Mokytojai: labai gaila, bet be namų darbų – niekaip

Tarptautiniuose tyrimuose jau kurį laiką stebima tendencija, kad Lietuva – viena iš daugiausiai namų darbais moksleivius apkraunančių šalių. Kylant diskusijoms apie namų darbų poreikį, mokytojai laikosi skirtingų nuomonių: įsivaizduoti mokyklą, kurioje visą medžiagą būtų galima išmokti pamokų metu, gali ne visi. Šįkart paklausėme mokytojų: kiek namų darbų ir kodėl jie užduoda savo mokiniams?



Mokytojas tiki, kad visą medžiagą galima išmokti pamokos metu

Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Petras Gedvilas mano, kad idėja atsisakyti namų darbų yra įgyvendinama. Anot jo, kūrybiškai dirbant, beveik visą dėstomo dalyko turinį įmanoma suspėti įsisavinti per pamokas.

„Mokykla yra savotiška darbo vieta ir mokiniams, tad visai logiška, kad vadinamieji namų darbai būtų atliekami čia ir dabar, tai yra pamokoje, pasikonsultuojant su mokytoju. Aišku, priklauso ir nuo dalyko specifikos. Pavyzdžiui, lituanistams svarbu ugdyti skaitymą, mes privalome, ypač didesnės apimties, kūrinius užduoti perskaityti namuose ar net vasarą“, – teigia P. Gedvilas.

Paklaustas, kiek namų darbų skiria savo moksleiviams, mokytojas atsako, kad nedaug. „Skiriu tikrai labai mažai namų darbų, nes tikrai viską suspėjame per pamokas. Aišku, išimtis jau mano minėti rekomenduotini perskaityti privalomi kūriniai. Jei matau, jog mokiniai nori, rekomenduoju rašyti papildomų rašto darbų, kurie nėra privalomi, perskaityti įvairių straipsnių, pažiūrėti video ir pan. Be abejo, visada reikalinga refleksija, aptarimas: kokia nauda, kur galima pritaikyti“, – teigia jis.

Mokytojo manymu, tam, kad namų darbų būtų atsisakoma, pirmiausia privalo būti keičiamas ir atnaujinamas bendrųjų ugdymo programų turinys, apimtys.

„Galbūt tai skamba absurdiškai, kadangi lietuvių kalbos ir literatūros programos visai neseniai buvo atnaujintos, išleisti nauji vadovėliai, tačiau programos perkrautos, esame priversti bėgti šuoliais, negalime ugdyti atidaus skaitymo gebėjimų. Dabar norime išeiti daug, bet gausa negarantuoja kokybės, su autoriais ir kūriniais susipažįstame tik fragmentiškai. Kas turėtų keistis? Atsakymas lyg ir paprastas – pakeisti programas ir suteikti dar daugiau laisvės kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą pačiam mokytojui. Negąsdinti mokinių įvairiomis patikromis ir egzaminais, ugdyti tikrai, o ne deklaratyviai, kritiškai mąstantį Lietuvos pilietį“, – įsitikinęs P. Gedvilas.

Skaitykite daugiau:

Mokytojai: labai gaila, bet be namų darbų – niekaip