Mindaugas Grigaitis. Lietuvių kalbos mokytojas: „Lietuvius paskandins lietuvybė“

Taip, straipsnio antraštė verta Nostradamo vardo. Bet ji ne pretenzinga, o skaudžiai ironiška. Toks bus ir šis straipsnis. Eretiškas straipsnis apie tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokose per daug lietuvybės. Greičiausiai už jį man bus atimtas lietuvių filologijos bakalauro laipsnis, galbūt net ir pilietybė, ir bus įteiktas mankurtizmo puoselėtojo ir tautinės saviniekos magistro diplomas.

Ir vis dėlto pakartosiu – lietuvių kalbos ir literatūros pamokose per daug lietuvybės. Mokytojai ir mokiniai, kaip pasakytų Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaro“ personažai, nebeatlaiko lietuvybės svorio, nuo jo tuoj paskęs. Žvelgiant platesniu kultūrologiniu žvilgsniu, mes nesusitvarkome su globalizacijos iššūkiais. Jų akivaizdoje įsijungia šimtmečius gludintas gynybinis mentalitetas. Nors lietuvybės samprata neatsiejama nuo istorinio-kultūrinio konteksto, programomis siekiama ją tiesiog „užkonservuoti“. Ne analizuojame, kas laukia pasaulio, ne ieškome būdų, kaip literatūros ir kalbos pamokose ugdyti XXI a. svarbius gebėjimus, o išsigąstame ir skelbiame, kad atjoja keturi apokalipsės raiteliai: Mankurtizmas, Kosmopolitiškumas, Emigracija, Nutautėjimas. O štai lietuvių kalba ir literatūra yra Baltasis raitelis, nukausiantis šiuos keturis nevidonus.

Skaitykite daugiau:

Lietuvių kalbos mokytojas: „Lietuvius paskandins lietuvybė“