.ly/3vISCl9
Pagrindiniai punktai tokie:
REIKALAUJAME
- Bent iki sausio 24 dienos privalo būti patvirtintos I tarpinio atsiskaitymo vertinimo normos;
- sausio 4 dieną patvirtinta vykdymo instrukcija negali būti keičiama ar interpretuojama, todėl dėstantis mokytojas turi teisę dirbti pokalbį palaikančiu vertintoju savo dėstomoje klasėje;
- su sutinkančiais vertinti mokytojais iki vasario 1 d. turi būti pasirašomos sutartys, kuriose būtų aiškiai išdėstytos darbų sąlygos, apimtys ir darbo apmokėjimas;
- sutartys turi būti centralizuotos, nepaliktos savivaldybių ar ugdymo įstaigų atsakomybei, nes paslaugos suteikiamos NŠA organizuojamiems darbams;
be vertintojo sutikimo po sutarties pasirašymo pakeitus darbo sąlygas, aplinkybes ar užmokesčio dydžius, vertintojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Atrodo, ŠMSM pažadus mokytojams lyg ir įvykdė – brandos egzaminų užduočių pavyzdžiai pateikti, pirmieji vadovėliai pasirodė, papildomas finansavimas už padidėjusį darbo krūvį skirtas. Vis dėlto įdomiai ministerija interpretuoja situaciją.
LKLMS, matydama, kad labai trūksta ir teorinių, ir praktinių patarimų, kaip į ugdymo procesą integruoti vizualiuosius tekstus, organizavo seminarą, kuriame LKLMS pirmininkas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis dalinosi praktinėmis pedagoginėmis įžvalgomis, kaip analizuoti ekranizacijas ar nufilmuotus teatro spektaklius, kad mokiniai įgytų ir literatūros kūrinio, ir vizualiosios kultūros analizės įgūdžių. Jo pranešimo „Vizualieji tekstai literatūros pamokose“ skaidres rasite čia: https://bit.ly/3LOF4dG.
Filosofas Peteris Sloterdijkas knygoje „Ciniškojo proto kritika“ rašė, kad gyvename didžiųjų idėjų mirties laikais. Tikėjimo idėjomis, kaip teisingumas, Dievas, prasmė, lieka vis mažiau. Priežasčių galima vardinti daug, viena iš jų – gražiomis idėjomis spekuliuoja politikai, biurokratai ar teoretikai, kuriems netenka realiai tų idėjų įgyvendinti, todėl jie ignoruoja praktinį tikrovės dėmenį ir visi gražūs sumanymai galiausiai baigiasi dar didesniu nusivylimu.
Visas straipsnis: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1859571/mindaugas-grigaitis-itraukusis-ugdymas-keletas-probleminiu-aspektu
Pristatomas video seminaras, kuriame dalinamasi patarimais apie šiuolaikinių literatūros tekstų pasirinkimo galimybes 12 kl. (https://youtu.be/6MzHjMUhMcQ).
Mindaugas Grigaitis pristato seminarų ciklą „Atgal prie esmės: atidaus skaitymo strategijos literatūros pamokose“. Cikle aptariamos metodinės priemonės, skirtos darbui pagal atnaujintas programas 5 ir 7 kl. (https://bit.ly/3BTcqCN) bei 9 kl. (https://bit.ly/3BVl97j).
Pirmiausiai rekomenduojame išklausyti vaizdo seminarus, kuriuose šios priemonės pristatomos, paaiškinama jų koncepcija. 5 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/33rFqIY9dRA; 7 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/AdS0naVv25E; 9 kl. skirtą seminarą rasite čia: https://youtu.be/Vn1BOuCMRis
Per tris dešimtmečius nepriklausomybės Lietuva vis gyvena švietimo reformos nuotaikomis. Vyksta bene trečioji švietimo revoliucija. Buvo bandoma kurti tautinę mokyklą, vėliau ji transformuota į „geros mokyklos koncepciją“, o ši galiausiai virto kompetencijomis grįsto ugdymo inovacija, turinčia atnešti turinio skaitmenizaciją, įvairių švietimo technologijų išmanizaciją ir kitus šiuolaikinius gėrius.
Visą straipsnį skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1791963/mindaugas-grigaitis-lietuvos-svietime-kaip-lietuvos-futbole?fbclid=IwAR2vofyjLcRcUsqeZUrdny0At6cBa2xt8ttUicA1-A4zxW9347DAeRk-P7I